Ar Šilutei reikalinga dar viena žiedinė sankryža?

Suprojektuota žiedinė sankryža miesto centre

Paskutiniąją balandžio dieną Šilutės bendruomenė buvo viešai informuojama apie projektą, kuriuo numatomas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 165 Šilalė-Šilutė sankryžos su Šilutės miesto M. Jankaus gatve, esančios 56,65 kilometre, rekonstravimas į žiedinę sankryžą. Dėl COVID-19 plitimo grėsmės projektas buvo viešinamas rengiant tiesioginę internetinę vaizdo transliaciją.

Šio projekto užsakovas ir statytojas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės administracija. Projektą parengė ir pristatė projektuotojo UAB „Patvanka“ atstovas. Pristatymo metu buvo pateikti projektiniai siūlymai - žiedinė sankryža parinkta mažo tipo. Tai padaryta atsižvelgiant į kadastrines sklypų ribas bei įsijungiančių gatvių konfigūraciją.

Projektuojant žiedinę sankryžą, įsijungiančių gatvių trasos pakeistos taip, kad jos į žiedą įsijungtų stačiu kampu. Žiedinė sankryža, kurios vidinė sala neužvažiuojama, sudaryta iš vienos eismo juostos žiedinės važiuojamosios dalies ir vienos eismo juostos įvažų ir išvažų. Tarp žiedinės važiuojamosios dalies ir vidinės salos suprojektuotas vidinis žiedas, ant kurio, esant būtinybei, galima užvažiuoti. Įvažos ir išvažos atskirtos saugos salelėmis, kurios panaudojamos kaip gatvių kirtimo pagalbinė priemonė pėstiesiems. Pėsčiųjų perėjos su salelėmis numatytos per tris į žiedinę sankryžą įsijungiančias gatves – Lietuvininkų, Tilžės ir M. Jankaus. Perėjų plotis – 4 m Lietuvininkų, Tilžės gatvėse ir 3 m - M. Jankaus gatvėje. Perėjos su salelėmis rengiamos 4-4,5 m atitrauktos nuo žiedinės važiuojamosios dalies. Išorinis žiedo skersmuo 27 m. Žiedinės važiuojamosios dalies plotis 6 m. Vidinio žiedo plotis 3,25 m, vidinės salos skersmuo 8,5 m.

Vidinės salos ir vidinio žiedo matmenys parinkti taip, kad į važiuojamąją dalį nepatektų vandentiekio tinklų kameros. Vidinis žiedas nuo važiuojamosios dalies atskirtas nužemintais granitiniais bordiūrais (peraukštėjimas - 5 cm) bei jame numatyta sustiprinta trinkelių dangos konstrukcija, kad, esant būtinybei, ant jos galėtų užvažiuoti stambiagabaritinis transportas.

Žiedinės važiuojamosios dalies išoriniame krašte rengiami 12 cm aukščio granitiniai bordiūrai. Vidinė sala aprėminta 15 cm aukščio betoniniais bordiūrais su atšvaitais („katės akys“). Žiedinės sankryžos įvažų plotis 3,75 m, išvažų – 4 m.

Kas apgins visuomenės interesus

Bet ar galime tai pavadinti viešu svarstymu? Visuomenės informavimo procedūros tvarkos apraše numatyta jos atlikimo forma: viešas susirinkimas. Ar internetinė transliacija gali būti prilyginama viešam susirinkimui. Tikėtina, kad šiuo klausimu yra daug skirtingų nuomonių, tačiau juridinio įvertinimo nėra. Juk tai gali būti patogus įrankis privalomai procedūrai atlikti. Ypač vyraujant bendruomenės pasipriešinimo nuojautoms.

Taip pat šioje procedūroje nedalyvavo ir šio projekto organizatorius – Šilutės rajono savivaldybės administracijos ar Lietuvos kelių direkcijos  atstovas, nors viešo susirinkimo organizavimo procedūra - tai organizatoriaus kompetencija. Todėl į daugelį klausimų, tokių kaip dėl projekto būtinumo, jo naudos visuomenei ir kt., taip ir nebuvo atsakyta. Mat šio renginio vedėjas - tai projektuotojas, kurio kompetencijos apsiribojo tik parengto projekto techninėje dalyje. Taip pat visuomenei nebuvo pateikta ir pristatomo projekto vertinimo ataskaita, kuri yra privaloma vykdant šią procedūrą. O į dalyvio klausimą, kaip įrengta žiedinė sankryža pagerins eismo kokybę Šilutės mieste ir transporto srauto pralaidumą, vedėjas atsakė, kad toks vertinimas nėra atliktas. Todėl labai galimas dalykas, kad viešo susirinkimo procedūra atlikta formaliai ir su pažeidimais. Tikrai galima pasakyti, kad dalis suinteresuotos bendruomenės, kuri turi ribotas galimybes naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, buvo eliminuota iš svarstymo. Tačiau kas apgins viešą visuomenės interesą?

Bendruomenės nuomonės skirtingos

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys nuo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovas Ričardas Stonkus mano, kad „toje vietoje didelio būtinumo žiedinei sankryžai nėra“. Politiko nuomone, žiedinės sankryžos atsiradimas gali padidinti transporto kamščius dėl pėsčiųjų perėjų sankryžoje. O štai jo kolega „tvarkietis“ Vygantas Stoškus mano kitaip - žiedinė sankryža reikalinga tam, kad būtų pagerintas eismas. „Važiuojant Lietuvininkų gatve nuo centro ir pasukti į kairę, į Jankaus gatvę, būna sudėtinga. Taip pat kaip ir Kudirkos bei Taikos gatvių sankryžoje, kur važiuojama, kaip kas nori“, – sakė Tarybos narys.

O štai buvusi Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė mano, kad žiedinė sankryža istorinėje miesto dalyje tikrai nereikalinga. Jos nuomone, istorinės dalies ir jos kraštovaizdžio išsaugojimas kur kas svarbiau nei neaiškių transporto srautų reguliavimas. Dalyvavusi internetu pristatomo projekto svarstyme R. Šikšnienė pastebėjo, kad pateikti paskaičiavimai dėl automobilių srauto yra netikslūs, nes skaičiavimai atlikti kitoje vietoje – aplinkkelyje, kur ir yra nukreiptas pagrindinis transporto srautas.

Pateiktas alternatyvus pasiūlymas

Asociacija „Šilutės S.O.S. medžiai“ raštu kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, siūlydama nedaryti istorinėje miesto dalyje žiedinės sankryžos, o eismą reguliuoti pakoreguotu horizontaliuoju ženklinimu. „Sprendimas įterpti didelių gabaritų konstrukciją - žiedinę sankryžą - į trapų ir unikalų Šilutės senamiesčio kraštovaizdį yra neišprovokuotas būtinybės, griaunantis senosios architektūros dvasią, nepriimtinas tiek kultūrine/istorine/pažintine/paveldosaugine, tiek moraline ir estetine prasme, - teigiama rašte. - Todėl teikiame alternatyvų pasiūlymą pateiktiems projektiniams pasiūlymams – atsisakyti žiedinės sankryžos įrengimo apskritai.“

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio pasirašytame atsakyme nurodyta, kad alternatyvūs pasiūlymai bus svarstomi po viešinimo procedūros. Šį dokumentą parengęs Savivaldybės specialistas Mindaugas Oželis taip pat informavo, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas Savivaldybės užsakymu atliko sankryžos poveikio vertinimą, kurio nustatyta: „Įrengus žiedinę sankryžą, numačius transporto priemonių stovėjimo vietas pagal reikalavimus, Tilžės-Lietuvininkų-Laisvės al.-M. Jankaus g. sankryžoje ir jos prieigose sumažės konfliktinių taškų skaičius, sumažės važiavimo greitis, eismo organizavimas bei eismo pirmenybė bus aiški visiems eismo dalyviams“.

Projektai ne visuomet atitinka poreikius

Administracijos direktorius V. Pozingis viešuose savo pasisakymuose yra ne kartą konstatavęs, kad „ateina pinigai, kuriuos Savivaldybė turi įsisavinti“. Džiugu, kad Savivaldybei ir jos gerovei yra skiriamas finansavimas. Antai Vyriausybė trečiadienį paskirstė 345 mln. eurų papildomam ir skubiam ekonomikos skatinimui. Pinigai skirti šiemet įgyvendinamiems valstybės ir savivaldybių projektams – statybų darbams, kitoms priemonėms, susijusioms su ekonomikos palaikymu. Šilutės rajono savivaldybė kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijai gaus 2,3 mln. eurų, o sporto kompleksui – dar 1,1 mln. eurų.

Tačiau vis dažniau susidaro toks įspūdis, kad valstybės finansavimą skirstantys Šilutės politikai savaip supranta prioritetus. Panašu, kad projektai rengiami ir vykdomi ne vien pagal poreikį, o pagal skiriamų pinigų kiekį ar finansavimo šaltinio reikalavimus. Ir ypač tai susiję su gatvių tvarkymu. Kaip pavyzdį galime prisiminti nurimusią istoriją su naujos gatvės įrengimu, kuomet visuomenė pasipriešino ir nesutiko pėsčiųjų Laisvės alėją ir Kalinausko gatvės dalį padaryti važiuojamomis. Dabar štai atėjo ir centrinės miesto dalies eilė...