Ir Pagėgiai dar turi „opulių“
Išeiti tvarkyti skverus, pamiškes ir parkus dėl koronaviruso yra pakankamai sudėtinga, nebent dirbdami laikysitės 2 metrų atstumo. Bet ir kolektyviai neišėjus tvarkytis, apsidairykime, kas Pagėgiuose mums traukia nešlovę. Gal pavyks situaciją pakeisti į gerąją pusę.
„Puošia“ strateginėse vietose
Pastaruoju metu Pagėgių miestas yra giriamas kaip išgražintas, sutvarkytas miestas. Bet „opulių“ - apleistų pastatų, kaip ir visi miestai, turime. Tokių savivaldybėje užregistruota 42 pastatai/patalpos. Ir sutapk gi taip, daugiausia apleistų pastatų stovi ir „puošia“ miestą strateginėse vietose - prie policijos komisariato, prieš kultūros centrą, netoli bažnyčios.
Visi šie pastatai priklauso vieniems ar kitiems savininkams. Situacijų gali būti įvairiausių: apleistų pastatų savininkai gali būti išvykę iš Lietuvos, ar gali būti pablogėjusi apleisto pastato savininko finansinė padėtis ir pastatas paliktas likimo valiai, o gal žmogus, kaip liaudis sako, per daug apžiojo ir nuryti negali. Tokiems reikėtų taikyti griežtesnes sankcijas. Daugelis pagėgiškių pažįsta šiuos žmones. Čia ir prasideda pilietiškumas. Gal pasakius pastabą kaimynui ar pažįstamam žmogui, apleisto pastato savininkui geranoriškai pavyktų išspręsti vieno kito statinio likimą. Ir nereikėtų valdiškų namų pagalbos. Bet jei neįmanoma tai padaryti be valdiškų namų, užsukime į juos.
Iki nelaimės – viena akimirka
Apie tai, kaip su apleistų pastatų savininkais kovoja atsakingi savivaldybės darbuotojai, kalbinome Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėją Valdemarą Dikmoną: „Vienintelė priemonė, kurią galime taikyti apleistų pastatų savininkams, tai turto mokestis. Maksimalus jis yra 3 proc. turto vertės. Tokios sankcijos dar netaikėme nė karto“
Visiems pagėgiškiams žinomas pastatas-vaiduoklis, esantis Benininkuose, - buvusi ūkio kontora. Jis kelia didelį pavojų. Greta jo yra vandens telkinys, kurį mėgsta jaunimas. Ir pastato griuvėsiai vilioja paauglius palandžioti po griuvenas. Čia jau ir iki nelaimės - viena akimirka.
V. Dikmonas teigė: „Apleisto pastato savininkas privalo pastatą aptverti „stop“ juosta, pastato angos-durys langai turi būti užsandarintos, sustabdytas pastato irimas, kitaip tariant – uždengtas stogas. Ar pastatas yra avarinis, nustato ekspertai. O ekspertai dažniausiai kviečiami įvertinti pastato būklės tuomet, kai pastatas yra gyvenamosios paskirties arba jame dar vykdoma veikla. Kitaip tariant, jei pastatas kelia pavojų gyvybei. Tuomet mes parašome savininkui privalomą nurodymą, kad jis turi pristatyti pažymą iš ekspertų apie pastato būklę. Jei šių reikalavimų neįvykdo, tuomet taikome sankcijas. Bet nepriklausomai nuo to, ar savininkas visa tai įgyvendina, padidintą turto mokestį taikyti mes jam vis dėlto galime.“
Paprastam žmogeliui nelabai aišku, iš kur tie ekspertai ir kas jais gali būti. „Ekspertai gali būti nepriklausomi, laisvai samdomi, atitinkamo išsilavinimo ir kompetencijos specialistai. Beje, jie kainuoja velniškus pinigus“, - komentavo V. Dikmonas.
Juostos neliko
Aplankėme Benininkuose esantį pastatą-vaiduoklį. „Stop“ juostos nė pėdsako nelikę, kitaip tariant, pastatas visiškai neaptvertas, angos neužsandarintos ir fiziškai pažeistos, pastatas neužkonservuotas ir toliau sėkmingai yrantis bei keliantis pavojų. Nors minėto pastato-vaiduoklio savininkas iš Savivaldybės administracijos gavęs daugybę perspėjimų, į jas nereaguoja.
Beje, šio pastato savininkas per praėjusius savivaldybių rinkimus kandidatavo į mero postą. Jei sėkmė būtų nusišypsojusi, tuomet gal ir tvarkytųsi, rodytų pavyzdį žmogus, o dabar - jokios motyvacijos. Beje, tam pačiam savininkui priklauso ir pastatas, esantis Vydūno gatvėje, beveik prieš bažnyčią. Tačiau šis pastatas nėra įtrauktas į apleistų pastatų sąrašą, jis yra tik neestetinės išvaizdos. O jei jau atrodo ne kaip, tai nori ar nenori tokios vietos tampa šiukšlynais. Bet šiukšlynus padarome patys, ne kas kitas.
V. Dikmonas nuogąstavo, kad dabar valstybėje galiojantys pastatų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai yra itin nekonkretūs. Pasak, V. Dikmono, apie apleistus pastatus įstatyme iš vis nėra nieko numatyta. „Situacija labai kebli ir slidi“, - komentavo V. Dikmonas.
Situacija analogiška
O kaip tvarkosi kitos savivaldybės? Situacija analogiška. Tik interneto platybėse dar gali rasti dvejų metų senumo sąrašus „Apsileidėliai“, kuriuose yra ne tik apleistų pastatų adresai, bet ir jų savininkų pavardės. Tačiau dabartinis asmens duomenų apsaugos įstatymas atėmė teisę viešinti apsileidėlių pavardes. Bet adresus viešinti vis dar galima.
Kaip ir minėjome, akcija „Darom“ pagrysta bendradarbiavimu, partneryste, vienijimu. Pasak V. Dikmono, valdžios atstovai sankcijas taikyti neskuba ir drausminti pradeda nuo perspėjimo, o ne nuo apkrovimo mokesčiais. Tad atsiliepkime į akcijos „Darom“ viziją, būkime pilietiškais ir akciją „ Darom“ įgyvendinkime kiekvienas pagal savo galimybes: turite apleistą pastatą – sutvarkykite jį. Nesitvarko tokį pastatą turintis kaimynas – paraginkite sutvarkyti. Nereaguoja 42 apleistų pastatų/patalpų savininkai – taikykite didesnį mokestį. Taip papildysite nuolat skylėtą Savivaldybės biudžetą.
Straipsnio komentarai
Gal dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas kalta dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo pripažino Pagėgių savivaldybės vyriausiąją architektę Ernestą Maier,ir jai skyrė lygtinė laisvės atėmimo bausmę?
Ar kad savininkas buvo nuolatinis Pagėgių Tarybos narys ir partinis veikėjas?...
Teko matyti šio pastato ir sklypo kainą parduodamų objektu sąraše: 1200000.
Antras klausimas : kiek nuo tos sumos bus 3 procentai, kurie kasmet būtų papildę biudžetą, o savininką per metus privertę susitvarkyt šį laužą?..
Labiau paveiktų užrašas - objektas stebimas vaizdo kamerų, arba - užminuota...