Duris atveria vaikų ir neįgaliųjų dienos centrai: ką privalu žinoti jų lankytojams

Senyvo amžiaus dienos ir užimtumo centrų veikla vis dar draudžiama, juos prižiūrintys artimieji gali tęsti nedarbingumą ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“, jei yra drausti ligos socialiniu draudimu. 

Kaip žinoma, ekstremaliosios situacijos ir karantino metu užsidarius dienos centrams ir dėl to atsiradus būtinybei namuose prižiūrėti asmenis su negalia ar senjorus, dirbti dėl to negalintys artimieji įgijo galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei iki karantino pabaigos. Ši tvarka ir toliau išlieka per visą karantiną.  

Nors vaikų bei neįgaliųjų centrai pradeda veikti, saugiausias variantas – paslaugas ir toliau gauti nuotoliniu būdu. Ši rekomendacija operacijų vadovo sprendime išlieka.

Švelninant karantiną, nuo gegužės 18 dienos taip pat įsigalioja atnaujinti sprendimai dėl socialinių paslaugų teikimo asmens namuose ir globos įstaigose. 

Dienos centrai ir kitos nestacionarios socialinių paslaugų įstaigos

PASLAUGAS GYVAI GAUTI GALI NE VISI. Pagal Vyriausybės nutarimą nuo pirmadienio veikti pradeda vaikų ir neįgaliųjų dienos bei užimtumo centrai, tačiau senjorus priimančios įstaigos, teikiančios dienos ar trumpalaikę socialinę globą, lieka uždarytos. Jų artimieji gali tęsti nedarbingumą ir gauti ligos išmoką, jei yra drausti ligos socialiniu draudimu.

Duris atveriančiose įstaigose nerekomenduojama lankytis vyresniems nei 60 metų asmenims ir sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis. Sunkių lėtinių ligų sąrašas: https://bit.ly/3cD6ore 

Į patalpas nebus įleidžiami ir turintys galimos infekcijos simptomų – karščiuojantys, kosėjantys, čiaudintys ir panašiai. 

ĮEINANT – INFORMAVIMAS IR PATIKRA. Informacija apie asmenis, kuriems lankytis negalima ar nerekomenduojama, lankytojams suprantama kalba turės būti pateikta dar prie įėjimo į dienos centro patalpas. Atsižvelgus į lankytojų poreikius, juos informuoti siūloma lengvai skaitomu tekstu, paveiksliukais ar žodžiu. Taip pat dar stovėdami prie durų lankytojai sužinos, kad reikia dažnai ir kruopščiai plauti rankas, kaip taisyklingai kosėti ir čiaudėti, kad būtina patalpose būti prisidengus nosį ir burną. 

Čia pat rekomenduojama matuoti įeinančiųjų temperatūrą, turi būti suteikta galimybė dezinfekuoti rankas.
 
SAUGOS PRIEMONĖS. Rekomendacija paslaugas teikti nuotoliniu būdu dar lieka. Tačiau kai tai neįmanoma ir reikia bendrauti gyvai, būtina imtis saugos priemonių: dengti burną ir nosį, laikytis atstumo, užtikrinti galimybes šiltu vandeniu ir muilu nusiplauti rankas, reguliariai valyti, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius, sureguliuoti lankytojų srautus ir panašiai. 

DARBAS GRUPĖSE. Su paslaugų gavėjais rekomenduojamas individualus darbas. Jei darbas turi vykti grupėmis, jos dydis ribojamas iki 10 žmonių. Svarbu, kad patalpa būtų tokio dydžio, kad kiekvienam joje esančiam žmogui tektų 5 kvadratiniai metrai ploto, o atstumas tarp žmonių būtų bent 2 metrai. Jei kambarys mažesnis – atitinkamai mažinamas ir dalyvių skaičius. 

Jei norinčių dalyvauti daugiau nei gali būti patalpoje vienu metu, įstaigos vadovui rekomenduojama sudaryti grafiką, pagal kurį  paslaugas galėtų gauti dauguma pageidaujančių žmonių. Tarp skirtingų grupių veiklų turi būti užtikrinama bent 10 minučių pertrauka, per kurią patalpos išvalomos ir išvėdinamos. Skirtingos grupės neturėtų susitikti kartu.
 
MAITINIMAS. Organizuojant maitinimą labiausiai rekomenduojamas variantas – maistą patiekti į tą pačią patalpą. Esant būtinybei valgyti valgykloje, grupės į ją turėtų eiti pagal atskirą grafiką, kad nesusitiktų ir kad po kiekvienos grupės būtų spėta išvėdinti bei dezinfekuoti patalpą. Maitinimo negalima organizuoti švediško stalo principu. 

PAVĖŽĖJIMAS. Jei dienos centrų lankytojams teikiama pavėžėjimo paslauga, automobilyje turėtų būti išlaikomi 1 metro atstumai tarp žmonių. 

DARBUOTOJAI. Tarpusavyje nesimaišyti reikia ne tik atskiroms dienos bei užimtumo centrų klientų grupėms, bet ir darbuotojams. Tarp darbuotojų turi būti vengiama fizinio kontakto arba jis turi būti trumpas: kažką paduoti, parodyti, perduoti. Siūloma, kad kontakto laikas nebūtų ilgesnis nei 15 minučių. Darbuotojų darbo vietos turėtų būti nutolusios viena nuo kitos per metrą ar būti atskirtos pertvaromis. Kai tai neįmanoma – siūloma išnaudoti kitas patalpas, pavyzdžiui, posėdžių sales, valgyklas ar kitas turimas patalpas.

Dirbti socialinių paslaugų įstaigose gali tik ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamų ligų požymių  neturintys žmonės: tai yra tie, kurie nekarščiuoja, nesloguoja, nekosėja, neturi apsunkinto kvėpavimo. Jei paaiškėja, kad darbuotojas užsikrėtęs COVID-19, iškart būtina informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kurio epidemiologai nustatys  kontaktinius asmenis, kurie izoliuojami 14-ai dienų. 

Rekomenduojama, kad rizikos grupei priklausantys darbuotojai dirbtų nuotoliniu būdu. 

SU APGYVENDINIMU SUSIJUSIOS SOCIALINĖS PASLAUGOS. Kai įstaigoje žmonės laikinai apgyvendinami, prie įprastų rekomendacijų nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms prisideda papildomos. Rekomenduojama temperatūrą gyventojams matuoti ne tik atvykstant į įstaigą, bet ir bent kartą per dieną, taip pat – kad rizikos grupei priklausantys asmenys būtų apgyvendinami atskirai. 

Jei paslaugų gavėjas pradeda karščiuoti ar jam pasireiškia kiti simptomai, jis nedelsiant izoliuojamas, o dėl tolesnių veiksmų konsultuojamasi karštąja linija 1808. 

Šeimynose, bendruomeniniuose vaikų globos ir grupinio gyvenimo namuose lankymas draudžiamas, o nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, kuriose žmonės laikinai apgyvendinami – ribojamas. Lankyti galima tik įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

Šias rekomendacijas parengė Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Jos taip pat taikomos šeimynoms, grupinio gyvenimo ir bendruomeniniams vaikų globos namams. 

Socialinės paslaugos asmens namuose 

Švelninant karantiną nuo pirmadienio keičiasi ir rekomendacijos teikiant socialines paslaugas namuose. 

PRIEŠ VYKSTANT – SUSISIEKTI. Kaip numatoma operacijų vadovo sprendime, darbuotojas, prieš vykdamas į kliento namus, turėtų jam paskambinti ir įsitikinti, ar jis ir jo namiškiai nekarščiuoja. 

PREVENCIJA KLIENTO NAMUOSE. Atvykus ir teikiant paslaugas reikia užtikrinti, kad tiek darbuotojas, tiek paslaugų gavėjas dėvėtų burną ir nosį dengiančią kaukę bei vienkartines pirštines. Taip pat darbuotojas, atvykęs į namus, privalo dezinfekuoti rankas ir jei reikia – išvėdinti patalpas. 

Kalbėdamasis su klientu, darbuotojas turėtų išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą, o jei teikia paslaugą, kai tiesioginis kontaktas su gyventoju nebūtinas, pavyzdžiui, padeda buityje, jam rekomenduojama būti kitame kambaryje, kad būtų išlaikomas kuo didesnis atstumas.

Taip pat labai svarbi prevencijos dalis – informuoti klientą ir kartu gyvenančius asmenis, kad pasireiškus užkrečiamų ligų simptomams reikia konsultuotis karštąja koronaviruso linija telefonu 1808 ar susisiekti su šeimos gydytoju. 

DARBOTOJAI. Kai darbuotojas pats yra didesnėje rizikos grupėje, pavyzdžiui, vyresnis nei 60 metų ar serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, jam nerekomenduojama su klientais dirbti tiesiogiai. 

Darbuotojams periodiškai atliekami patikrinimai dėl COVID-19. Jei virusas nustatomas ar darbuotojas patiria jo simptomus, dirbti draudžiama. 

Paslaugos socialinės globos įstaigose

NAUJI GYVENTOJAI. Nauji gyventojai į socialinės globos namus atvykti ar sugrįžti gali tik tvirtai įsitikinus, kad jie nėra užsikrėtę koronavirusu. Jeigu tai žmogus, kuris iš globos įstaigos pateko į ligoninę ir ten sirgo COVID-19, sugrįžti jis gali tik tuomet, kai du tyrimai, tarp kurių yra paros pertrauka, parodo, kad viruso organizme jau neberandama. Taip pat sugrįžti gali žmogus, kuriam teigiama koronaviruso diagnozė buvo nustatyta seniau nei prieš 37 dienas.

Jei asmeniui nebuvo nustatytas šis virusas, pavyzdžiui, jis viešėjo pas artimuosius, prieš jam patenkant į globos įstaigą, vis tiek turi būti padarytas COVID-19 tyrimas. Naują gyventoją į globos namus palydėti gali ne daugiau nei vienas artimasis. 

Visi naujai atvykę ar sugrįžę gyventojai izoliuojami 14-ai dienų.

KARŠČIUOJANTYS GYVENTOJAI. Jei globotinis karščiuoja ar jam pasireiškia į koronavirusą panašūs simptomai, jis nedelsiant turi būti izoliuojamas ir jam kviečiama greitoji pagalba. Medikai sprendžia, ar pacientą būtina gabenti į gydymo įstaigą.

Su galimai infekuotais globotiniais dirbanti personalo grupė gali būti apgyvendinta globos įstaigoje iki 14 dienų.
 
NEKARŠČIUOJANTYS GYVENTOJAI. Nekarščiuojantys gyventojai pagal kambarius turi būti suskirstyti į grupes – kiekvienai jų skiriama atskira personalo komanda. Nekarščiuojantys žmonės gali naudotis tomis pačiomis patalpomis ir įėjimais, personalo judėjimas neribojamas, bet gyventojai primygtinai skatinami laikytis bent metro atstumo vienas nuo kito. 

MAITINIMAS. Rekomenduojama maistą tiekti ne bendrose patalpose, o kiekvienam individualiai jo kambaryje. Kai tai neįmanoma, būtina laikytis saugaus atstumo tarp gyventojų. 

LANKYMAS. Gyventojų lankymas ir toliau griežtai draudžiamas, išskyrus mirštančiųjų lankymą įstaigos vadovui leidus. Užtikrinamos asmeninių vizitų alternatyvos – galimybė pabendrauti telefonu ar vaizdo priemonėmis. 

GRUPINIAI UŽSIĖMIMAI. Jau leidžiami grupiniai užimtumo, sporto ir kitų veiklų užsiėmimai, tačiau jie turi vykti nedidelėse, iki 5 asmenų, grupelėse. Jų metu naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, laikomasi saugaus atstumo, rankų higienos ir dezinfekcijos reikalavimų, tarp užsiėmimų valomos, dezinfekuojamos ir vėdinamos patalpos.

DARBUOTOJAI. Nuo pareigų nedelsiant nušalinami įstaigos darbuotojai, kuriems pasireiškia galimi koronaviruso simptomai. Jie privalo izoliuotis. Darbuotojams reguliariai atliekami patikrinimai dėl COVID-19. 

Neinfekuoto ir kontakto su sergančiaisiais neturėjusio personalo grupė gali būti apgyvendinta globos įstaigoje iki 14 dienų.

PATALPOS. Visi horizontalūs ir dažnai liečiami paviršiai valomi, vėdinami ir dezinfekuojami, vonios kambariai valomi mažiausiai du kartus per dieną ir nedelsiant – kai yra nešvarūs.