Taisyklių keliai ir klystkeliai: kompetencijų stoka ar lobizmas?

Dvigubas apmokestinimas?

Tiek Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatuose, patvirtintuose Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TI-207, tiek Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. Nr. T1- 682, vartojamos vienodos sąvokos dėl faktiškai naudojamų teritorijų, priskirtų prie statinių, bet neįregistruotų Nekilnojamo turto registre.

Taigi, švaros taisyklėmis nustatyta prievolė žmonėms surinkti šiukšles jiems nepriklausančiose, tačiau valdžios priskirtose teritorijose prie daugiabučių namų. Vietinės rinkliavos už komunalines atliekas nuostatuose mokesčiu už atliekų surinkimą apmokestinami nekilnojamo turto objektai su „priskirtais naudoti žemės sklypais <...> nepaisant registracijos nekilnojamojo turto registre“. „Ar tai nėra dvigubas žmonių kišenės papurtymas už vieną ir tą pačią paslaugą?“, – stebisi „Šilokarčemos“ skaitytoja šilutiškė Laima Gurjanova.

Tvarkome ir viešąsias teritorijas?

Pateiksime kitą pavyzdį, su prieštaravimais viename dokumente. Šilutės švaros ir tvarkymo taisyklėse yra apibrėžta ir viešoji teritorija, už kurios tvarkymą atsakomybę prisiima Savivaldybė. „Tai gatvės, šaligatviai, aikštės, parkai, skverai ir kitos visuomenės naudojamos vietos, už kurių švarą ir tvarką yra atsakinga Šilutės rajono savivaldybė“, - rašoma taisyklėse.

Skverai tarp daugiabučių namų, kuriuose yra nutiesti šaligatviai ir šaligatviai prie daugiabučių namų - kas tai? Pagal Švaros taisyklių apibrėžimą ne kas kitas, kaip viešoji teritorija. Tačiau kitu punktu „dosnia ranka“ į kitą sąvoką įtraukiamas žemės sklypas. Teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių aitvarų pavadinta faktiškai naudojama teritorija. O kaip tada su šaligatviais ir skverais, kurie patenka į šį suformuotą, bet neįregistruotą žemės sklypą? Ar teritorijos, priskirtos daugiabučiui, į kurią patenka šaligatviai ir skveras ar jo dalis, valymas ir priežiūra yra teisėti.

Juk pagal tą patį dokumentą už viešųjų teritorijų valymą atsakinga savivaldybė. Na, o kol aiškumo nėra, gyventojai priversti apmokėti už viešųjų teritorijų tvarkymą arba patys jas tvarkyti.

Verčiami dirbti neatlygintinai?

Na, ir dar vienas aspektas, išplaukiantis iš nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose Tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu, nurodoma, kad „asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus“.

Privalomai atliekamų darbų sąrašas ir sąlygos nurodytos taisyklių 8-ajame punkte: „Tvarkomos ir valomos teritorijos ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę: valomos teritorijoje esančios atliekų konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės;  teritorijų žolės pjovimo periodiškumas – ne mažesnis kaip 3 kartai per vasaros sezoną ir kt.“ Iš šių darbų sąrašo matyti, kad tvarkomose teritorijose veikiant patiems asmenims, reikalingi neadekvatūs resursai ir atsiranda tam tikros darbo funkcijos. Bet ar tai nėra darbo santykių atsiradimas?

Tuo atveju, kai gyventojai tvarko jiems nepriklausančias teritorijas patys: tarp darbuotojų – daugiabučio namo gyventojų – iš vienos pusės, o iš kitos pusės: darbdavio – Šilutės rajono savivaldybė. Bet juk šiuo atveju nesudaromos darbo sutartys, nenumatomi atvejai dėl socialinių garantijų ligos atveju, atostogų, dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų... Peršasi išvada, kad valdžia verčia  savo rinkėjus atlikti neapmokamus, neatlygintinus darbus ir dar grasina pelnyti administracinę atsakomybę už šių taisyklių pažeidimą.

Priverstinis darbas yra draudžiamas

Gilinantis į Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklių 5-ajame punkte išdėstytą prievolę asmenims, pagrįstai gali būti suprantamas kaip primetimas asmenims patiems tvarkyti ir prižiūrėti valstybei priklausančią žemės teritoriją be atlygio, be garantijų ir kompensacijų. Ar šio dokumento reikalavimai neturi priverstinio darbo požymių? Ar toks teisės akto reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos pagrindiniam įstatymui – Konstitucijos 48 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodoma, kad priverčiamasis darbas draudžiamas?

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“ 2 straipsnio 1 dalyje priverstinis ar privalomasis darbas reiškia bet kokį darbą ar tarnybą, kurių buvo išreikalauta prievarta, grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia. Įdomu, kiek rajone gyvenančių daugiabučių namų savininkų savo valia sutiko tvarkyti valstybės institucijos žinioje esančias teritorijas? O juk už išnaudojimą priverstiniam darbui ar paslaugoms yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.

Kompetencijų rodiklis ar interesai?

Taigi, analizuojant Savivaldybės administracijoje dirbančių tarnautojų parengtus teisės aktus, galime aptikti svarių prieštaravimų. Kai kurios sąvokos gali būti prieštaringai vertinamos ne tik teisiniu aspektu, bet ir jų teisėtas įgyvendinimas gali būti neįmanomas.

Savivaldos dokumentai, reglamentuojantys paslaugų prievoles rajono gyventojams, neturėtų tarpusavyje prieštarauti ar dubliuotis. O tai jau yra tiek tarnautojų, tiek ir politikų kompetencijų rodiklis. Žinoma, jei tik už nugaros neslypi kažkieno interesai. Tuomet apie kompetencijas net kalbėt neverta.