Valstybės projektai – privataus verslo duona?

Darbas nelengvas, juolab, kad oficiali projekto kalba – anglų. Tai reiškia, kad visi projekto oficialūs planavimo, susirašinėjimo ir kiti veiklos vykdymo dokumentai privalo būti pateikti anglų kalba. Viena nedidelė problema: S. Stonys ne itin gerai moka anglų kalbą. Beje, kaip įstaigos interneto svetainėje nurodyta, tas pats S. Stonys yra atsakingas šiame projekte ir už viešuosius pirkimus. Tikėtina, kad projektą tikrinančios institucijos leido dirbti tam pačiam asmeniui dviejose pareigybėse, bet projekto vadovo pareigos ir atsakingo specialisto už viešuosius pirkimus – ar tai ne viešų ir privačių interesų konfliktas, už kuriuos šis asmuo jau buvo patekęs į etikos sargų akiratį?

Na, bet grįžkime prie turizmo paslaugų Pagėgių savivaldybėje. Dar gerokai iki turizmo sezono pradžios pasklido gandas, kad rūpestingas turizmo centro konkretaus projekto vadovas S. Stonys sumanė Pagėgių krašto turistų pamėgtą laivą „Skalva“ pergabenti į Kauną. Pasiteiravome įstaigos vadovės Ilonos Meirės, ar tai tiesa ir kokios tokio sumanymo priežastys.

,,Gandai lieka gandais. Oficialaus pokalbio šia tema tarp suinteresuotų pusių niekada nebuvo. O be to, visus įstaigos priimamus strateginius sprendimus privalome derinti su įstaigos steigėju – Pagėgių savivaldybės taryba. Šiuo atveju, būtume turėję atlikti paskaičiavimus bei pagrįsti poreikio reikalingumą ir gauti Tarybos narių pritarimą. Nuo pat laivo pastatymo dienos jis sėkmingai saugomas Pagėgių savivaldybės teritorijoje, todėl kol kas nematome tokio poreikio“.

O gandas apie tai Pagėgių savivaldybės koridoriuose sklido gana plačiai. Tad raštu paklausėme buvusios administracijos direktorės Jūratės Mažutienės, ar ji buvo sulaukusi pasiūlymo laivą nuplukdyti į Kauną. Deja, J. Mažutienė į raštą neatsakė.

Keistas ir perteklinis projekto vadovo rūpestis laivu. Beje, juo jis susirūpinęs nuo pat jo statybos pradžios. Po to, kai laivas buvo pastatytas, vyko dar keli laivo modernizavimo projektai ir laivavedžių parengimo kursai, kurie finansuoti VVG ,,Pagėgių kraštas“ ir Pagėgių savivaldybės lėšomis. O gal laivo prireikė konkrečiai S. Stoniui, nes jis, jo brolis bei dar keli jaunuoliai projekto metu įgijo laivavedžio kvalifikaciją. O dirbti laive vasaros sezono metu nėra kam.

Juolab, kad išėjus patyrusiam laivavedžiui ir atėjus mažai patyrusiam, gerokai krito spec. lėšų į įstaigos biudžetą įplaukos. Ar neabsurdiška, ar tai ne lėšų švaistymas, kai turizmo centro administruojamame laive dirba ne turizmo centro įgyvendinto projekto metu parengti laivavedžiai. Gal S. Stonys galėjo praktiškai išbandyti patirtus laivavedžio mokslus, o ne užimti tarptautinio projekto vadovo pareigas? O gal yra kitų priežasčių arba tiesioginės sąsajos su Kaunu, kur turėjo plaukti Pagėgiams priklausantis laivas?

Minėto projekto metu planuojama įsigyti pontoninius lieptus, kurie bus įrengti Bitėnuose ir netoli Rambyno kalno. Be to, bus vykdomi ir Nemuno krantinės prie įrengiamų lieptų tvarkybos darbai. Todėl kyla klausimas, kam reikalingi pontoniniai lieptai, jei Pagėgių savivaldybė 2011 m. turėjo įsigijusi prieplaukas. Bet jos stebuklingai dingo.

Viena jų būdavo sandėliuojama Pagėgių seniūnijai priklausančiose patalpose ir ją kultūros centro darbuotojai ne kartą yra naudoję kaip sceną. Kita prieplauka turto balanse priskirta Lumpėnų seniūnijai. Paskambinome Lumpėnų seniūnei Danguolei Mikelienei ir paklausėme apie šį faktą. Seniūnė patikino, kad prieplauka, kurios vertė - daugiau nei 20 000 eurų, tikrai yra seniūnijos turto balanse, bet jos nėra. Ir šiuo metu ji kreipėsi į policiją dėl dingusios prieplaukos. Kadangi vyksta tyrimas, daugiau seniūnė šios situacijos nekomentavo. Kur kitos prieplaukos, neaišku. Daug kas Pagėgių savivaldybėje turi stebuklingų galių dingti... Ypatingai po to, kai praeina penkeri metai, kitaip tariant - projekto įgyvendinimo ir patikros laikotarpis

Dėl pratęsto karantino, kovojant su COVID-19, pažintinės ekskursijos laivu „Skalva“ pristabdytos. Mat reikia laikytis nurodytų atstumų, kitų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro A. Verygos nurodymų. Tai didelis nuostolis turizmo informacijos centrui, nes šios pramogos pagalba įstaiga uždirba 6 000-9 000 eurų specialių lėšų. 2014 metais, kuomet laivą tik įsigijo, šios pajamos siekė apie 2 000 eurų. Tuo metu būdamas mero pavaduotoju ir kuravęs turizmą S. Stonys kaskart kartodavo, kad laivas nuostolingas. Va, kur šuo pakastas - laivas „nuostolingas“ valdiškose rankose, bet štai, jei jis taptų privačia nuosavybe, na, pavyzdžiui, kad ir „Mociškių palivarko“ arba „ Dvaro ūkio“, o gal „Lobių manufaktūros“, tada būtų kitas reikalas?

Tik reikia skaitytojams paaiškinti, kad viskas, kas ne naujiena, neša mažesnes pajamas ir vargu, ar privatizavus laivą, jis taptų pelningesnis. Gal geriau vadovautis Pagėgių savivaldybės tarybos nario Kęsto Komskio balandžio 23 dienos Tarybos posėdyje išsakytomis mintimis: „Reikia praplėsti Pagėgių krašto turizmo informacijos centro funkcijas, sustiprinti galimybes, nes dabar vadovė yra lygi su kitų įstaigų vadovais ir turi „ant savo galvos“ daug ją valdančiųjų. O juk turizmas kuria pridedamąją vertę, tokią pat, kaip žemės ūkis“.

Įstaigos steigėjai galėtų įsiklausyti į šią nuomonę, nes jos vadovė tikrai kompetentinga, puikiai išmananti savo darbą, įvaldžiusi 3 užsienio kalbas ir išsikovojusi pripažinimą respublikiniu mastu.

Pagirtina, kad konkretaus projekto vadovui rūpi įstaigos, kurioje jis paskirtas projekto vadovu, darbas. Dar šių metų sausyje S. Stonys buvo deleguotas į tarptautinę turizmo parodą „Adventur-2020“, kaip Tarybos narys. Nors iki šiol, kiek savivaldybė šioje parodoje dalyvavo, Tarybos nariai joje nedirbdavo, o tik atvykdavo aplankyti turizmo atstovų, pristatančių savo kraštą, O čia – net keturios dienos intensyvaus darbo parodoje su interesantais. Juk reikia žinoti, kuo kvėpuoja turizmas, nes didžiulė turizmo bazė „Mociškių palivarkas“, kurioje kasmet stovyklauja visos savivaldybės mokyklos, vyksta respublikiniai sąskrydžiai ir ne tik, priklauso būtent Tarybos nariui S. Stoniui.

Apsilankykite šios kaimo turizmo sodybos el. svetainėje ir jums prieš akis iškils trys užrašai: „Arbata“, „Medus“, „Sodyba“, kur vienu paspaudimu galite gauti minėtas prekes ar paslaugas. Bet prieš tai pasidomėkite, kaip prieš keletą metų iš Vietos veiklos grupės lėšų buvo vykdomi būtent projektai, susiję su arbatos verslu, po to sekė visa Vietos veiklos strategija, susijusi su bitėmis, bitininkais ir medumi. Beje, tada stebuklingai bitininku tapo ir pats S. Stonys.

O šiuo metu vyksta remonto darbai buvusiose Vilkyškių arklidėse ir projekto dėka bus įkurtas „Istorijos inkubatorius“. Taip, taip, to projekto, kurio vadovas ir viešųjų pirkimų organizatorius yra S. Stonys. Bet vėl sutapimai - tuo pačiu metu vyksta dideli remonto darbai „Mociškių palivarke“... Verta pagalvoti, ar tikrai iš viso to naudą turi krašto žmonės, ar vienas verslininkas, Tarybos narys...