Stropaus studento šiokiadieniai, pamąstymai, tikrovė ir vizijos...

- Papasakokite apie savo šeimą?

- Tėtis – Juozas Pundinas – ABF „Šilutės Rambynas“ vairuotojas-laborantas. Mama Dženeta Pundinienė dirba Šilutės baldų įmonėje. Turiu du brolius. Vyriausias Edvardas. Jam 24-eri. Baigė Klaipėdos kolegiją, šiandien – karys savanoris. Ernestui – 11 metų. Jauniausias. Aš – vidurinis. Tėtis žaidė stalo tenisą, Edvardas žaidė, aš žaidžiu ir Ernestas žaidžia. Tokia estafetė. Ernesto pergalės priekyje, bet jau nemažai sugeba. Bus puolėjas, kaip ir aš.

- Tavo pirmasis treneris?

- Jonas Piekautas – tikrai daug atiduoda stalo tenisui savo laiko, entuziazmo. Antrasis – panevėžietis Valdas Martinkus, vėl sugrįžęs į Panevėžį. Jis – Lietuvos komandinio čempionato čempionas, auginantis savęs vertą pamainą. Trečiasis – rusniškis Artūras Silius, sporto mokyklos treneris. Jie skirtingi, visi ko nors davė, nieko neatėmė. Dėkingas jiems.

- Kuo užkerėjo stalo tenisas?

- Įvairumu. Tai labiau asmeninis sportas. Viskas priklauso nuo tavo sugebėjimų. Privalai galvoti, kaip žaisti, nes kiekvienas varžovas - skirtingas naujas iššūkis. Mechaniškai žaisdamas ne ką peši. Aukštesnio lygio stalo tenisas reikalauja iš žaidėjo geros žaidimo technikos, kuri yra sudėtinga. To gali pasiekti tik triūsu. Stalo tenise svarbi ir psichologija. Žaidimas itin greitas, taškų nedaug, gaišti negali, bet ir skuba toli nenuves. Reikalingas balansas.

- Įsimintinos pergalės?

- Bene, 13-os metų pirmą kartą laimėjau Šilutės rajono asmenines pirmenybes. Vėliau tai pakartojau kasmet ir tapau daugkartiniu čempionu. Kartu su rusniškiu Domantu Kairiu esame ne sykį laimėję rajono komandų pirmenybes, buvome įvairių turnyrų nugalėtojais, prizininkais. Pernai Šilutės mero taurės varžybų grupės varžybose įveikėme būsimus čempionus „Ragainės“ komandą iš Rusijos 3:2, bet finale pastarieji atsirevanšavo ir likome antri. Įspūdingiausias man buvo praėjęs sezonas Anglijoje. Koventrio universiteto (Coventry University) rinktinė, kurią sudarė du kinai, kroatas ir aš, laimėjome Anglijos III lygos pirmenybes, o šios šalies universitetų taurės turnyro finale sutriuškinome Notinghemo rinktinę – 12:5. Šiame turnyre žaidžiama keturi prie keturis. 16 vienetų susitikimų ir paskutinė partija – dvejetų. Iš viso – 17 partijų. Namuose jau turiu nemažą sportinių taurių, medalių, prizų kolekciją. Beje, vaikystėje žaidžiau kvadratą, futbolą, krepšinį, tinklinį. Patiko visi, bet pasirinkau stalo tenisą. Per savaitę treniruojuosi 3-4 kartus po dvi ir daugiau valandų. Profiu gal netapsiu, bet šio žaidimo nemesiu.

- Kurio pasaulinio garso stalo tenisininko žaidimas tau imponuoja?

- Kino Zhang Jike.

- Sporto šaka nr. 2?

- Sunkioji atletika.

- Ar baigęs studijas grįši į Lietuvą, ar ieškosi darbo užsienyje?

- Priklausys nuo situacijos. Pirmiausia – baigti mokslus. Studijos mokamos, bet aš nemoku. Mane remia ES fondas studentams. Ne visi tokią paramą gauna. Būtina užpildyti daug dokumentų, kurie įtikintų komisiją, kad fondo parama skirta reikiamam asmeniui. Studijos labai racionalios: po teorinių paskaitų būna praktiniai užsiėmimai, kai įgytas žinias pritaikai. Dar po metu gausiu bakalauro diplomą. Angliškai kalbu laisvai, net jų dialektai nebebaugina.

- Angliškas maistas?

- Universitete yra kavinukė. Bet aš mėgstu pats gamintis. Virtuvėje jaučiuosi šeimininkas. Laikausi sveikos mitybos.

- Palygink moksleivišką, studentišką kontingentą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje?

- Anglijoje studentai labai draugiški, tolerantiški. Koventryje mokosi kinai iš Honkongo, graikai, lenkai, rumunai, lietuviai, kipriečiai, kroatai. Yra juodaodžių, geltonodžių, baltaodžių. Visi lygūs. Tokie pat dėstytojai. Gyvename draugiškai. Lietuvoje jaunuoliai uždaresni, kiek susikaustę. Aš Traksėdžiuose baigiau 8 klases, po to – Šilutės Vydūno gimnaziją.

- Labiausiai laukta pamoka?

- Istorija, kūno kultūra, biologija.

- Ar mėgsti šokti, dainuoti, linksmas vakaruškas?

- Kas nemėgsta? Gimnazijoje organizuodavau, vesdavau įvairius renginius, pavyzdžiui, pirmokų (devintokų) krikštynas, sporto renginius. Nenuobodžiaudavome.

- Geriausias draugas ar draugė?

- Draugė. Abu esame vydūniečiai, kartu studijuojame Koventryje. Jos vardas labai romantiškas. Jame girdžiu pamario vėjų ošimą. Ji planuoja metams išvykti mokytis į Vokietiją, kur įgis skaitmeninių informacijų sistemų specialybę.

- Kiek laiko skiri TV?

- Neprisirišęs. Beveik nežiūriu. Nėra tam laiko. Mokausi, sportuoju. Žinias gaunu iš interneto.

- Gražiausia spalva, medis, gyvūnas, mieliausias metų laikas?

- Raudona, beržas (pagalvojęs), liūtas vienareikšmiškai, vasara.

- Kas brangiau už pinigus?

- Sveikata, draugystė. Kas pernelyg vaikosi pinigų, žiūrėk, vieną dieną atsipeikėja seniu, gi gyvenimėlis jau nučiuožęs. Dėti centą prie cento, taupyti nėra blogai, bet būtinas saikas, balansas. Verčiau pinigus investuoti tiek į save, tiek padėti kitiems. 

- Ar daugelyje šalių pabuvojęs? Kur dar trauktų skristi?

- Buvau Airijoje, Škotijoje, Anglijoje, Italijoje. Pastarojoje labiausiai patiko Vatikanas – valstybė valstybėje. Imponavo katalikų sostinės architektūra. Norėčiau nuvykti į Islandiją.

- Tavo gyvenimo varantysis motyvas, filosofija?

- Išlikti geru žmogumi bet kokioje neįprastoje situacijoje, piliečiu, mokėti užjausti svetimą nelaimėje, neprarasti teisingumo jausmo. Gal kada įsijungsiu į lietuviško politinio gyvenimo sūkurį ir aiškiau atsakysiu į šį klausimą, taip svarbų ne vien man, bet ir visiems tautiečiams.