Miesto riboženkliai – su korupcijos kvapeliu?

Miesto ribų puošmena

Šilutė - tai kraštas, kur vanduo kuria gyvenimą. Tai vieta, kur susipina sausumos ir vandens keliai bei unikalus, beveik nepaliestos gamtos grožis. Todėl nenuostabu, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos organizuotame Šilutės miesto ribas žyminčių ženklų idėjos pasiūlymo konkurse nugalėtoju tapo ženklas, primenantis burę.

Čia semantine prasme įamžinti Šilutės kraštui artimi simboliai: laivas-burlaivis, vanduo-bangos, kultūra-raštas. Šio ženklo autoriai yra šilutiškiai - kraštovaizdžio architektas Giedrius Bujokas ir Augustė Bujokaitė. Konkurso, vykusio 2017 metų pavasarį, nugalėtoją nulėmė siūlomo ženklo vientisumo, kompozicinio harmoningumo, ilgaamžiškumo, kompleksiškumo, funkcionalumo ir praktiškumo įgyvendinimo principai. Džiugu, kai įvažiuojant į miestą pasitinka puošnus ir gilią prasmę šviečiantis ženklas.

Darbus atliko kauniečiai

Neoficiliais duomenimis, paskelbtame viešo pirkimo konkurse dalyvavo ir metalo apdirbimo įmonė iš Šilutės. Tačiau dėl mums nežinomų priežasčių ji netapo laimėtoja. Laimėjo reklamos studija „Galinga reklama“ iš Kauno, kurią valdo UAB „Impleta“. Ji turi beveik 15 patirties metų įgyvendinant įvairius reklamos projektus.

Su laimėtoja 2018 metų spalio 29 dieną tuometis Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis pasirašė viešo pirkimo sutartį dėl penkių ženklų pagaminimo ir įrengimo. Pardavėjas įsipareigojo darbus atlikti per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir įrengti miesto ženklus nurodytose vietose. Ženklų pagaminimo ir įrengimo bendra kaina: 48 521 euras, o vienas ženklas įvertintas 9 704,2 euro. Sutartimi pardavėjas įsipareigojo pagaminti ženklus pagal techninėje konkurso sąlygų dalyje nurodytus reikalavimus. Suprantama, kad buvo pasirinktas tiekėjas, pasiūlęs pigiausią kainą. Bet ar visuomet pigesnis yra geresnsis?

Specialisto nuomonė

Prieš metus laiko pastatyti ženklai iš tolo džiugina svečių ir šilutiškių akį. Tačiau iš arti atsiveria ne koks vaizdelis: ant metalo konstrukcijų matosi korozija, vietomis metalo konstrukcijos nesutvirtintos, o vidinės plastmasės detalės apibėgusios rudu skysčiu. Atvykstant nuo Rusnės, mus pasitinka ženklas su nuplėšytomis plastmasinėmis lentelėmis.

Nusprendėme pasiteirauti nuomonės specialistų, užsiimančių metalo produktų gamyba. Pakalbinome UAB „Metalo fonas“ direktorių Romą Šalčių, turintį pakankamai sukauptos patirties metalo apdirbimo versle. Jo nuomone, šis gaminys akivaizdžiai yra neužbaigtas. Metalo konstrukcijų galai nepaliekami atviri. Jie negali turėti tiesioginio sąlyčio su atmosfera, jei vadovautis technologiniu procesu, nes bus paveikti korozijos. Taip pat negali likti technologiškai neapdirbtų suvirinimo siūlių, kurios ant šio produkto akivaizdžiai matomos.

Žvelgiant į ženklo metalines konstrukcijas akivaizdu, kad kažkas ne taip. Paklausėme R. Šalčiaus, ar yra šios konstrukcijos cinkuotos, ar dažytos milteliniu būdu. „Ne, čia metalas nėra cinkuotas. Ir nudažytas tikrai ne milteliniu būdu. Akivaizdu, kad metalas nuriebalintas tirpikliu ir nudažytas paprastais dažais, net nesimato metalo gruntavimo požymių“, – šyptelėjo R. Šalčius.

Pasak specialisto, galimai metalo paviršius nuplautas tirpikliu 646. Viešoje erdvėje surandame informaciją. Tirpiklio prekės ženklas P646 naudojamas atliekant remonto ir apdailos darbus. Jo tikslas - efektyvus dažų, lakų ir nitroemalių skiedimas. Atskira 646 tirpiklio naudojimo kryptis laikoma riebalų šalinimo paviršiuje. Jei paviršius prieš dengiant gruntą nėra nuriebalintas, likusių riebalų dėmių vietoje danga pradės nusilupti, o sukibimas (apdailos sukibimas su pagrindu) žymiai pablogės. Taigi, akivaizdu, kad ženklų gamyboje buvo naudojamas (nebūtinai minimas, - red. pastaba) tirpiklis metalo paviršiui nuvalyti ir vėliau nudažytas paprastuoju būdu.

Technologiniai ypatumai

Po tokio paaiškinimo, natūraliai kilo klausimas dėl darbų kaštų, tačiau R. Šalčius atsisakė vertinti kitų įmonių darbų sąnaudas ir kaštus. Pasidomėjome, kiek galėtų kainuoti metalo karštas cinkavimas, nes tai, pasak R. Šalčiaus, yra geriausias metalo apdirbimo būdas, siekiant apsaugoti nuo korozijos. Kaune metalo cinkavimą atlieka UAB „Morionis“, ten kainuoja apie 0,62 Eur/kg. Šiauliuose registruota UAB „Elga“ už šią paslaugą paprašytų apie 0,55 Eur/kg, nuo užsakymo viršijančio 1 000 kg.

Taigi, tik numanydami penkių ženklų metalo konstrukcijų svorius galime suprasti, kad karšto cinkavimo būdas šiam gaminiui yra nepigus pasirinkimas. O dar reikia pridėti konstrukcijų transportavimo kaštus... Aiškinandamiesi šių ženklų akivaizdžių trūkumų atsiradimą, uždavėme keletą klausimų Šilutės rajono savivaldybės administracijai.

Paaiškėjo, kad viešo pirkimo metu produkto techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad „gaminys cinkuojamas ir dažomas milteliniu būdu pagal užsakovo pateiktą spalvą (iš RAL paletės). Metalo specialistas aiškino, kad gaminys yra necinkuotas ir dažytas ne milteliniu būdu. Atsakymuose, pasirašytuose Administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio, pabrėžiama: „Darbus priimant trūkumų nenustatyta“. Tai kas priminėjo atliktus UAB „Impleta“ darbus, jei nepastebėjo, kad metalo konstrukcijos neatitinka techninėje specifikacijoje nurodytas sąlygas? Kas šiandien turi prisiimti atsakomybę šioje situacijoje?

Beje, metalo gamybos specialistas R. Šalčius atkreipė dėmesį ir į rūdžių nuotekų žymes ant plastmasinių gaminių, kurios dengia metalo konstrukcijas. Pasak jo, tikėtina, jog po poros metų metalo konstrukcija bus visiškai pažeista korozijos. „Nori ar nenori iškils ženklų restauravimo klausimas. Kas jį atliks ir kiek tai kainuos?“, – stebėjosi specialistas.

Pakeistos sąlygos sutartyje?

Neįtikėtinas dalykas, kad rangovas, savavališkai nesilaikytų pirkimo sąlygų. Toks elgesys visomis prasmėmis „nužudytų“ verslą. Todėl paskambinome į „Galingos reklamos“ studiją viešoje erdvėje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu. Atsiliepęs vyriškis paaiškino, kad 9 m ilgio metalo konstrukcijų Lietuvoje neįmanoma cinkuoti ir nudažyti milteliniu būdu, kadangi nėra tokio dydžio cinkavimo vonių ir dažymo kamerų. Todėl, pasak atstovo, buvo pakeistos pirkimo sąlygos išimant šią prievolę. Rangovo atstovas, paklaustas dėl suvirinimo siūlų, į kalbas net nesileido: „Viskas pabaigta ir priėmimo aktas pasirašytas“.

Beje, Šilutės rajono savivaldybės interneto tinklapio naujienose taip pat pranešta apie projekto korekcijas. Pranešama apie 2018 metų lapkričio 13 dieną įvykusį susitikimą su Šilutės miesto ribas žyminčio ženklo idėjos autoriais bei projekto įgyvendintojais. Skelbiama žinia, kad „meras V. Laurinaitis pasidžiaugė, jog idėja po truputį įgyvendinama – pirminis pasiūlymas šiek tiek pakoreguotas, pradedami projektavimo ir greitu laiku bus pradėti statybos darbai.“ 

Taigi. visuomenė lyg ir buvo informuota, kad pirminis pasiūlymas šiek tiek pakoreguotas. Bet ar to užtenka įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymą? Tikėtina, jog užtenka, arba beveik užtenka. Mat yra numatytas pirkimo sąlygų keitimas, esant tam tikroms aplinkybėms. Pakeitimais negali būti pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyti principai ir jie privalo atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatas.

Rangovas sako netiesą?

Tačiau gilinantis į aplinkybes dar liko daugiau klausimų nei atsakymų. Ar užsakovas – Šilutės rajono savivaldybės administracija – numatydama pirkimo sąlygas, nežinojo, kad Lietuvoje nėra galimybių cinkuoti ar kameroje dažyti tokio dydžio metalo konstrukcijas? Kodėl konkurse dalyvavę kiti tiekėjai nekėlė šio klausimo iki pirkimo pabaigos? Vadinasi, jiems klausimų nekilo dėl įvykdymo galimybių? O teiginys, kad nėra Lietuvoje tokių cinkavimo vonių, paneigia UAB „Morionis“ internetinėje svetainėje nurodyti turimų vonių išmatavimai: „Cinkavimo vonių matmenys: nuo 9,0x1,3x2,5 m iki 13,0x1,5x3,0 m. (http://www.morionis.lt/prekiu-katalogas/karstasis-cinkavimas)

Kodėl už pirkimą atsakingi asmenys nepasitikrino šios informacijos? Be to, pirkimo kaštai dėl pirkimo sąlygų pakeitimo galimai turėjo sumažėti. Kodėl dėl šios priežasties nebuvo sumažinta pirkimo kaina? Kodėl sutarties pakeitimas galimai dirbtinai „įspraudžiamas“ į Viešųjų pirkimų įstatymo rėmus, o ne atliekamas naujas pirkimas? Bet ar tai nėra ryškėjantys korupcijos požymiai, kai brangesnis technologinis procesas pakeičiamas pigesniu, nemažėjant sutarties kainai?

Nusižengimų vertinimo praktika

Kol neturime atsakymų į daugybę klausimų, keliančių abejonių dėl Šilutės miesto riboženklių pagaminimo skaidrumo, pagrįstai turime teisę manyti apie galimai nešvarias manipuliacijas. Juo labiau, kad „pirmosios kregždutės“ – nuplėšytos plastmasinės konstrukcijų detalės – jau atskrido. Betrūko sulaukti visiškos metalo konstrukcijų korozijos ir suprasti, kad kone penkiasdešimt tūkstančių eurų yra tikrai „sėkmingai įsisavinti“.

O jei po kiek laiko ir išaiškės negražūs dalykai, o neduok dieve, kažkas bus nubaustas tik administracine tvarka, tai ir politinės atsakomybės jokios. Bent jau taip rodo rajono valdančios daugumos formuojama politikų pažeidimų vertinimo praktika. „Administracinė nuobauda pasako viską“, – paskutiniame nuotoliniame Tarybos posėdyje konstatavo meras V. Laurinaitis, gindamas tarybos narį Tomą Budrikį. O gal gyvenime yra viskas kitaip? Pavyzdžiui, prekybos centruose sukasi įvairaus plauko daugiapirščių. „Profesionalūs“ parduotuvių švarintojai, kurie pro kasas išneša prekes nesumokėdami, niekada neviršija pasisavintų prekių vertės, nuo kurios prasideda baudžiamoji atsakomybė. Todėl jiems ir taikoma tik administracinė nuobauda, jeigu pakliūva į policiją. Bet vis tiek visuomenėje jie turi vagies vardą. O jeigu parduotuvėje taip apsivogtų politikas – jis taip pat būtų vertinamas? O kaip tada pavadinti politiką, kuris už mokesčių slėpimą baudžiamas tik administracine tvarka ir išvengia politinės atsakomybės?