Šilutės senamiesčio „papuošimas“ XXI amžiaus naujovėmis?
Administracijos direktorius V. Pozingis (viduryje) kantriai klausėsi miestiečių nuomonės dėl projekto.
Žiedinė sankryža gatvės susiaurinimo būdu sulėtina eismą. Tokiu būdu mėginama pagerinti visuomenės saugumą aktualioje kelio atkarpoje. Tai yra pagrindinis argumentas, kuriuo siekiama įrengti dar vieną žiedinę sankryžą Šilutėje, Lietuvininkų, Tilžės ir M. Jankaus gatvių sandūroje. Tačiau Šilutės miesto dalies visuomenės tokie argumentai neįtikino. Žmonėms kur kas svarbesnis yra istorinės miesto dalies kultūros paveldo likimas. Todėl projektinio viešinimo procedūros metu pažymėta, kad visuomenė nepritaria šios žiedinės sankryžos įrengimui.
Pristatytas sankryžos projektas
Penktadienį Šilutės seniūnijos salėje po įvykusio visuomenės informavimo apie numatomą valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 165 Šilalė-Šilutė sankryžos su Šilutės miesto M. Jankaus gatve, esančios 56,65 km, rekonstravimo į žiedinę sankryžą, pristatant projektą, Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis savaitgalį turėjo pasitikti su slogia nuotaika. Mat jo patronuojamam projektui visuomenė ištarė „riebų“ „ne“.
Nors ir nedidelis būrelis šilutiškių susirinko į projektinio siūlymo svarstymą, tačiau dėl to svarstomos problemos aktualumas nesumažėjo. UAB „Patvanka“ projekto vadovas Nerijus Juškevičius pristatė susirinkusiems numatomos žiedinės sankryžos projektą. Su juo taip pat galima susipažinti ir Šilutės rajono savivaldybės internetinėje svetainėje: https://www.silute.lt/data/public/uploads/2020/05/arc12s01p.pdf
Šio projekto užsakovas yra Šilutės rajono savivaldybė, kuri suformavo užduotį suprojektuoti sankryžą. Žiedinės sankryžos tikslas – saugaus eismo gerinimas. Pristatydamas projektą projektuotojas paminėjo, kad statinys yra kultūros paveldo teritorijoje, tačiau pagal esamas tvarkas kultūros paveldo sąlygos bus pateiktos tik po šio projekto svarstymo su visuomene. Kadangi sankryža yra Kelių direkcijos statinys, o ši institucija užima griežtą poziciją ir jokių išlygų nenumato, kelio ženklų skaičius ir jų dydis paliekamas pagal normatyvinius reikalavimus.
Netikslumai vertinimo išvadose
Pristatymo metu susirinkusiems Šilutės m. gyventojams iškilo pagrindinis klausimas dėl žiedinės sankryžos įrengimo reikalingumo ir pagrįstumo. Projektuotojai pažymėjo, kad Savivaldybė užsakė eismo saugumo auditą šioje sankryžoje. Gautoje išvadoje buvo pateikti du siūlymai: palikti esamą sankryžą, kuri nerekomenduojama, nes yra nesaugi ir įrengti žiedinę sankryžą. Svarstymo diskusijoje apie eismo saugumo vertinimą su dokumentu susipažinę šilutiškiai pastebėjo, kad eismo saugumas buvo vertinamas nuo geltonojo tilto (Rusnės g. - red. pastaba) iki geležinkelio pervažos. Pastebėta, kad užfiksuotas artimiausias įvykis tik prie Tilžės g. Nr. 9 namo.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į manipuliavimą sąvokomis, mat išvadoje minimi pažeidžiami eismo dalyviai, o pristatinėjama kaip pažeidimai, kurių per valandą užfiksuoti net 53. Išvadoje nurodoma apie saugumą prie įstaigų, nors jos yra už trijų sankryžų. Tai policijos komisariatas ir autobusų stotis. A. Petravičiaus nuomone, saugaus eismo vertinimas tai visiškas blefas. Jis pareiškė, kad taip vadinama netipinė keturšalė sankryža iš tikrųjų nėra tokia. Tyrimas parodė, kad ketvirtojoje vadinamoje gatvėje, kuri yra iš tikrųjų tik pėsčiųjų alėja, nevyksta joks transporto judėjimas. Pasak aktyvisto, tyrimas parodė, kad lemiamas transporto srautas yra Lietuvininkų-Tilžės gatvėse ir Tilžės gatvėje-Laisvės alėjoje, kaip dviratininkų-pėsčiųjų takas.
Gyrė esamas žiedines sankryžas
Po tokios saugaus eismo tyrimo išvadų analizės pradedama suvokti, kokio rezultato galimai buvo siekiama šiuo tyrimu. „Projektuojant nesuvokta istorinės padėties ir todėl šis projektas tai nesąmonė, kuri prievartauja netipinę senamiesčio aikštę, - aiškino A. Petravičius. - Nėra jokių argumentų, kad reikėtų išleisti tokius didelius pinigus ir sudarkyti senamiestį, kaip ir išleistų pinigų atsiperkamumo“.
„Visus aspektus išspręsti, sprendžiant vieną problemą, neįmanoma. Eismo intensyvumą galima sumažinti, sutvarkant apvažiavimą iš Rusnės iki Juknaičių“, - kalbėjo Arvydas Jakas. „Arba leidžiant važiuoti tik vienam automobiliui šeimoje, o kitus apmokestinant“, – antrino jam V. Pozingis. Jis taip pat gyrė jau esamas žiedines sankryžas, kuriomis pavyko sumažinti avaringumą.
Tačiau su juo nesutiko susirinkimo dalyviai: eismo intensyvumas piko metu liko nesumažintas. „Man tas miestas dar brangesnis nei kitiems“, - sakė V. Pozingis. Šilutiškė, ilgametė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė mano, kad svarstant projektinį pasiūlymą turėtų būti pristatyti keli pasiūlymai. Į tai V. Pozingis replikavo: „Tai, Roza, jūs pasiūlykite“. Netrukus paaiškėjo, kad administracijai buvo pateiktas raštiškas pasiūlymas dėl horizontalaus sankryžos ženklinimo. O į tai atsakyta, kad sankryža projektuojama pagal saugaus eismo vertinimo komisijos išvadas. Atsakymą pasirašė administracijos direktorius V. Pozingis. Tačiau pats V. Pozingis to kažkodėl neprisiminė.
Projektui nepritarta
Buvęs Šilutės r. savivaldybės meras A. Jakas rodė projektuotojams istorinę sankryžos nuotrauką ir siūlė projektuoti atsižvelgiant į istorinį bei kultūrinį paveldą. Jis pasigedo vizijos ir idėjos svarstymo konkurso. Po karštų diskusijų projektą pristatę asmenys pažymėjo, kad visuomenė nesutinka su žiedine sankryža.
Tačiau visuomenė sutiko, kad šioje sankryžoje eismo sureguliavimo pokyčiai yra reikalingi. O pokyčių įgyvendinimui pirmiausia reikia atsižvelgti į paveldo autentiškumą, labiau skatinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismą. Buvo pateiktas pasiūlymas eismo reguliavimo problemą spręsti šviesoforu. Projekto vadovas pažymėjo, kad dabartinė gatvė yra pernelyg plati ir ją, pagal normatyvinius dokumentus bet kuriuo atveju reikia siaurinti. Kadangi projekto viešinimo metu nepritarta žiedinei sankryžai, pats projektas galimai bus stabdomas.
Metas dialogui?
Projekto svarstymas parodė, kad valdžia nepakankamai bendrauja su gyventojais. Tad jiems šilutiškiai pasiuntė aiškią žinią. Užtenka darkyti miestą sankryžomis, trinkelėmis ir panašiais projektais, kurie neturi nieko bendra su Mažosios Lietuvos kultūra. Visuomenei yra svarbus kultūros paveldas, jie nori daugiau valdžios dėmesio autentiškumo atkūrimui. Visoms pusėms būtų naudinga, jei būtų pradedama nuo dialogo, o ne taškomi pinigai studijoms ir projektinėms vizijoms. Ypač tai aktualu, kuomet pristatomos vizualizacijos visiškai skiriasi nuo realybės. Bet tai jau kita tema...