Vilniaus senamiestyje žydų istorijos muziejus – po atviru dangumi

Stiklių kvartalas – buvęs žydų kvartalas

Vilnius po šalies nepriklausomybės atgavimo kuria naują miesto istoriją. Senamiestis – prestižinė vieta gyventi, kurti verslą, ypač viešbučių ir restoranų. Didžiausios senamiesčio promenados – Didžioji ir Vokiečių gatvės, bet prabangiausia yra siaurutėlė Stiklių gatvė, dabar siejama su juvelyrika ir turinti naują – Stiklių kvartalo pavadinimą, kurios centras - labai nedidelė aikštė, tarsi prieiga prie Stiklių viešbučio - tai Stiklių aikštė. Nuo aikštės ir atsišakoja dar kelios tokios pat siauros M. Antakolskio (Mėsinių gatvės tęsinys), Žydų ir Gaono (kertasi su Švarco g.) gatvės. 

Nors daugeliui dabar šios gatvės asocijuojasi su prabanga ir juvelyrika, šių gatvių istorija ir pervadinimas liudija įdomų žydų gyvenimą ir tragišką baigtį.

Šiame kvartale ir prasidėjo Vilniaus žydiškos kultūros istorija. Žydai Vilniuje gyveno nuo 15 a. Tai siejama su kunigaikščio Gedimino laiškais, kuriuos jis rašė į kitus Europos miestus kviesdamas amatininkus apsigyventi Vilniuje. Esą iš kitų Europos miestų tuomet į Vilnių atsikraustė ir pirmieji žydai.

Getas – karaliaus privilegija

Po nesutarimų su kitų konfesijų ir tautų vilniečiais, 17 a. karalius Vladislavas Vaza suteikė privilegiją getui (ghetto – Venecijos žydų rajono pavadinimas) kurti dabartinių Žydų, M. Antakolskio ir Vokiečių gatvių trikampyje. Getas – tai priverstinai paskirta miesto dalis tautinėms ar religinėms mažumoms gyventi. Tai nebuvo uždara teritorija. Tuomet Vilniuje siekta, kad geto teritorija saugotų žydus nuo išpuolių ir leistų jiems gyventi savo religinį ir kultūrinį gyvenimą, verstis prekyba, amatais. 

Žydų kraustymasis į šį kvartalą užtruko ne vieną dešimtmetį, ne kartą buvo pratęsiamas terminas, nes jie tiesiog neįpirkdavo nekilnojamo turto - namų - šiose gatvėse. Tad sakyti, kad vien tik žydai gyveno tik tose gatvėse - nevalia. Jie gyveno ir kitose Vilniaus gatvėse ir net mikrorajonuose, pvz., Antakalnyje, Šnipiškėse. O šiose gatvėse dar ilgai gyveno ir kitų tautybių vilniečiai.

Vilnius tapo pasaulinio religijos centru

Vėliau kitose senamiesčio gatvėse taip pat kūrėsi žydai, bet šios gatvės Vilniuje žydams tapo svarbiausiu žydų kultūrinu ir religiniu centru, čia buvo pastatyta Didžioji Vilniaus sinagoga. Šiame kvartale įsikūrė religinės–kultūrinės judaikos centras, veikė visoje Europoje garsi judaikos biblioteka, ješiva (aukštoji žydų religinė mokykla).

Čia gyveno žymiausias išminčius Gaonas (Elijus ben Saliamonas Zalmanas), kurio 300-osios gimimo metinės ir pažymimos 2020 metais. Gaonas – teologas, kabalistas, mokslininkas, kurio dėka Vilnius tapo litvakų kultūros sostine, pavadinta Lietuvos Jeruzale.

XIX-XX a. sandūroje Vilnius, kaip Odesa, Niujorkas, Varšuva, buvo laikomas pasauliniu žydų kultūros ir judaistinės religijos centru. Vilniuje tuomet buvo 100 sinagogų, 10 jašivų. Dabar Vilniuje - viena sinagoga.

Žydų religinis centras sunaikintas sovietmečiu

Tik Žydų gatvėje beįleidžiama į vieną kiemelį, kuriame dar matyti , kaip tradiciškai atrodė iki II pasaulinio karo gyvenusių paprastų žydų gyvenimo sąlygos.  Jos nebuvusios labai prabangios, kaip sklando mitai. Šioje gatvėje rasite ir Gaono namus, kuriose išminčiaus istorija pasakojama šviesos pagalba. Gatvės pabaigoje rasite ir paminklą Gaonui. Jis stovi šalia namo, paženklinto lenta, kad šioje vietoje kažkada gyveno šis žydų tautybės vilnietis.

Paties namo, žinoma, nėra, kaip ir Didžiosios sinagogos ir daugelio kitų pastatų.  Žydų religinis-kultūrinis centras buvo sunaikintas sovietmečiu. Senieji pastatai, nukentėję po bombardavimo buvo tiesiog griaunami ir statomi nauji, kuriuose sovietinė valdžia tuomet apgyvendindavo sovietinę inteligentiją.

1964 metais Didžiosios sinagogos vietoje iškilusią mokyklą buvo suplanuota jau nugriauti, bet darbus nutraukė COVID-19 viruso grėsmei sustabdyti paskelbtas karantinas. Atstatyti Didžiosios sinagogos neplanuojama, kaip bus įmažinta ši vieta, kol kas nežinoma.

Simpatiškiausiai atrodo ant senamiesčio pastatų išpurkšti žmonių atvaizdai, liudijantys, kad čia gyveno žydai.

Šis kvartalas II pasaulinio karo metu tapo Mažojo arba 1-ojo (buvo 2 getai) Vilniaus geto teritorija. Tuomet tai jau buvo uždara žydų teritorija, paskirta Hitlerio funkcionierių. Tai ir siejama su tragiška žydų gyvenimo Vilniuje bei Lietuvoje baigtimi. 

Apie tai rašysime artimiausiuose laikraščio „Šilokarčema“ kultūros puslapiuose „Be istorijos slenksčių“.

Rengdama šį pasakojimą rėmiausi ir gidės Astos Cicienienės ekskursijoje „Žydiškos kultūros pėdsakai Vilniuje“ išgirstais pasakojimais bei  patirtais įspūdžiais.