Pamariškių sportinės šlovės pėdsakais...

Įdomu tai, kad jų pasiekti rezultatai ir šiandien būtų vieni geriausių Lietuvoje

Sovietiniais laikais svarbiausios moksleivių varžybos buvo respublikinė spartakiada, o po to – SSRS spartakiada. Pastarojoje dalyvaudavo visų 15 respublikų bei Maskvos ir Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) rinktinės. SSRS XIII spartakiada 1974-aisiais Alma Atoje vyko net 19 dienų. Sportininkams nebuvo lengva: kepino 35 laipsnių karštis. Bet noras varžytis, lenktyniauti dėl to nesumenko. Reikėjo įveikti ne tik varžovus, bet ir karštį. Lietuvos rinktinės garbę gynė ir penki pamariškiai, trenerių M. Urmulevičiaus ir A. Šertvyčio auklėtiniai.

Beje, Antanas – buvęs Medardo mokinys, pasekęs mokytojo pėdomis, pasirinkęs lengvosios atletikos trenerio specialybę. Alma Atoje jų laukė triumfas. Bet ne be pergyvenimų, ne be akimirkų, kai širdis ima daužytis krūtinėje, nes treneris visuomet nuoširdžiai „serga“ už savo mokinio startus. Jei laimi, tai abu, jei pralaimi – irgi abu. Jaudulio gana ir gana. Dėl to ir anksčiau pražilti galima.

Nenuvylė: L. Baikauskaitės pergalė

Trenerio A. Šertvyčio auklėtinė L. Baikauskaitė Alma Atoje dalyvavo dviejų rungčių varžybose: bėgo estafetę 4x400 metrų ir 800 metrų. Vieną estafetės etapą bėgo ir pagėgiškė Laima Simonavičiūtė. Lietuvos rinktinės narės, įveikusios estafetės distanciją per 3:48,4 min., pagerino savo šalies rekordą. L. Simonavičiūtė, startavusi ir 400 m bėgime, pirmą kartą įvykdė I atskyrio normatyvą. Jos rezultatas – 57,8 sek. Lietuvos delegacija ir treneris A. Šertvytis prizinės vietos tikėjosi 800 metrų bėgimo varžybose.

L. Baikauskaitė, visų dideliam džiaugsmui, tas viltis pateisino. Bėgikė iš Traksėdžių artimiausią varžovę aplenkė beveik 3 sekundėmis. Laima finišavo po 2:08,3 min. Puikus pasiekimas. Visi šoko ją sveikinti. Aišku, Laima spindėjo, kaip ir jos treneris. Iškovojusi čempionės titulą Laima palinkėjo prizinės vietos ir kambario draugei, daugiakovininkei G. Kiūdytei, kurią draugai šaukė Genute. „Dabar tavo eilė, Genutė“, - paragino Laima. Vėliau paaiškės – linkėjimas išsipildys. O kaip kitiems švėkšniškiams sekėsi? Neblogai. Šuolio į aukštį varžybose Stasys Šaulys, nepaisydamas skausmo kojoje, perskriejo kartelę, iškeltą į 1,95 m aukštį. Užimta vieta – 14-a. Ieties metikė Joana Viskintaitė įrankį nuskraidino 35,84 m. Joana buvo net dviem metais jaunesnė už varžovės, be to, ietį metė traumuota ranka. Joana nesudrebėjo, pelnė komandos pagarbą už parodytą ryžtą.

Teko pakartoti šuolį į tolį

G. Kiūdytės rungtis – penkiakovė. Ją sudarė 100 metrų bėgimas, rutulio stūmimas (3 bandymai), šuolis į aukštį, šuolis į tolį ir 200 metrų bėgimas. Stipriausia Genovaitės rungtis – šuolis į aukštį. Pastarosiose varžybose ji buvo pagerinusi Lietuvos rekordą – 1,75 m. Penkiakovės varžybų pirmoji rungtis – 100 metrų bėgimas. Spartakiados dalyvius į stadioną vežė specialus autobusas. Jame starto dieną Genovaitės nebuvo. Nerimas išsisklaidė sužinojus, jog Genutė į stadioną nužygiavo ankstėliau pėsčia. Ji norėjo prieš startą pabūti viena, susikaupti. Matyt, vengė klegesio autobuse.

Bėgdama 100 metrų pagerino Šilutės rajono rekordą – 15,23 sek. 4 kg rutulį nustūmė 12,45 metro – geriausias rezultatas tarp visų dalyvių. Trečia rungtis – šuolis į aukštį. G. Kiūdytė kaskart šoka vis aukščiau. Pasiekiamas naujas Lietuvos rekordas – 1,77 m. Kartelė keliama į 1,80 m aukštį. Šviesiaplaukė lietuvaitė jau buvo ją perskriejusi, deja, paskutiniu momentu startuko (batelio) vinutėmis kliudyta kartelė nukrito.

Po pirmos dienos trijų rungčių penkiakovininkių varžybų tvirta lydere buvo trenerio M. Urmulevičiaus auklėtinė G. Kiūdytė. Bet liko sunkioji varžybų dalis. Ji prasidėjo nuotykiais šuolio į tolį sektoriuje. Pirmu šuoliu Genovaitė įveikė 5,35 m ribą. Jos pagrindinė varžovė nušoko pusmetriu toliau. Atlikdama antrą bandymą G. Kiūdytė greitai įsibėgėja, tiksliai pataiko ant lentelės ir toli nušoka. Teisėjas pasilenkęs žiūri į lentelę, pakelia baltą vėliavėlę ir, pasakęs žodį „yra“, užskaito šuolį.

Beliko pamatuoti, kiek nušokta. Bet ką matuoti, jei paliktos pėdos šuolių duobėje jau užlygintos?! Treneriai, žiūrovai šaukia, kad nušokta beveik 6 metrai. Teisėjo situacija nepavydėtina, išmuštas iš vėžių vyras priima „saliamonišką“ sprendimą: pakartoti šuolį. Genovaitė nuskuba į įsibėgėjimo taką, žinoma, įsitempusi, bet pasiryžusi papildomam šuoliui. Dabar teisėjas nedelsdamas matuoja – 5,62 m. Vėl naujas rekordas. Penktoji rungtis – 200 m bėgimas. G. Kiūdytė finišuoja per 27,1 sek. Jos asmeninis rekordas. Švėkšniškė – SSRS XIII moksleivių spartakiados čempionė. Ji surinko 3 974 taškus ir 264 taškais pagerino Lietuvos merginų rekordą. Pagerinti du respublikos rekordai ir septyni Šilutės rajono rekordai. Puikus rekordų derlius Lietuvai ir pamario rajonui! Bronzos medalį Lietuvai dar iškovojo kaunietė R. Elijošiūtė, bėgusi 100 m barjerinį bėgimą.

Sveikinimai

Lietuvos moksleivių rinktinės nariai, treneriai pasveikinti Vilniaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje, prabėgus savaitei po spartakiados. Į susitikimą su sportininkais atvyko švietimo ministras A. Rimkus, kiti vadovai. Labiausiai pasižymėjusieji sportininkai pagerbti prizais. L. Baikauskaitei atiteko „Tiesos“ laikraščio prizas, kaip geriausiai rajonų mokyklų sportininkei. G. Kiūdytei buvo įteikti du prizai: žurnalo „Moksleivis“ – už didžiausias pataisas rekordų lentelėje ir laikraščio „Sovetskaja Litva“ prizas, kaip geriausiai lengvaatletei.

Nuo tų dienų prabėgo beveik 46 metai, bet L. Baikauskaitės ir G. Kiūdytės pasiekti rezultatai ir šiandien Lietuvoje būtų vieni geriausių. Gi treniruočių sąlygos tuomet buvo žymiai blogesnės nei šiandien, bet pirmyn vedė nepalaužiamas noras laimėti, nepaisant pasitaikančių kliūčių. Visi žinome, kad šlovė, kaip ir žmogaus gyvenimas, praeina, keičiantis kartoms užsimiršta, bet, nors retkarčiais pažvelgdami pavymui į praeitį, ten randame sektinas pėdas bei tęstinus darbus. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos metraštyje tokių įsimintinų pėdų ne viena.