„Litvakų dovana“ – lietuviškas buvinių patiekalų rojus

Profesorius etnologas Libertas Klimka teigia: „Cepelinus ir kugelį į Lietuvą atvežė Baltarusijos pasieniuose gyvenę žydai aškenaziai lapsardokininkai (skarmaliai), po Pirmojo pasaulinio karo traukę į Lietuvą „daryti šmugelį“, t. y. mainyti adatas, siūlus, puodus, įrankius ir kt. į maistą, grūdus, kailius, kaulus, potašą, medų. Žydai cepelinus gamino su vištienos odos spirgų įdaru, o kugelį – su žąsienos taukais. Tų dalykų jie išmoko iš čekų, vokiečių, austrų. Tiesą sakant, visos tautos, kurios augino bulves, gamino ir dar tebegamina kukulius su įdarais ir kepa tarkių plokštainius. (Delfi.)

Skraidantis cepelinas

Pirmojo pasaulinio karo metais virš Lietuvos žmonės matė, kaip skraido Ferdinando von Zeppelino sukurti įspūdingi skraidymo aparatai. Netrukus lietuviai susipažino ir su naujais bulviniais patiekalais, kurie savo forma ir priminė tuos danguje matytus skraidymo aparatus. Lietuviai patys ėmė gaminti šiuos patiekalus, kurie jau buvo vadinami cepelinais. Daugiau niekur šiuo pavadinimu panašūs patiekalai nėra vadinami. Jog cepelinai jau lietuviškas patiekalas, galima vadinti ir todėl, kad mes jį „sulietuvinome“, atsisakydami litvakų virtuvei būdingo įdaro iš veršienos ir žąsienos spirgų. Patiekalai su kiaulienos įdaru ir kiaulės lašinių spirgais neįmanomas dalykas žydiškoje (košerinėje) virtuvėje. Be to, mes dar pasiskaniname grietine.

O Lietuvoje jie dar vadinti pyragiukais, kleckais, virtiniais, kukuliais. Dėl cepelinų įdarų variantų. Lietuvoje jie gaminti ne tik su mėsa ar varške, bet ir su grybais, morkų ir aguonų mišiniu bei pakepintais svogūnais su baltos duonos trupiniais.

Kugelį kepa ir lietuviai ir litvakai

Na, o kugelio istorija - šiek tiek kitokia. Tarpukario Vilniaus žydų restoranuose  kugelį kepdavo ne tik iš bulvių, bet ir kitų daržovių (iš ropės),  ryžių, makaronų. Kugelis litvakų virtuvėje yra patiekalų grupė, apibrėžianti patiekalų formą ir paruošimo būdą. Apvalus, plokščias, troškinamas. Kugelis restoranuose, užeigose, karčemose buvo pats pigiausias patiekalas. Pačių litvakų virtuvėje kugelis - tai kone kasdienis patiekalas. Dauguma litvakų skurdo, ypač po Pirmojo pasaulinio karo. Tad kiekvieną dieną gaminamas patiekalas buvo gaminamas vis iš kitų produktų, kad nepabostų.

Lietuvių virtuvėje prigijo tik žydiškas bulvinis kugelis. Vėl gi gerokai „sulietuvintas“.  Lietuviui dažnai jau šventinis patiekalas troškinamas su, pvz., kiaulės koja, karka. Valgant skaninamas su spirgais ir grietine. Šie ingredientai neįmanomi ir nederinami  košerinėje žydų virtuvėje. Sovietmečiu kugelis įgavo ir pigesnį varianta – bulvių plokštainio. Tad kasdienėje dabartinėje virtuvėje dienos pietų metu dažniausia skanaujame plokštainio.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky pasakoja, kad jos mama kilusi iš Žemaitijos, o tėtis - iš Dzūkijos. Tėtis blynus mėgo valgysi su mėlynių uogiene, o mamai skaniausi – su cukrumi. Na, lietuvis bulvinių tikrai tokių nemėgsta. Jis vėl gi pagardins juos spirgais, grietine. Tikrieji lietuviški bulviniai iki traškesio kepami ant kiaulės taukų. Litvakai latkes kepė ant žąsų taukų.