Kodėl sumokame trigubai brangiau, nei turėtume?

Tarifo taikymo metodika

Daugiabučio namo techninę priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Statybos įstatymas, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai. Teisėtai pasirinktas ar paskirtas namo administratorius privalo tinkamai organizuoti šį procesą išvardintų teisės aktų pagrindu. Į statinio priežiūrą įeina nuolatinis statinio būklės stebėjimas, statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas, paprastojo arba kapitalinio remonto organizavimas.

Namo techninės priežiūros paslaugos tarifą nustato aplinkos ministras. Paskutinį kartą tai padaryta 2018 metų gegužės 3 dieną aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-354 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos“. Namų administratoriams, patiems teikiantiems statinių techninės priežiūros paslaugas, Šilutės rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi minėta metodika, 2018 metų gruodžio 20 dieną nustatė maksimalius namo techninės priežiūros tarifus. Jie yra viešai skelbiami Savivaldybės internetinėje svetainėje.

Tačiau yra ir kiti namų administratoriai, kurie patys neteikia tokios paslaugos, o jas perka. Tokiu atveju daugiabučio namo administravimo nuostatų numatyta tvarka  namo administratorius privalo organizuoti viešą pirkimą. Namo techninės priežiūros paslaugos pirkimo sąlygose privalu nustatyti reikalavimą, kad šios priežiūros tarifas neviršytų tarifo, apskaičiuojamo pagal  aplinkos ministro tvirtinamą daugiabučio namo techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką. Pagal aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos“ patvirtintus maksimalius dydžius, daugiabučiam namui, kurio bendras naudingas plotas sudaro nuo 2 001 iki 5 000 kvadratinių metrų, toks tarifas negali viršyti 0,0162 euro už kv. m. Apie įvykusio pirkimo rezultatus butų savininkai yra informuojami paskelbiant administratoriaus internetinėje svetainėje ir namo skelbimų lentoje. Tokias funkcijas reglamentuoja „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai“, patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 5 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831.

Tarifo keisti nenori

Bene rimčiausias „žaidėjas“ daugiabučių namų administravimo paslaugų rinkoje Šilutės rajone neginčijamai yra UAB „Mano Būstas Vakarai“. Jam svarią konkurenciją neabejotinai sudaro UAB „In domu“. Tačiau turimais duomenimis namo techninės priežiūros tarifai šiose įmonėse skiriasi. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Mano Būstas Vakarai“ namo techninės priežiūros  paslauga viename, redakcijai žinomame, name kainuoja 0,0693 eur/kv. m. Šis tarifas kelis kartus viršija tarifą, apskaičiuojamą pagal aplinkos ministro patvirtintą skaičiavimo metodiką. Pasak UAB „Mano Būstas Vakarai“ direktoriaus Simono Krūminio, tarifo kaina yra tokia todėl, kad jo vadovaujama bendrovė pati nevykdo daugiabučių namų techninės priežiūros.

„Tokios paslaugos yra teikiamos remiantis dar 2015 metais sudaryta sutartimi su UAB „Mano Būstas priežiūra“. Pagal šios sutarties nuostatas namui taikomas 0,069 eur/m2 tarifas. Pasibaigus sutarčiai bendro naudojimo objektų administratorius įgis teisę organizuoti namo techninės priežiūros paslaugų prikimo konkursą, tačiau net ir tuo atveju tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtinta „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika“, tiek savivaldybės tarybos patvirtinti maksimalūs techninės priežiūros tarifai yra netaikomi, šie teisės aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio“, – teigia S. Krūminis, remdamasis Aplinkos ministerijos raštu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigų reglamentavimo“.

Būtų galima ir sutikti su šiuo teiginiu, jei ne mažytė smulkmena. Ar tariamas ministerijos raštas gali būti viršesnis už Vyriausybės nutarimu patvirtintus nuostatus? Matyt, galima tokia interpretacija tiems, kurie nori trigubai daugiau atsiriekti geidžiamo pyrago. Tik taip ir galima paaiškinti spragų bei kitokių įmanomų būdų paieškas, kaip apeiti teisės aktų reikalavimus.

Daug įmonių, bet vienas ekonominis subjektas

Negali akių nebadyti ir pateikiamas faktas, kad minėtas namo administratorius UAB „Mano Būstas Vakarai“ pats paslaugų nevykdo. Namo techninės priežiūros paslaugas jis perka iš UAB „Mano Būstas priežiūra“, ir namo aplinkos tvarkymo paslaugas jis taip pat perka. Čia paslaugos tiekėjas yra UAB „Mano aplinka“. Jau vien pavadinimų panašumas kažką pasako.

Visos šios įmonės yra kontroliuojamos ir valdomos per  įmonę „City Servise SE“, kuri yra UAB „Icor“ sudėtyje. Tai buvusi ir plačiai nuskambėjusi „Rubicon“ grupė, tik kitu pavadinimu.

Dar 2019 metais Konkurencijos taryba atliko tyrimą dėl Vilniaus miesto kapinių priežiūros viešojo pirkimo. Šio tyrimo išvadose buvo nustatytas įdomus ir faktas apie tai, kad Estijoje registruota bendrovė „City Service SE“ Lietuvoje tiesiogiai valdo dvi bendroves – UAB „CSE“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“, o taip pat netiesiogiai, per UAB „Mano Būsto priežiūra“, – ir UAB „Mano aplinka“. Tuomet Konkurencijos taryba nustatė, kad šios įmonės sudaro vieną ūkio subjektą konkurencijos teisės prasme. Tuo įsitikinti galime ir įmonės „City Service“ internetinėje svetainėje pateikiamoje 2019 metų veiklos ataskaitoje. Čia skelbiamas patronuojamų įmonių sąrašas, kuriame nesunkiai surasime UAB „Mano Būstas Vakarai“, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Mano aplinka“. Nors tai skirtingi juridiniai asmenys, bet iš esmės sudarantys vieną ūkio subjektą, kaip ir minima Konkurencijos tarybos tyrime.

Taip manipuliuojant sudaroma galimybė daugiabučio namo administravimo nuostatų reikalavimus pakreipti sau naudinga linkme ir manipuliuoti paslaugų tarifais. Ypatinga nauda akivaizdi ir organizuojant viešus paslaugų pirkimus, kurie tikrai gali būti naudingi. Juk tikriausiai neatsitiktinai UAB „Mano Būstas Vakarai“ organizuoto pirkimo dėl namo techninės priežiūros paslaugos laimėtoju tapo UAB „Mano Būsto priežiūra“. 

Savivaldybė teisės normų vykdymo nevertina

Savivaldybės savarankiškajai funkcijai priskiriama butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė.

Tokią funkciją reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas. O kaip Šilutėje praktiškai yra įgyvendinama tokia savivaldybės institucijos pareiga kontroliuoti daugiabučių namų administratorius? Apie tai galime spręsti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsakymo į raštą dėl UAB „Šilutės Būstas Vakarai“ tarifų už namo techninę priežiūrą taikymo.

„Įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai nesuteikia teisės savivaldybei aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų normas, ir daryti iš šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadas, todėl pateiksime tik nuomonę, kuri nelaikytina oficialiu teisės normų aiškinimu“, – tokį atsakymą pasirašė administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Pozicija, skatinanti galvoti apie korupciją

Švelniai tariant, tokia pozicija yra pribloškianti. Jos fone galime įžvelgti ne tik vykdytojų kompetencijų trūkumą, bet ir susimąstyti apie korupcijų galimybes. Kodėl savivaldybės institucija, vykdydama savarankiškąją funkciją, visiškai neatliko tyrimo, o rėmėsi skundžiamo administratoriaus pozicija? Šis klausimas ir yra pagrindas galvoti apie galimas korupcines sąsajas. Ir paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintos „Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklės“ vargu ar bepakeis situaciją.

Sprendžiant iš komitetams pateiktos informacijos apie praėjusių metų kontrolės rezultatus, pagrįstai galime manyti, kad šios taisyklės gali tapti ir įrankiu konkurencinėje kovoje. Kas gali paneigti, kad jų „pagalba“ pavieniai namo administratoriai bus „priversti“ atsisakyti savarankiškos veiklos ir taip užleisti šio verslo rinkos dalį nepasotinamam slibinui?