M. Gandžio ir H. Kalenbacho draugystės tyrinėtojui - Lietuvos ir Indijos forumo apdovanojimas

Teikiamas antrą kartą

Apdovanojimas už Lietuvos ir Indijos ryšių skatinimą teikiamas antrą kartą. Laureatą atrenka visuomeninė asociacija - Lietuvos ir Indijos forumas. Pernai apdovanojimas įteiktas Indijos garbės konsului Lietuvoje Rajinderiui Chaudhary.

Šiemet V. Toleikio apdovanojimo ceremonijoje  dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, JAV ambasadorius Robertas Gilchristas, Vokietijos ambasadorius Matthias P. Sonnas, Izraelio ambasadorius Yossi Levy, Indijos ambasadorius Tsewang Namgyal, Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius, Indijos garbės konsulas Rajinder Chaudhary, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir daugybė kitų garbingų svečių, vietos gyventojų.

Svečių lūpomis ištarti sveikinimų žodžiai – įrodymas, kokia svarbi tapo skulptūra, kuri įamžino dviejų žmonių draugystę.

Pastatyta neatsitiktinai

V. Toleikis seniau rašė: „Jeigu ir kur galėčiau įsivaizduoti didžiausiajam Indijos sūnui paminklą Lietuvoje, tai neabejotinai tik Rusnėje, prie Nemuno. Ne tik dėl to, kad Lietuvos ir Indijos kultūros gerbėjai mėgsta Gangą lyginti su Nemunu. Ne tik. Rusnėje prabėgo Mahatmos Gandžio pagrindinio bendražygio Pietų Afrikoje Hermano Kalenbacho vaikystė. Tai jo tėviškė, vieta, kuri nepalieka žmogaus iki paskutinio gyvenimo atodūsio. 1945-aisiais, praėjus septyneriems metams po jų paskutinio pasimatymo, Gandis, sužinojęs apie H. Kalenbacho mirtį, pasakė, kad netekęs labai mielo ir artimo draugo. Nesunkiai įsivaizduoju nepretenzingą skulptūrą: stovi čiuplutis Mahatma, apsirengęs savo asketiškais indiškais rūbeliais, garsiais sandalais, ant nosies kabančiais apskritabriauniais akiniais, stovi kartu su šortais vilkinčiu stambaus gymio, ramaus veido H. Kalenbachu, ir abu ilgesingai žiūri į Lietuvos upių tėvo bangeles“.

Ir žodžiai tapo kūnu. Ši draugystė įamžinta garsaus skulptoriaus, a. a. Romo Kvinto sukurtame paminkle, kuris 2015 metais buvo atidengtas Rusnėje, ant Atmatos upės kranto. Vieta paminklui pasirinkta ne atsitiktinė, manoma, kad priešais paminklą esantis namas yra buvusi žydų sinagoga. Prie jo pastatymo prisidėjo Lietuvos ambasada Indijoje.

V. Toleikiui įteiktas apdovanojimas – sumažinta šio paminklo kopija.

Atrasti padėjo pomėgis

Pasak V. Toleikio, jo didysis pomėgis skaityti ir padėjo atrasti minėtų asmenų draugystę. Jis Ievos Simonaitytės atsiminimų  knygoje „Nebaigta knyga“, rašytoje 1965 metais Priekulėje, perskaitė trumpą žinią apie H. Kalenbachą. Pasakojamuoju metu gyvenantį Pietų Afrikoje, kuris esąs Mahatmos Gandžio draugas. Tai vienintelė žinia lietuvių kalba apie šią iškilią asmenybę. Iš šio trumpo epizodo aiškėja, kad pasakojama apie 1939 metus. 

Tai paskatino V. Toleikį tyrinėti  litvako H. Kalenbacho draugystę su M. Gandžiu.

H. Kalenbachas gimė 1871 metais kovo 1-ąją Žemaičių Naumiestyje, tipiškame Lietuvos pasienio miestelyje, netoli tuometinės Vokietijos sienos.

„Net sunku patikėti, kad trejais metais anksčiau, tik apie 10 km nuo Žemaičių Naumiesčio pasaulį išvydo Vilhelmas Starosta-Vydūnas. Naumiestyje nuo seno gyveno trys religinės bendruomenės: katalikų, evangelikų-liuteronų ir judėjų. Skaitlingumu nė viena itin nedominavo“, - dėstė straipsnyje mokytojas.

Gimė Žemaičių Naumiestyje

Kaip jau minėjome, statuloje M. Gandis vaizduojamas su savo geriausiu draugu žydu architektu H. Kalenbachu.

M. Gandhi ir Rusnėje augęs žydų architektas H. Kalenbachas susipažino Pietų Afrikoje 20-ojo amžiaus pradžioje. H. Kalenbachas tapo ne tik ypač artimu M. Gandžio draugu, bet ir finansiškai rėmė jo inicijuotą nesmurtinio pasipriešinimo sąjūdį.

Net biografai vieną knygos apie jį skyrių pavadino „Nuo Rusnės iki Johanesburgo“.

H. Kalenbachas gimė 1871 metais Žemaičių Naumiestyje.

Po kiek laiko šeima persikraustė į Rusnę. Joje augo  šeši broliai ir tik viena sesuo. Tėvas Kalmanas Leiba Kalenbachas buvo melamedas, bet mokymu nebeužsiėmė. Turėjo didelę lentpjūvę, sėkmingai prekiavo mediena. Jų lentpjūvė ir gyvenamasis namas stovėję netoli Nemuno. Į sportą linkusį berniuką upė traukte traukė. Nemune išmoko plaukti, šiam užšalus, mėgdavo čiuožinėti. Rusnė buvo jo gimtinė. 

Pasirinko architekto profesiją

H. Kalenbachas baigė Tilžės gimnaziją, pasirinkęs architekto profesiją mokėsi Karaliaučiuje, Meklenburge, Štutgarte, Miunchene. Rusnėje laiką leido ne tik vaikystėje, bet iki tol, kol baigė universitetą.

Tarp studijų metų savanoriškai tarnavo armijoje – Karališkajame inžineriniame batalione, Miunchene. Anot amžininkų, namą galėjęs pastatyti savo rankomis nuo brėžinio iki vidinės apdailos. 1896-aisiais H. Kalenbachas nukanka į Pietų Afriką ir iki 1906 metų sėkmingai dirbo architektu Durbane ir Johanesburge. Anglų–būrų karo metu išvyksta į Europą pagilinti architektūros žinių. H. Kalenbachas buvo tipiškas tam metui modernus, gyvenimą mylintis europietis. Dviračiu yra apkeliavęs Alpes, nukakęs nuo Johanesburgo iki Pretorijos ir vėl grįžęs atgal. Jį Afrikoje daug kas prisimins kaip muskulingąjį žydą.

1904-aisiais susitikimas su Mahatma Gandžiu,  po kelerių metų peraugęs į intensyvią draugystę, bekylančiam architektui buvo lemtingas. Jis visa galva pasinėrė į paramą Gandžiui: tapo ištikimiausiu ir pagrindiniu jo veiklos finansiniu rėmėju, kartu organizavo taikias protesto akcijas bei jose dalyvavo pirmosiose linijose. Kartu su M. Gandžiu 1913 metais trims mėnesiams buvo įkalintas.

Ne tik rėmė politinę veiklą

H. Kalenbachas ne tik nuosekliai rėmė Gandžio politinę veiklą, bet tapo ir jo pasaulėžiūros pasekėju. Jie abu labai vertino iškilaus rusų rašytojo Levo Tolstojaus pacifistines idėjas, ypač Vakarų civilizacijos kritiką. Parašė laišką L. Tolstojui ir gavo jo sutikimą, kad jų planuojama kurti sodyba būtų pavadina Tolstojaus vardu (Tolstoy Farm). H. Kalenbachas už savo lėšas nupirko nemažą žemės sklypą netoli Johanesburgo.

1910 metais H. Kalenbachas pats pastatė keletą namų, pasodino apie tūkstantį vaismedžių, išpuoselėjo visą aplinką. Sodyba veikė trejus metus kaip savotiška mokykla, įvairiausių konfesijų piligrimų priebėga. Vėliau ši sodyba Gandžio tyrinėtojų bus pavadinta Ašramų Indijoje  pirmtake.

Gyvenimui savotiškoje komunoje H. Kalenbachas buvo pasiruošęs su kaupu – atsisakė vakarietiško gyvenimo stiliaus – kaip ir Gandis savo asmeninius poreikius sumažino iki minimumo, atsisakė alkoholinių gėrimų, iki gyvenimo galo išliko vegetaru. Be išlygų pritarė neprievartiniam (taikiam) pasipriešinimui Satyagraha. Būtent H. Kalenbachas, nuvykęs į vokiečių trapistų vienuolyną, iš jų išmoko siūti sandalus, kuriuos vėliau tiesiog imta vadinti Gandžio sandalais. Šias pamokas perdavė Gandžiui bei kitiems L. Tolstojaus sodybos gyventojams.

Atitolino, bet neišskyrė

Iki nacizmui įsitvirtinant Vokietijoje, H. Kalenbachui jo kilmės klausimas neiškilo. Pietų Afrikoje žydai buvo gerbiama, daug krašto vystymuisi davusi tauta, 80 procentų iš jų buvo kilę iš Lietuvos. Su visišku atsidavimu gynęs indų pilietines teises Pietų Afrikoje H. Kalenbachas atsigręžė į savo šaknis, stojo į Europoje savo persekiojamos tautos pusę. 1914 metais Gandis paliko Pietų Afriką, vėliau išvyko į Indiją. H. Kalenbachui grįžti į tėvynę kelius užkirto Vokietijoje ir Klaipėdos krašte vis labiau įžūlėjantys naciai.

H. Kalenbachas dažnokai lankydavosi Europoje, užsukdavo į tėviškę. Jis ypač pajautė, kur link suka Europa. Dar 1923 jis sugebėjo įtikinti visus savo artimuosius emigruoti į Pietų Afriką. 1937 m. apsilankė Palestinoje. Ypač jį žavėjo kibucų, savotiškų žemės ūkio komunų steigimasis. Tais pačiais metais aplankė Indiją ir susitiko su savo senu bendražygiu. Susitiko jau turėdamas sionistų įgaliojimus prašyti Gandžio, kad šis viešai paremtų jų siekį apsigyventi Palestinoje. Po dvejų metų H. Kalenbachas dar kartą svečiavosi pas Gandį, tuokart neilgai, sutrukdė netikėta liga. Mirė H. Kalenbachas 1945 m. kovo 25 d., trejais metais anksčiau už M. Gandį.

Pagal H. Kalenbacho valią, jo palaikai buvo kremuoti Johanesburgo krematoriume, o 1952-aisiais pelenų urna  palaidotota  Pažadėtoje žemėje, Deganijos kibuce, šalia jo įkūrėjo, garsaus sionisto A. Gordono kapo.

2021 metais bus minimos 150-osios H. Kalenbacho gimimo metinės.

Pristatytas leidinys

Ceremonijos metu pristatytas ir naujas leidinys „Sielos dvyniai“. Pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Sielos dvyniu H. Kalenbachą vadino M. Gandis. Tai straipsnių rinkinys apie M. Gandžio ir H. Kalenbacho pažintį, jų bendrą veiklą Pietų Afrikoje. Knygą bus galima rasti viešosiose bibliotekose ir Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre.