Linas Mėgelaitis – kopimas į futbolo aukštumas

Futbolo pradžia – dykynėje už namo

Anksčiau Linas su tėvais ir vyresniu broliu Mariumi gyveno Eglių gatvės name Nr. 6a. Už namo plytėjo laukas. Jo puošmena – stypsantys futbolo vartai. Čia berniukai gainiodavo futbolo kamuolį. Ak, su kokiu entuziazmu jie žaisdavo.

Tame pačiame name gyvenęs futbolo treneris Svajūnas Česnulis netruko pastebėti vikrųjį Linuką. Treneris neapsiriko pakvietęs Mėgelaituką treniruotis. Linas linko į technišką futbolą, prie jo kojos, kaip sakoma, kamuolys „lipdavo“, buvo greitas, laiku ir tiksliai atlikdavo perdavimus.

Iš kokio „puodo“ tie Lino gabumai? Ogi iš tėvų, Ričardo ir Gitanos Mėgelaičių. Abu gerai žaidžia lauko tenisą, be to, Ričardas pamėgo ėjimą, kalnų dviratį. Ketina ir Italijoje, aplankęs sūnų, „pasikinkyti“ dviratį. Lino brolis Marius buvo žinomas kultūristas, dabar – fitneso (lengvesnis kultūrizmas) treneris Kaune. Sportiška šeima. Lino sėkmė futbolo aikštėje, matyt, užkoduota jo genuose.

Lietuvos rinktinių narys

Trenerio S. Česnulio auklėtinis L. Mėgelaitis Šilutės vaikų komandose žaidė iki 13 metų. Po to futbolo įgūdžius tvirtino ir mokėsi Panevėžyje, Šiauliuose. Linas – buvęs Lietuvos nacionalinių rinktinių U-17, U-19 narys. Tą teisę pelnydavo atrankos stovyklose. Rinkdavosi vaikinai iš visos Lietuvos. Apie pusšimtis bernužėlių.

Treneriams reikėdavo įrodyti, kad esi geresnis už kitus. Fiziškai stipresnis, ištvermingesnis, galintis aukštai pašokti, ilgai bėgti nenuvargdamas. Pasvalyje, pavyzdžiui, buvo rengiamos dvi stovyklos atrinkti apie 16 kandidatų į įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines. Anot Lino, lietuviai treneriai labai didelį dėmesį skiria žaidėjo fizinei parengčiai.

Kolegų italų prioritetai kiek kitokie. Jie nedaro nuolaidų futbolininkams, kurių žaidimo technikoje mato silpnų vietų. Juk pakelti fizinę žaidėjo formą, jei pats žaidėjas to nori, sąlyginai lengvesnis kelias, nei taisyti kamuolio valdymą ar taktinio žaidimo supratimo minusus.

Na, kiekvienas treneris mato žaidimą savaip. L. Mėgelaitis pamečiui tapo Lietuvos U-17, U-19 rinktinių nariu, gynė šių komandų garbę Europos čempionato atrankos zoninėse varžybose. Žaidė Lietuvoje, Liuksemburge, Portugalijoje. Rungtyniauta su Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Švedijos, Graikijos, Austrijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Moldovos, Bosnijos-Hercegovinos, Slovakijos bendraamžiais. Daug įsimintinų rungtynių. U-17 rinktinė namuose sugebėjo iškovoti lygiąsias prieš pajėgias Italijos ir Ukrainos komandas – 0:0 ir 1:1. Rungtynės su italais vyko per liūtį, kuri tapo lietuvaičių sąjungininke, o svečiams – kliūtimi žaisti jiems įprastu stiliumi: greitai.

Deja, pralaimėta švedams – 0:3. Liuksemburge to paties amžiaus lietuvaičiai tik po atkaklios kovos pralaimėjo ispanams – 1:2. Pirmasis kėlinys baigėsi taikiai – 1:1. Įvartį į varžovų vartus galva įmušė L. Mėgelaitis. Anot Lino, nemažai tos perspektyvios rinktinės narių jau nebežaidžia futbolo. Vieni metė, kiti gavo mesti, nes nebesilaikė sportinio režimo, kiti pasirinko darbą. Žmonių gyvenimų ir likimų liniuote neišmatuosi. Šiandien Linas – Lietuvos U-21 rinktinės vidurio saugas. Dar bus daug mačų.

Iš Kauno – į Italiją

Penkiolikmetis Linas patenka į Kauno „Stumbro“ vyrų ekipą, dalyvaujančią šalies I lygos pirmenybėse. „Stumbras“ iškovoja lygos čempiono titulą. Veriasi naujas kelias ir L. Mėgelaičiui: išvažiuoja į peržiūrą Italijoje. Lino agentas – Valerijus Mižigurskis. Bet ką agentai nerekomenduoja. Lino pirmoji komanda futbolo šalyje Italijoje – Verčelio miesto „Pro Vercelli“.

Jos praeitis šlovinga, deja, sena. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Verčlio komanda net 7 kartus yra buvusi Italijos čempionė. Atvykus L. Mėgelaičiui ši komanda dalyvavo antroje pagal stiprumą serijos „B“ čempionate. Užsimota susigrąžinti sportinį prestižą. Debiutantas iš Lietuvos dar labai jaunas, todėl perskolinamas kitai ekipai. Vietą po futbolo saule saulėtoje Italijoje reikia nupelnyti prakaitu. Linas atsiduria Kiavario (Chiavari – itališkai) komandoje „Virtus Entella“ (serija „B“), po to – Latinos ekipoje „Latina“ pagrindinėje rinktinėje (serija „B“). Čia neužsibūna, žiemą pusmečiui išnuomojamas Sicilijos miesto Lentini klubo „Sicula Leonzio“ komandai. Sicilijoje Linui patiko. Pasibaigus sezonui sudarė kontraktą dviem metams. Gaila, bet klubo finansinė situacija pablogėjo ir Linas persikėlė į Gubijo miesto (150 km iki Romos) klubą „A. S. Gubbio“. Ši komanda dalyvauja serijos „C“ čempionate (20 komandų) ir buvo nusmukusi į turnyrinės lentelės dugną. Atėjus Linui komanda paeiliui laimėjo 3 rungtynes ir 4 susitikimus baigė taikiai.

Virusas „COVID-19“ nutraukė čempionatą. Naujais žaidėjais pasipildžiusios „A. S. Gubbio“ ekipos planai naujam sezonui ambicingesni: laimėti serijos „C“ varžybas ir pakilti į serijos „B“ pirmenybes. Į aukštesnę lygą išeina tik viena komanda.

Apie italus ir jų futbolą

Linas jau laisvai kalba itališkai. Atvykusiems į Italiją svetimšaliams ten gyventi vietiniai tiesiai į akis sako, kad privalo išmokti kalbėti itališkai. Valdžios papildomo finansinio palaikymo sulaukia klubai, kuriuose daugiau italų jaunimo. Visi supranta, kad taip auginama pamaina Italijos rinktinei.

Treniruojamasi 5 dienas per savaitę. Trukmė skirtinga. Būna ir po dvi treniruotes per dieną. Rungtynės – šeštadieniais, poilsis – sekmadieniais. Į rungtynes svečiuose išvažiuojama dieną prieš. Futbolininkai vejon išbėga pailsėję, iš anksto susipažinę su stadionu. Treneriai naudoja daug taktinių žaidimo schemų, atsižvelgdami į varžovų galimybes. Laisvalaikiu Linas traukia į baseiną. Kitas pomėgis – lauko tenisas.

Geriausias draugas - kamuolys

Kovo viduryje L. Mėgelaitis grįžo į Šilutę ir išmėgino jėgas vietos lauko teniso klubo „Verdena“ turnyre. Tarp 20 dalyvių užėmė 5-ą vietą. Ketvirtfinalyje burtas į varžovus parinko vieną iš klubo lyderių Artūrą Raicevičių, būsimąjį antros vietos laimėtoją. Pastarajam teko paplušėti, bet išsikapstė, įveikė Liną po pratęsimo – 1:6, 6:3, 10:3.

Namuose Pagryniuose su tėvu pažaidžia stalo tenisą. Mėgėjišką pingpongą. Ar turi draugę? Nesigiria. Kol kas jo geriausias draugas – kamuolys. Taip porina. Gražiausia spalva jam – mėlyna. Aišku, italai už tokį atsakymą paplotų: jų futbolo rinktinės spalva. Mėgstamiausias gėrimas nuo vaikystės – kefyras, skaniausi patiekalai – plokštainis, grybai. Horoskopo gyvūnas – tigras.

Požiūris į pinigus? Lino atsakymas: „Pinigai laimės neatneša, tik pagerina gyvenimo kokybę.“ Svajonė: baigus profesionalaus futbolininko karjerą užsienyje sugrįžti į gimtinę ir suburti draugų ekipą, kuri FK „Šilutę“ išvestų į aukščiausią lygą. Pamariškiai yra ten rungtyniavę. Taip atsidėkotų Šilutei už viską, ką čia gavo. Juk už šilutiškių vyrų komandą dar nėra žaidęs.