Mažai kam žinoma Šilutės pusė: kaip nedidelis pajūrio miestas tapo išeivių iš Vokietijos traukos centru

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Atvyksta išeivių palikuonys

Kaip LRT.lt pasakojo Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, nors vakarinėje šalies dalyje šalia didžiausių Lietuvos kurortų esančią Šilutę lietuviai atrasti pradėjo visai neseniai, čia visada lankėsi vokiečiai. Dar 18 amžiuje čia apsigyveno nemažai vokiečių, o jų palikimas dar ir dabar akivaizdus stebint mieto architektūrą ir 19 amžių menantį senamiestį. Šiuo laikotarpiu padidėjusi migracija paliko ryškią žymę ir Lietuvos istorijoje.

„Vokiečiai šį kraštą yra pamėgę, o dabar čia sugrįžta išeiviai, kurie ieško savo šaknų. Šilutė yra miestas, atspindintis 19 amžiaus miesto simbolius ir atributiką. Tai nėra kaimiška vietovė. Net yra išlikęs muitinės tarp Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos pastatas.

Samdiniai iš Lietuvos čia atvykdavo pas žvejus dirbti. Žmonės atplaukdavo ar atvažiuodavo į turgus, kuriais Šilutė iš tiesų ir garsėjo. Unikali ji ir tuo, kad nedaug tokių aikščių šalyje, kurios išlaikė savo paskirtį nuo pat 16 amžiaus iki šių laikų. Dažniausiai tokiose vietose būdavo pastatoma bažnyčia ir ta pirminė reikšmė išnykdavo“, – pasakojo šilutiškė.

Pašnekovė pabrėžia, jog čia išlikęs architektūrinis paveldas taip pat ne veltui primena Vokietiją. Būtent čia gyvenę vokiečiai paliko ryškų pėdsaką istorijoje. Na, o šiais laikais atvykstantys jų anūkai ir proanūkiai Šilutėje ir ilsisi, ir ieško ženklų, kur likusios jų protėvių žemės, namai, artimųjų kapai, kaip atrodo Lietuva, apie kurią jie ne kartą girdėjo pasakojant savo šeimas.

Istoriniai pastatai

Kaip pasakojo J. Pancerova, miesto centras, kurį galima pamatyti čia atvykus ir šiandien, yra pastatytas dar 19 amžiuje, jis suformuotas iš penkių kaimų. Pagrindinė Šilutės gatvė kadaise buvo pusiaukele tarp Tilžės ir Klaipėdos.

„Tuomet buvo keliaujama arkliais ir būtent nukeliavus 50 km pusiaukelėje jiems reikėdavo pailsėti. Čia buvo ideali vieta tam, kad atsirastų smuklė ar kažkoks poilsio taškas. Tai buvo kaip atskiros tarpusavyje nesusijungusios gyvenvietės, tarp jų buvo laisvi tarpai, žemės plotai. Didesnė dalis priklausė Šilokarčemos dvarui, o dvarininkai aplinkines žemes naudojo savo ūkinėms reikmėms.

Tačiau kai šį dvarą įsigijo Hugo Šojus, vokiečių ir šių apylinkių mecenatas, jis finansavo ir pagrindinės miesto bažnyčios pastatymą, pertvarkė dvaro žemių administravimą ir didesnę dalį žemių, kurios buvo palei šį pagrindinį taką, atidavė miesto reikmėms. Tokiu būdu galėjo atsirasti šis kelias, ilgainiui susiformavęs kaip gatvė.

Beveik visa centrinė gatvė yra urbanistikos paminklas. Tai ir yra Šilutės vertybė. Žinoma, Šilutė nėra didelė, tad saugome kiekvieną pastatą“, – kalbėjo keliautojams ekskursijas po Šilutę ir jos apylinkes vedanti J. Pancerova.

Tiesa, įdomu ir tai, kad dar septynioliktame amžiuje Šilokarčemoje ir Verdainėje apsigyveno pabėgėliai iš Škotijos.

Tačiau, nepaisant visų kažkada šiose žemėse gyvenusių tautų palikimo, didžiausi nuopelnai kuriant miestą teko vokiečiams, o šilutiškiai iki šiol prisimena ir didžiuojasi tuo, kad Šilutės rajone gimė, augo ir kūrė vokiečių rašytojas Hermannas Sudermannas. Rugsėjo 30-ąją, kūrėjo gimimo dieną, Šilutėje kasmet rengiama ir vokiečių kultūros diena.

Pasak Šilutės turizmo informacijos centro direktorės Rasos Grygelienės, nors kalbant apie pajūrį daugeliui atmintyje nejučia iškyla Palanga, Šventoji, Klaipėda ar Nida, Šilutę keliaujantieji prisimena bei aplanko ir dėl vandens kelio, pagrindinėje gatvėje miesto istoriją įamžinusių sekretų bei miesto istorijos.

„Šilutė – vandens kraštas. Kiekvienas regionas turi savas įdomias vietas, bažnyčias ir kitus objektus, bet tokių vandens kelių kitur ir nėra. Jis tęsiasi nuo Rusnės, kur baigiasi Nemunas, yra atmata ir eina į Marias. Per skirtingas salas galima apiplaukti visą Rusnę, aplankyti Mingės kaimą ir viską vandens keliu.

Per pandemiją, kai daugelis turistų negalėjo vykti atostogauti į užsienį, padidėjo atostogaujančiųjų Lietuvoje srautas. Čia yra ir turistų mėgstamiausi takai. Rusnės sala, Kintai, Ventės ragas, Lietuvos Venecija – Mingės kaimas. Taip pat ir pasiplaukiojimas laivais yra viena įdomiausių pramogų, todėl turistų tikrai netrūksta“, – pasakojo specialistė.

Į Šilutę atgena ir lietingos dienos

Jau ne vienerius metus čia užsuka ir ornitologai, jie stebi Nemuno deltoje perinčius bei sustojančius pailsėti milijonus migruojančių paukščių.

„Atrodo, kad mes, vietos gyventojai, daugiausia žinome apie save, o kiti sužino tik dabar. Tiesa, reikia daugiau kalbėti ir pasakoti apie savo kraštą. Kai būna lietingos vasaros, džiaugiamės, nes turime daug turistų. Palanga verkė, o mes džiaugėmės. Palangoje negali žmonės gulėti prie jūros, tad pradeda žvalgytis, o ką veikti, ir tada lankosi visur aplink“, – juokėsi LRT.lt pašnekovė.

Norėdami parodyti visas įdomias lankytojams vietas Šilutės kultūros centro darbuotojai ir dar 23 įstaigos iš visos Vakarų Lietuvos sukūrė projektą „Vėtrungių kelias“, artimiausiame turizmo informacijos centre gavus specialų žemėlapį, juo galima tarsi planu naudotis keliaujant po šį kraštą.

„Čia yra 36 pasakojimai apie Mažąją Lietuvą ir sudėliotos temos: legendos, laivai ir skoniai. Rudenį jo dalis apie legendas ir laivus gali tapti ir mokyklų programos dalimi, o po pamokų su tėveliais vaikai gali išbandyti skonius keliaudami po visą Mažąją Lietuvą.

Lietuva yra graži ir tikrai turi išskirtinių vietų, todėl smagu, kad vis daugiau žmonių keliauja ir atranda tai, kas seniai laukė dėmesio“, – sakė J. Pancerova.

LRT.lt