Pagėgių neįgaliųjų draugijai – 20 metų!
Dvidešimties metų sukakties iškilmės prasidėjo Ingos Valinskienės atliekama daina „Balandėlė“. Ir neatsitiktinai, nes baltoji balandėlė – tai Lietuvos neįgaliųjų draugijos simbolis, Pagėgių neįgaliųjų draugiją vienijantis dvidešimt metų. Pagėgių neįgaliųjų draugija – viena pirmųjų įsisteigusių nevyriausybinių organizacijų Pagėgių savivaldybėje.
„Buvo 1998-1999 metai, kuomet būrėmės, veikėme, o valdžios planuose jau buvo pilnai pasirengta kurti savarankišką Pagėgių savivaldybę. Tuomet buvusioji seniūnė Sigita Kulikauskienė ir pradėjo man sukti galvą, kad kurtume rimtą draugiją ir imčiausi jai vadovauti. Tuomet neįgaliuosius veikloje vedė Marija Padleišienė“, - prisimena Pagėgių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Loreta Stašinskienė. O štai dabar du dešimtmečius pirmyn draugiją, vienijančią 347 narius, vedanti pirmininkė sutinka ilgiausią sveikintojų eilę, išklauso gražiausius linkėjimus.
Pasveikinti veiklios Pagėgių neįgaliųjų draugijos atvyko Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas, kaimynai iš Jurbarko, Šilalės, Tauragės, Šilutės neįgaliųjų draugijų, sveikintojų gretose išsirikiavo daugybė Pagėgių įstaigų ir organizacijų vadovų. Tai Socialinių paslaugų centro direktorė N. Kovaliova, Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas K. Žutautas, Kultūros centro direktorius S. Kancevyčius, Pagėgių kredito unijos administratorė R. Tutlienė.
Politikų buvo netgi daugiau nei organizacijų vadovų - G. Drukteinis, D. Kinderis, R. Valančienė, A. Zongailienė. Pagėgių savivaldybės vadovams atstovavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja V. Sirvidienė. Sveikintojai apsiginklavo ne tik gražiais, skambiais žodžiais, gėlėmis ir dovanomis, bet atvyko ir su meno mėgėjų kolektyvais, kurie dovanojo puikią nuotaiką iki vėlyvo vakaro.
Šios draugijos nariai nėra kalbėjimo meistrai - jie aktyvūs darbuose, bet ne kalbose. Nors trumpą dvidešimties metų veiklos apžvalgą pirmininkė Loreta parengė. Bet kam gi Pagėgių krašte reikalingi sausi statistiniai skaičiai, jei kiekvienas žino, kokį indėlį į Pagėgių krašto gyvenimą įdeda ši draugija. Pasirodo, Pagėgių neįgaliųjų draugijos gerus darbaus žino ne tik Pagėgių krašto gyventojai, bet ir visos Lietuvos mastu jie žinomi, aktyvūs ir garsūs.
Veikla prasidėjo nuo įprasto neįgalių žmonių laisvalaikio užimtumo iki didžiausių ES projektų. Lengviau būtų išvardinti, ko ši draugija nedaro. Didelė pagalba ir parama nuo pat draugijos įsikūrimo pradžios iki šių dienų teikiama draugijai bičiulių iš Švedijos ir Vokietijos organizacijų „Pagalba Lietuvai“. Daug dėmesio draugijai skyrė Kerstin Lindguist , Tadas Girčius, Heide ir Verneris Kiupeliai.
Per du dešimtmečius nuveikta begalės darbų: metų metais organizuotos vasaros stovyklos neįgaliems vaikams su gausybe ekskursijų, išvykų, Suburtas moterų vokalinis ansamblis, kuris aplankę daugiau nei pusę Lietuvos dalyvaudamas įvairiausiuose konkursuose. Išvažinėtos visos neįgalių žmonių spartakiados ir parvežta daugybė įvairiausių taurių bei medalių. Neįgaliųjų draugijos nariams ne kartą suteikta galimybė tobulinti savo įgūdžius, žinias įvairiausiuose seminaruose, po kurių jie patys tampa mokytojais ir edukacinių veiklų organizatoriais.
Fotografavimas, gydomieji masažai, lipdymas iš molio, mezginiai, siuviniai, vytelių pynimas, vaidyba, bižuterijos dirbiniai, įvairiausi rankdarbiai... Prieita net iki didžiausių ES projektų, kurių dėka įsigyta siuvimo, siuvinėjimo mašinos ir veikla plečiama ne dienomis, bet valandomis.
Beje, Pagėgių neįgaliųjų draugija kuruoja ir kitas Pagėgių savivaldybėje įsikūrusias neįgaliųjų draugijas ir vienija, kada tik reikia, surėmus pečius atlikti didžiulius darbus. Jie tai gali, nes metų metais turi savo automobilį, daugybę įrangos ir visi Pagėgių krašte žino, kad jei renginyje reikia pamaitinti renginių dalyvius, nesvarbu ar šimtą, ar tūkstantį, neįgaliųjų draugijos darbštuoliai žmonės tai atliks nepriekaištingai ir neskaičiuodami lėšų, savo brangaus laiko. Ir niekas niekada nepajus jų organizuojamų darbų „virtuvės“, ar jie tai daro santarvėje, ar pasibambėdami - rezultatas visada tobulas.
Tradicinėje Joninių šventėje ši draugija perėmė vieną iš naktinių programų ir maloniai stebino visus naktinėmis sveikatinimo procedūromis, žolelių arbata. Šį malonumą dovanojo šimtams Joninių šventės dalyvių. O kur dar garsiosios Pagėgių bendruomenės organizuojamos Valstybės dienos su šimtais dalyvių. Šioje šventėje neįgaliųjų draugijos darbštuoliai vėl gi maišo puoduose rūgštynių sriubą, kaičia puodų puodus arbatos, kad tik visiems užtektų.
Neįgaliųjų draugijoje, kuriai per du dešimtmečius daugelį kartų teko keisti savo būstinės vietą, durys neužsidaro. Čia žmonės ateina išsimaudyti, pataisyti ar pasisiūti rūbą, pasimokyti vienokios ar kitokios veiklos, galiausiai - atsigerti arbatos ir pabendrauti.
„Visada čia jaučiamės lygūs tarp lygių, neišsiskiriantys ir neišskirti“, - visos kaip viena sakė ilgametės draugijos aktyvistės. Jei reikėtų pavardėmis paminėti aktyvius narius, tada šio straipsnio plotą reikėtų dauginti iš dviejų ir vardinti pavardes kaip telefonų numerių knygoje. Pati pirmininkė L. Stašinskienė yra apdovanota garbingu Pagėgių savivaldybės apdovanojimu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Ir eidama pirmoji visur ir visada paskui save, greta savęs turi tokią pat darnią, nusipelniusią ir visada gerai nusiteikusią bendruomenę.
Straipsnio komentarai
gyvenime ir trūksta veiklos. Tepadeda jam Viespats.