Gardamiškis O. Girskis: „Labiausiai neramina valdininkų požiūris į jaunimą“

- Papasakokite trumpai apie save.

Man 24-eri. Mokiausi Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje, baigiau ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Esu ugniagesys gelbėtojas. Mėgstu aktyvų laisvalaikį nuo pat vaikystės. Man patinka išmėginti vis kažką naujo sporto srityje. Nuo pat mažens leisdavau savo laisvalaikį sporto salėje ir esu be galo dėkingas mokytojai V. Parnarauskienei, kuri ir sudomino pasirinkti rankų lenkimą. Didelis ačiū ir treneriui A. Pancerovui. Šių žmonių dėka pamilau sportą. Jie visada skatindavo siekti aukštesnių tikslų ir nesustoti vietoje. Praktikuoju ir kitas sporto šakas. Patinka slidinėjimas ne tik ant sniego, bet ir ant vandens paviršiaus. 

- Esi ugniagesys. Ką reiškia dirbti tokį darbą?

- Dirbu Šilutės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Pasirinkau šią specialybę dėl to, kad galiu būti arčiausiai žmogaus, kuris yra pakliuvęs į bėdą ir galiu realiai jam padėti. Padedame ne tik žmonėms, bet ir kiekvienam gyvam sutvėrimui.

- Ar teko patirti pavojų darbe, kuomet nežinojai, kaip viskas baigsis?

- Kiekvienas išvažiavimas, suskambus aliarmui, yra nežinomybė, kas tavęs lauks įvykio vietoje.

- Koks skaudžiausias įvykis, užstrigęs atmintyje, darbe?

- Pats baisiausias ir skaudžiausias įvykis mano darbo praktikoje buvo nuskendęs mažametis vaikas Nemune. Kiekvienas atvejis yra skaudus, kai žūsta žmogus ir tu nebegali niekuo padėti, o vis dar tikiesi, kad gal dar sujudės ar įkvėps oro.

- Esi sportiškas žmogus. Ne kartą ir rajono mero apdovanotas. Papasakok daugiau apie savo pasiekimus.

Nuo 2012 m. atstovauju Šilutės rankų lenkimo klubui ,,Pamarys“, Šilutės rajonui - Lietuvos čempionatuose ir Lietuvai - pasaulio bei Europos čempionatuose. Pasaulio rankų lenkimo čempionate užėmiau antrą vietą, Lietuvoje esu daugkartinis prizinių vietų čempionas.

- Netrūksta tau idėjų. Papasakok apie ką dabar svajoji? Iš kur kilo mintis įkurti vandenlenčių parką?

- Šiuo momentu svajoju apie galimybę įkurti vandenlenčių parką Kurpų kaime, Ramučių tvenkinyje. Ši idėja kilo man ir mano šeimai  brangiam žmogui, kuris būtent ir padrąsino bei paskatino imtis šios svajonės įgyvendinimo. Tik, deja, jeigu ir pavyks tai įgyvendinti, jis nebegalės pasidžiaugti su mumis kartu šia mūsų bendra idėja. Iš tikrųjų, pats išbandęs šią sporto šaką pagalvojau, kad Šilutės rajono gyventojams trūksta vietų, kuriose jie galėtų aktyviai leisti savo laisvalaikį. Dažnai iš aplinkinių girdžiu, jog jie vyksta į aplinkinius rajonus užsiimti šiuo sportu ir sugaišta ne tik daug laiko, bet ir pati kelionė finansiškai kainuoja. Tam, kad išsiaiškinčiau, ar tikrai reikia tokios veiklos mūsų rajone, sukūriau peticiją, kurioje daugybė žmonių pasirašė, jog yra už tokią veiklą. Tai dar labiau mane motyvavo. Svajoju įkurti ne tik vandenlenčių parką, bet ir vietą į kurią galėtų atvykti šeimos ir kiekvienas iš jų rastų sau veiklos.

- Kokios kliūtis įgyvendinti idėją?

- Šią idėją pradėjau įgyvendinti nuo 2019 m. spalio mėnesio. Susidūrėme su sovietinio požiūrio žmonėmis, kurie mano, kad valstybinis turtas, į kurį turi teisę kiekvienas Lietuvos pilietis, šiuo atveju Ramučių tvenkinys, yra jų privati asmeninė nuosavybė ir tenkina tik savo asmeninius poreikius. Tokiems nė motais kitų Šilutės rajono gyventojų norai. Kliūtis dar ir mano amžius bei asmeninių pažinčių su žmonėmis, kurie užima aukštesnius postus, trūkumas.

- Tavo draugė tave palaiko. Papasakok, kokį vaidmenį ji atlieka tavo gyvenime?

- Jos vaidmuo labai svarbus mano gyvenime. Mes kiekvieną sprendimą svarstome kartu. Tai yra sąžiningas, garbingas, jautrus žmogus, kuris mane motyvuoja siekti savo užsibrėžtų tikslų. Ši idėja - įkurti vandenlenčių parką - yra abiejų mūsų bendra svajonė, kurią tikimės įgyvendinti.

- Kaip manai, ar dabar jaunimas aktyvus?

- Manau, kad jaunimas gal ir būtų aktyvus, bet Šilutės rajone beveik nėra vietų, kuriose jie galėtų save realizuoti. Pastebiu, jog anksčiau kiemai būdavo pilni vaikų, jaunimo, o dabar kiemai tušti. Įrengtos vaikų aikštelės, bet jos tuščios. Jaunimas daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose.

- Kas labiausiai neramina mūsų rajone?

- Mūsų valdininkų požiūris į jaunimą. Jauni žmonės, baigę mokyklas, nebegrįžta į Šilutės rajoną. Išvyksta mokytis ir pasilieka dirbti svetur arba didžiuosiuose miestuose. Gatvėse daugiausia matyti tik garbaus amžiaus senjorai ir mokyklinukai. Net atvažiavę į svečius, grįžę pas tėvus, išskyrus kavines jauni žmonės su šeimomis neturi kur praleisti aktyviai ir turiningai laiką. O mūsų rajonas juk toks didelis... Gaila. Iš dalies ir suprantu, kodėl tas jaunimas stengiasi pabėgti iš Šilutės, nes tik pradėjus imtis iniciatyvos kažką įkurti, o dar jeigu esi jauno amžiaus, susiduri su pažeminimu, melu ir jų požiūriu bei pasakymais, kad vis tiek tau nieko nesigaus.

- Ko palinkėtum skaitytojams?

- Kaip bebūtų sunku, palinkėčiau siekti savų tikslų ir svajonių.