Kovingai nusiteikę katytiškiai sutiko rajono vadovus

Į susitikimą su Katyčių seniūnijos gyventojais atvyko Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis. Savo ataskaitas tuokart gyventojams atvyko pristatyti ir UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas, UAB „Šilutės būstas“ direktorius Aleksas Kvederis, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė bei Šilutės rajono policijos komisariato atstovai.

Šis tas apie Katyčių seniūniją

Pirmoji, kaip ir dera šeimininkei, apie tai, kuo gyveno Katyčių seniūnija, papasakojo seniūnė Juzefa Tamavičienė. Štai ši seniūnija bene labiausiai nutolusi nuo Šilutės centro – apie 35 kilometrus. Užimamos žemės plotas –  6 605 ha, seniūnijai priklauso 16 kaimų, yra 3 seniūnaitijos, gyvena 1 200 gyventojų.

Pasak Katyčių seniūnės, per 2014 metus išduota 119 pažymų apie deklaruotą gyvenamą vietą, 6 asmenys deklaravo išvykimą iš Lietuvos, 9 gyventojai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 46 asmenys Katyčių seniūnijoje naujai deklaravo savo gyvenamą vietą.

Džiugina seniūnijoje mažėjančių asmenų, gaunančių socialines išmokas, skaičius. Štai 2013 m. dėl socialinių išmokų į seniūniją kreipėsi 106 šeimos, o 2014-aisiais – tik 86. Dėl išmokų vaikui 2013 metais kreipėsi 56 šeimos, 2014-aisiais – 92. Europos Sąjungos parama labiausiai nepasiturintiems – maisto produktais iš intervencinių atsargų ­– gaunančiųjų skaičius sumažėjo net 107 asmenimis.

Per 2014 metus dėl socialinių įgūdžių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukta viena šeima. Socialinio ugdymo ir palaikymo įgūdžių paslaugos teikiamos  16-ai socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 46 nepilnamečiai vaikai. Tiesa, viena šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos dėl išvykimo gyventi į kitą savivaldybę.

Konfliktinėse socialinės rizikos šeimose seniūnijos darbuotojams tenka apsilankyti  iki 12 kartų. Į prevencinių šeimų sąrašą įtrauktos 7 šeimos, kuriose auga 14 nepilnamečių vaikų.

Rezultatai žemės ūkyje, anot seniūnės, deja, bet mažėja. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre 2013 m. duomenis tikslino 305 ūkininkai, o 2014-aisiais – 273. Pagal Viešųjų darbų programą seniūnija įdarbino nebe 14,  o 13 asmenų. Anot J. Tamavičienės, iš Kelių priežiūros ir plėtros programos praėjusiais metais seniūnijai skirta 44 tūkst. Lt daugiau.    

Katyčių seniūnija – viena saugiausių rajone

Susitikime su gyventojais dalyvavęs Šilutės r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Vaidas Petniūnas teigė, kad per 2014 metus Katyčių seniūnijoje užregistruoti 28 įvykiai, iš kurių 22 įvardyti kaip nusikalstama veika. Kaip ir kitose seniūnijose, taip ir Katyčių labiausiai paplitusi nusikalstama veika – vagystės. Seniūnijoje užfiksuota 12 tokių atvejų. Taip pat fiksuoti 4 turto sugadinimo, 3 smurto artimoje aplinkoje atvejai bei nustatytas vienas neteisėtas naminės degtinės gamybos „fabrikėlis“.

V. Petniūnas pasidžiaugė, kad Katyčių seniūnijos gyventojai pilietiškėja, mat nebėra melagingų pranešimų dėl specialiųjų pagalbų iškvietimo. Kriminogeginė situacija Katyčių seniūnijoje išties gera – užima antrą vietą pagal mažiausią nusikalstamų veikų skaičių. Mažiau nusikaltimų įvyko tik Usėnų seniūnijoje.

Bendruomenių pareigūnė Nerija Ropienė susirinkusiesiems pasakojo, Šilutės rajone įkurta 20 „Saugių kaimynysčių“, o štai Katyčiuose tokios nėra. Taip pat Katyčiuose nėra ir nė vieno policijos rėmėjo.

Iš mero ataskaitos

Pradėdamas savo kalbą Šilutės r. savivaldybės meras V. Laurinaitis susirinkusiesiems paaiškino, kad pateiks bendrą savivaldybės veiklos ataskaitą, apžvelgdamas nuveiktus darbus visame rajone. Deja, ilgai dalyvavusieji susirinkime mero ataskaitos nesiklausė ir pradėjo garsiai kalbėti, kad jiems nerūpi tai, kas vyksta rajone. Susirinkę gyventojai reikalavo pateikti tik tuos faktus, kurie yra konkrečiai susiję su jų seniūnija. „Jūs tik ir kalbate apie miesto infrastruktūrą, o mums įdomu, kas pas mus vyks“, - kalbėjo gyventojai. Vis dėlto meras V. Laurinaitis gyventojus kvietė pažvelgti plačiau: „Ateina naujas 2014–2020 metų finansinis laikotarpis. Tai pinigai, kuriuos Savivaldybė turi įsisavinti. Kuo ji tų pinigų daugiau įsisavina, tuo geriau ir Katyčiams. Juk tai yra bendras biudžetas. Negalima pasakyti, kad jei kokį objektą statome Šilutėje, tai yra blogai Katyčiams. Neturėkite tokios nuostatos, kad Katyčiai yra kita valstybė. Reikia žinoti ir kas visame rajone vyksta“. Meras paminėjo, kad Šilutės miestas yra įtrauktas į tikslinių teritorijų sąrašą. Taigi papildomai bus gauti 24 mln. Lt. Kalbėdamas Savivaldybės vadovas pabrėžė, kad kovo mėnesį Katyčių pagrindinėje mokykloje bus įmontuotos vaizdo stebėjimo kameros. „Dabar Savivaldybė vykdo viešuosius pirkimus kamerų įsigijimui“, - pasakojo V. Laurinaitis.

Meras žmones kvietė aktyviai dalyvauti asociacijos „Lamatos žemė“ veikloje, mat skirta nemaža suma kaimo verslo įkūrimui. „Dabar reikia galvoti idėjas, kaip sukurti verslą, kad gautumėte finansavimą darbo vietų įkūrimui. Vienai tokiai vietai įkurti bus skiriama apie 40 tūkst. litų. Taigi per metus turite pateikti idėją, kuri išsirutuliotų į verslą ir mažiausiai penkerius metus gyvuotų“, - informavo V. Laurinaitis. 

Naujovės ir piniginiai reikalai

Administracijos direktorius Sigitas Šeputis savo ataskaitą pradėjo džiugia žinia – Katyčių seniūnijoje sumažėjo asmenų, gaunančių socialines išmokas, skaičius. 2014 metais pirmą kartą visose seniūnijose sudarytos specialios komisijos, kurios tikrina, ar socialines išmokas gaunantys asmenys jas gauna teisėtai. Šių komisijų dėka rajone sutaupyta apie 1,5 mln. Lt, o štai vien Katyčių seniūnijoje – 90 tūkst. Lt.

Nors Katyčių seniūnija palyginti su kitomis yra maža gyventojų skaičiumi, tačiau kelių tinklas nemažas. Anot S. Šepučio, šiais metais kelių priežiūrai seniūnija gaus 30 proc., 234 tūkst. Lt, daugiau lėšų nei 2014 metais.

Susirinkusiesiems administracijos direktorius taip pat paaiškino, kad Savivaldybė prieš naujus metus patvirtino naują turto disponavimo tvarką. Joje numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas skirstyti bendruomenės susirinkime, kuriame privalės dalyvauti ir Savivaldybės atstovas. „Taip norima išvengti kalbų, kad bendruomenė norėjo vieno, o  padaryta visai kita“, - aiškino S. Šeputis. Jis pristatė ir dar vieną naujovę, išties aktualią toli nuo Šilutės gyvenantiems žmonėms. Asmenims, norintiems atidirbti už gaunamas išmokas, nebereikia vykti  į Šilutę. Dabar šiuos žmones įdarbina seniūnijos seniūnas. „Tai dar ne viskas. Norime padaryti taip, kad žmonėms, dėl kokių nors prašymų rašymo, dokumentų pildymo nebereikėtų važiuoti į Šilutę, o tai būtų galima padaryti seniūnijoje. Žinoma, norintiems atvykti kelio neužkirsime“, - kalbėjo administracijos direktorius.

Gatvių apšvietimas keisis

Savivaldybės vadovai susirinkusiuosius taip pat supažindino ir su Šilutės rajono gatvių apšvietimo pakeitimo programa. Paruošus šią programą visi seni šviestuvai bus pakeisti ekonomiškais, elektros energiją taupančiais.

Vizija, kaip sumažinti mokestį už komunalines atliekas

Meras V. Laurinaitis susirinkusiuosius taip pat supažindino ir su išties aktualiu klausimu – dėl mokesčio už komunalines atliekas sumažinimo. Žinia, Šilutės rajono gyventojai nepatenkinti, kad šis mokestis yra toks didelis. Ypač tuo piktinasi vieniši, neįgalūs ar pensinio amžiaus sulaukę asmenys, gyvenantys kaimiškoje teritorijoje, mat jie esą šiukšlių prikrauna nedaug, o mokėti turintys kaip ir visi kiti. Anot mero, Šilutės r. savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje pasirinkta, kur ruošiama galimybių studija ir teikiamos galimybės, kaip rinkti mokestį už komunalines atliekas. „Realiausia, kad būtų mokama už atliekų svorį. Dabartinė rinkliava pagal gyvenamą plotą nebetinka. Perėjus prie naujos sistemos reikės keisti šiukšliavežes, įdiegti elektronines svarstykles. Gyventojams reikės turėti konteinerius su brūkšniniais kodais, taip elektroniniu būdu bus matoma, kiek iš tos vietos paimta šiukšlių“, - ateities viziją dėstė V. Laurinaitis.

Vis dėlto kol bus įdiegta nauja sistema reikia imtis priemonių, kad kaip galima sumažinti gyventojams mokestį už komunalines atliekas. Sprendimai jau priimti. Šį pavasarį Katyčių seniūnijos bei kitus rajono gyventojus pasieks 240 litrų talpos 5 000 konteinerių komplektų. Tai konteineriai, skirti stiklui, popieriui ir plastmasei rūšiuoti. Šie konteinerių komplektai bus išdalinti visiems vienbučiams namams. Tokiu būdu buitinių atliekų kiekis žymiai sumažės. Kaip? „Antrinės žaliavos nevežamos į Dumpių sąvartyną Klaipėdoje, jos vežamos į perdirbimo įmonę ir už jas mums mokėti nereikia. Taigi, sumažėjus į Klaipėdą išvežamų atliekų kiekiui atsiranda galimybė mažinti kainą ir gyventojams“, - aiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis.

Mokestis už komunalines atliekas – opus klausimas

Vos pradėjus kalbėti apie komunalines atliekas salėje iškart prasidėjo sujudimas, pasigirdo šnabždesiai. Gyventojai nusprendė netylėti ir išsakyti rajono vadovams, kas juos neramina. Štai neįgali, viena gyvenanti katytiškė skundėsi, kad per metus susimokėti už komunalines atliekas turi atrasti 240 Lt. „Aš neturiu už ką tiek mokėti. Man reikia ir vaistų, ir maisto. Kodėl kituose rajonuose šitiek nereikia mokėti“, - piktinosi moteris. Katyčių seniūnijos gyventoja teigė, kad kaimyniniame Šilalės rajone gyvenanti jos sesuo už komunalines atliekas moka vos keliasdešimt litų. Ji taip pat piktinosi, kodėl Šilutės rajone nuolaidos netaikomos neįgaliesiems.

Savivaldybės vadovai bandė paaiškinti, kad tik Klaipėdos atliekų tvarkymo centras (KRATC) įdiegė atliekų deginimą. Tai bus privalu įdiegti visiems, todėl ir kaina kils visiems.

Vadovai taip pat pabrėžė, kad šiemet mokestis už komunalines atliekas bus 20-čia litų mažesnis.

„Mūsų rajone nuolaidos taikomos tik pensininkams. Žinoma, galime jas taikyti ir neįgaliesiems, ir dar kam tik norite, bet kas jas padengs? Jei kažkam darome nuolaidą, tai kažkas turės mokėti daugiau“, - kalbėjo V. Laurinaitis.

Kelių problemos

Kelių būklė – dar viena Katyčių seniūnijos gyventojams aktuali problema. Susirinkusieji labiausiai skundėsi Malūno gatve, kur buvo atliekami nuotekų sistemų įrengimo darbai. „Padarė ir paliko tešlynę“, - piktinosi gyventojai, kurių teigimu dabar šia gatve galima vaikščioti tik apsiavus guminiais batais.

Susirinkime dalyvavęs UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas nustebo išgirdęs apie šią problemą: „Pirmą kartą išgirdau, kad ten yra kažkas negerai. Be to, kai pradėjome tvarkyti šitą objektą, paaiškinome, kad bus problemų. Objekto pridavimas numatytas šių metų gegužę, taigi darbai ten iki galo nebaigti. Be to, norint objektą priduoti, seniūnė turės išduoti pažymą, kad pretenzijų keliui neturi. Objektui suteikiama 5-erių metų garantija, taigi nekokybiškai atliktą darbą jie turės ištaisyti“. Tuokart kalbėta ir apie probleminę Stoniškių gatvę, gyventojai piktinosi dėl nuo kelio dingusių akmenų, netvarkingų šulinių dangčių.

Kur Katyčiuose pradingsta vanduo?

UAB „Šilutės vandenys“ vadovas šios seniūnijos gyventojams taip pat turėjo priekaištų. Anot jo, per praėjusius metus iš viso seniūnijoje užfiksuota 20 gedimų, tačiau nuostolių patirta kur kas daugiau. Kažkur pradingo net 10 tūkst. kubų vandens... A. Markvaldas įspėjo, kad tų, kurie vandenį naudoja be apskaitos, laukia didžiulės baudos.