Rengiamasi priimti svarbiausią metų sprendimą

Biudžetas jau suskaičiuotas eurais

Biudžeto projektą komitetuose pristatė Savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Janina Valienė. Pradžioje ji pajuokavo, kad anksčiau skaičiavusi rajono pinigus šimtais tūkstančių milijonų dabar, mūsų pinigų sistemai perėjus prie euro, ėmusi tai daryti tik dešimtimis tūkstančių.

Anot J. Valienės, šių metų pajamos – 30 milijonų 517,6 tūkstančių eurų. Tai šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais. Kaip ir anksčiau, didžiausią dalį sudarys gyventojų pajamų mokesčiai. 2015 metais jų surinkimo planas yra kiek didesnis. J. Valienė paaiškino, kad taip atsitiko pakilus minimaliai algai bei padidėjus kultūros darbuotojų bei gaunančių mažiausias pajamas atlyginimams. Vedėja priminė, kad nors pirmaisiais metų mėnesiai šis mokestis surenkamas prastai, tačiau iki metų galo numatytas jo kiekis patenka į rajono biudžetą. Per metus pagal planą šio mokesčio turi būti surinkta 8 milijonai 182 tūkstančiai eurų.

Vėliau J. Valienė aptarė planuojamas metų išlaidas. Ji sakė, kad biudžete atsiranda nauja eilutė – Švietimo įstaigų modernizavimo programa. Tai tikslinės lėšos, skirtos trijų darželių, Usėnų pagrindinės mokyklos bei Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos modernizavimui. Taip pat atskirai į biudžetą įrašytos valstybės investicijų programos lėšos Šilutės rajonui. Jos teks Šilutės Vydūno gimnazijai, Švėkšnos specialiojo ugdymo centro pastatų rekonstravimui bei Šilutės daugiafunkcio sporto komplekso techninio projekto parengimui.

Biudžeto projekte taip pat kalbama ir apie skolas. Biudžeto skyriaus vedėja priminė, kad galimų paskolų limitas yra 70 % Savivaldybės biudžeto prognozuojamų pajamų ir valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybės biudžetui sumos. Tai – 11 milijonų 471 tūkstantis eurų. Iki 2015 metų sausio 1 dienos negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis – 9 milijonai 864 tūkstančiai eurų. Tad esant reikalui dar galima skolintis 1 milijoną 162 tūkstančius eurų.

Daugiausiai įvairių klausimų buvo galima sulaukti iš Ekonomikos ir finansų komiteto narių. Tačiau šįkart jiems viskas buvo aišku. Vis dėlto Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariui Jonui Purliui kilo klausimas, kaip bus panaudotos melioracijai skirtos lėšos. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis paaiškino, kad iki šiol šiai programai skirtos lėšos buvo naudojamos avarinėms situacijoms likviduoti. Panašiai turėtų būti ir ateityje. Anot J. Purlio, kadangi nėra lėšų panaudojimo plano, Savivaldybė ir nepajuda į priekį.

Šio komiteto narė Birutė Kleinaitė taip pat domėjosi, ar numatyta, kiek lėšų skirti Šilutės M.Jankaus pagrindinės mokyklos modernizavimui, mat sutvarkius sienas mokyklos vidus atrodys labai prastai. R. Ambrozaitis atsakė, kad lėšų numatyta skirti tik parengti šios mokyklos pradinių klasių dalį, į kurią suplanuota perkelti mokinius iš Lietuvininkų gatvėje esančio pastato.

Žemės mokesčiai ir būdai priversti sutvarkyti nekilnojamą turtą

Svarstant žemės nuomos mokesčio klausimą Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto narė Genovaitė Kimbrienė domėjosi projekto rengėjų, ar dėl Rusijos paskelbto embargo yra galvojama šiek tiek mažinti mokestinę naštą ūkininkams, mažinant šiuos mokesčius. Dominykas Bučinskas, Biudžeto skyriaus vyr. specialistas, sakė, kad jokių išimčių nėra – visi mokesčių tarifai lieka tokie, kaip ir ankstesniais metais.

Štai nekilnojamojo turto mokesčiui reguliuoti Savivaldybė turi tam tikras „žirkles“. Maksimalus mokesčio dydis, kurį tokio turto savininkai turi mokėti pagal rinką apskaičiavus turto vertę, yra 2 %. Minimalus nesiekia nė pusės procento. Dėl to ir kilo ypač audringos diskusijos Ekonomikos ir finansų komitete. Tarybos posėdžio metu turi būti patvirtintas sąrašas, kuriam turtui turi būti skirtas tas maksimalus mokesčio dydis. Šiame sąraše buvo dvi bendrovės, kurios kreipėsi į Savivaldybę, kad jiems nebūtų taikomas padidintas tarifas. Tai Pagrynių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Kintai“, kuri jau keletą metų turi įsigijusi buvusios lentpjūvės teritoriją priešais Šilutės ligoninę. Šios bendrovės vadovas Rimgaudas Višinskas jau anksčiau visuomenei ir Tarybos nariams pristatė keletą metų rengtą projektą, pagal kurį šioje vietoje iš neišvaizdžios lentpjūvės turėtų atsirasti patraukli vieta. Pagal jų paskaičiavimus, investicijos į šią vietą turėtų siekti apie 60 milijonų eurų. Tad prašydamas nekelti mokesčio už šiuo metu bendrovės nenaudojamus pastatus R.Višinskas prašė į tai atsižvelgti. Tačiau pagal Tarybos patvirtintą tvarką  taip daryti projekto rengėjai neturėjo teisės. Todėl projektą pristačiusi Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyr. specialistė Daiva Thumat sakė, kad jei galvojama apie išimtį, Taryba pirmiausiai turi pakeisti savo ankstesnį sprendimą. Ekonomikos ir finansų komiteto nariai buvo linkę pritarti UAB „Kintai“ vadovo prašymui, tad susilaikė nuo balsavimo. O tai reiškia, kad šis komitetas nesiūlo svarstyti jo Tarybos posėdyje. Vis dėlto tai padaryti yra būtina dėl terminų, pagal kuriuos patvirtintą sąrašą iki kovo mėnesio reikia atiduoti Mokesčių inspekcijai, prižiūrinčiai šio mokesčio sumokėjimą.  

Sprendimą „išgelbėjo“ Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai, kurie po R. Višinsko prašymo nusprendė jo nepaisyti ir balsuodami nusprendė svarstyti Tarybos posėdžio metu. Pastarieji taip pat  nutarė Tarybai siūlyti keisti tvarką, pagal kurią nustatomi netinkamai tvarkomo ir apleisto turto savininkai.

„Šilokarčemos“ kvartalas skinasi kelią

Sprendimas dėl Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies kompleksinio sutvarkymo projektavimo programos buvo svarstomas Teritorijų ir kaimo reikalų komitete. Pirmiausiai komiteto nariui J. Purliui užkliuvo tai, kad programa Tarybos nariams buvo pateikta paskutinę minutę, tad nebuvo galimybės deramai su ja susipažinti. Tačiau programą pristatęs vyriausiasis architektas Edmundas Benetis sakė, kad jie pateikė tai, ką po kelių svarstymų suformavo darbo grupė. Anot jo, sprendimą reikėtų peržiūrėti kalbiškai, patikrinti, ar visi siūlymai atitinka teisės aktus. Todėl jis būtų sutikęs, jei sprendimas dėl šios programos būtų atidėtas. Tačiau viskam sutvarkyti neužteks laiko iki Tarybos posėdžio, tad buvo nutarta programą svarstyti posėdyje. Tik J. Purlys kalbėjo, kad negalima tokius svarbius klausimus priiminėti į juos neįsigilinus. Jo manymu, dėl tos priežasties Šilutės savivaldybė ir yra Lietuvos savivaldybių reitingo pabaigoje.