Mokyti(s) su parama lengviau

2020-09-25
„Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ siekiama paremti studijų ir mokymo organizacijas bei įstaigas, kurios organizuoja mokymus, skatinančius žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
„Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ siekiama paremti studijų ir mokymo organizacijas bei įstaigas, kurios organizuoja mokymus, skatinančius žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika.

Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko dienų ir kitokių informavimo renginių organizavimą remia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritis „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ (toliau – Priemonė).

Į ją pretenduoti kviečiamos mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos,  kiti juridiniai asmenys, turintieji teisę vykdyti formalųjį profesinį mokymą bei informavimo renginių dalyviai – ūkininkai, jų partneriai,  ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai.

Skatinti konkurencingumą ir inovacijų diegimą

Mokymo įstaigos kviečiamos pretenduoti į „Paramą parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ ir organizuoti tokius mokymus, kurie skatintų inovacijas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse, didintų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatintų inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą. Vis labiau aktualios tampa maisto tiekimo grandinės, todėl mokslo ir studijų įstaigoms, pretenduojančioms į priemonę, siūloma rengti mokymus apie žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkio sektoriuje.

Sveikintinos paskaitų temos, skatinančios socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą, bendradarbiavimą ir žinių bazės vystymą kaimo vietovėse. Taip pat aktualios ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimo temos, studijos apie miškininkystės ekonominės vertės didinimą ir miško plotų plėtrą.

Svarbu aplinkosauga ir tvarus vystymasis

Vis garsiau kalbant apie aplinkosaugos problemas, paskaitose, kurias mokymo įstaigos ryžtųsi vesti pretenduodamos į „Paramą parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, laukiamos biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo ir didinimo, dirvožemio erozijos prevencijos ir dirvožemio tvarkymo gerinimo, žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimo temos. Aktualios studijos apie ekosistemų atkūrimą, išsaugojimą ir gerinimą žemės ūkyje bei miškininkystės sektoriuje, efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie klimato kaitos neprisidedančių technologijų.

Siekiama, kad tokiuose mokymuose ir praktiniuose užsiėmimuose dalyvavę žemdirbiai, miškininkai ir kaimo gyventojai gebėtų ir norėtų savo profesinėje veikloje diegti bei kurti inovacijas, jiems rūpėtų aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra, klimato kaitos švelninimas.

Svarbu paminėti, kad, atsižvelgiant į situaciją dėl pandemijos, mokymai gali būti organizuojami ne tik tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu, bet ir įvairiais nuotoliniais būdais.

Maksimali paramos suma – net 150 tūkst.

Užsiimti mokymų minėtomis temomis organizavimu verta, nes paramos suma vienam projektui gali siekti net 150 tūkst. Eur. Gera žinia ta, kad tinkamomis finansuoti gali būti 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tokiomis išlaidomis laikomi atsiskaitymai už mokymams reikalingus daiktus, paslaugas ar darbus, pavyzdžiui, patalpų, įrangos nuoma, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos, atlygis už parodomojo bandymo darbus ir pan.

Susidomėjusios parama ir pajėgios anksčiau aptartomis temomis mokymus vesti mokymo organizacijos paraiškas priemonei kviečiamos teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams. Paraiškų laukiama iki spalio 30 dienos. Pareiškėjai šias paraiškas turi pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, pašto kurjeriu arba registruotu paštu.

Daugiausia šansų tradiciškai turi tie pareiškėjai, kurie surenka daugiausia balų, o jie skiriami atsižvelgiant į pareiškėjo patirtį įgyvendinant panašius projektus, numatomų suformuoti mokomųjų grupių skaičių, mokomų temų parinkimą.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

..2020-09-28
čia irgi geras pavyzdys kaip veikia aklųjų karalystėje aferos, kur jeigu kažkas neaišku akliesiems galima kaip muziejuje viską klausinėti ir žiūrėti, tik negalima čiupinėti, nes viskas išgrįsta labai gerais ketinimais. Nu įsivaizduokite čia atseit skelbiama kad vyriausybė organizuoja konkursą kad šviesti kažkokius tamsuolius tam kad jie "žinotų" apie kažką, nes nei nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Vyriausybė atseit nežino ko tie tamsuoliai nemoka, bet tuo pačiu nežino ir ką žiniuoniai moka, bet va duokit žiniuoniai paraiškas ir tada ta vyriausybė "supras" kas čia tamsuoliams reikalinga mokėti. Atseit galva nežino ką uodega žino išskyrus tai kad uodegai neįmanoma žinoti to ką žino kitos galvos. Ir čia lygiai tie patys žiaurūs gyvulių fermų ir konclagerių metodai. Kaip galvojate ar buvo konclagerio klipatoms organizuojami kokie nors apmokymai? Jugi tenais buvo susilydęs katilas, kur visi kalbėjo įvairiausiomis kalbomis. Jeigu fašistai ir mokindavo kažką tai turbūt naudovo gestų kalbą, emojis, šypsenėles, pašaipas, paveiksliukus, botagus ir kumščius, tt. Jeigu ir buvo mokymai organizuojami tai tik prižiūrėtojams, kaip prižiūrėti konclagerį švariau, supažindinant su naujos kartos efektyvesniais krematoriumais, didesnio našumo dušais, didesnio pralaidumo dujų kameromis, tt. Nu jeigu tikėti tais šojaus (holokausto) šilutės mecenatizmo makaronais. Komentaras patinka Komentaras nepatinka