Gerai daryk – maistą taupyk!

2020-09-29, zum.lrv.lt

Šiemet rugsėjo 29 d. pirmą kartą minima Tarptautinė sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą diena. Maisto praradimų problema, kuri pastaruoju metu tik didėja, aktuali visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

Maisto švaistymas kelia ne tik socialines, ekonomines, bet ir aplinkosaugos problemas – didėjantis netvarus vartojimas ir gamyba didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (ŠESD). Lietuvai, įsipareigojusiai iki 2030 m. sumažinti ŠESD žemės ūkyje 12,6 proc., labai svarbu atkreipti dėmesį į šią problemą.

Eurostat tyrimų duomenimis, Europos Sąjungoje žemės ūkiui tenka 2 proc., maisto pramonei – 37 proc., didmeninei ir mažmeninei prekybai – 7 proc., o viešajam maitinimui – 5 proc. viso iššvaistomo maisto. ES šalys skiriasi savo vartojimo įpročiais ir ekonominio išsivystymo lygiu, todėl šie maisto nuostolių procentai labai skiriasi, kaip ir priežastys bei veiksmai, kurių reikėtų imtis.

Prieš imantis veikti, reikia įvertinti realią padėtį ir turėti mokslines rekomendacijas. Siekdama sumažinti maisto praradimus žemės ūkio grandyje ir maisto pramonėje, Žemės ūkio ministerija užsakė mokslo tiriamąjį darbą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir  priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“.

Mokslininkai turės nustatyti maisto praradimų apimtis ir rizikas pirminėje gamyboje tiek dėl gamtinių sąlygų – sausros, liūčių, augalų ir gyvūnų ligų bei kt., tiek dėl kitų priežasčių – perprodukcijos, atšauktų užsakymų, nepakankamų sąlygų sandėliuoti, transporto trūkumo, nenuimto derliaus ir kt. Taip pat jie gilinsis į maisto nuostolius ir rizikas visuose maisto pramonės gamybos etapuose, įskaitant žaliavas, tarpinius produktus ir galutinį produktą. Be dėmesio neliks ir kitos maisto sistemos grandys – mažmeninė ir didmeninė prekyba, viešasis maitinimas, bus apklausti ir vartotojai.

Mokslininkai nustatys, kiek ir kokiuose sektoriuose (pirminė gamyba, maisto pramonė, prekyba, viešasis maitinimas, namų ūkiai) ši problema labiausiai paplitusi, taip pat kiekvienam sektoriui pateiks įmonės, ūkio, savivaldybės ir valstybės lygmeniu rekomendacijas dėl maisto švaistymo ir maisto praradimų mažinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nešvaistyti maisto, jį gerbti bei tausoti mokomi ir patys mažiausieji Lietuvos gyventojai. Maisto švaistymui yra skirta viena iš Žemės ūkio ministerijos remiamos Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių vartojimo skatinimo programos edukacinių temų. Šiuo metu vaikams ir pedagogams yra rengiama metodinė medžiaga „Gerai daryk – maistą taupyk!“, padėsianti geriau suprasti šią problemą ir tausoti maistą. Ši mokymo medžiaga bus patalpinta programos interneto svetainėje www.pienasvaisiai.lt ir bus laisvai prieinama visiems.


Straipsnio komentarai

Pilietis2020-09-30
žinantis,
atliekų tvarkymą tvarko toks Savivaldybės viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Rimkus. kol jis bus atsakingas už buitinių atliekų tvarkymą, tvarkos nebus. Taip ir neaišku kodėl savivaldybės Administraciją ir Meras, ir Taryba jį laiko ir jokio žinksnio dėl tvarkos nesiima įvedant tvarką buitinių atliekų tvarkymo sistemoje savivaldybėje.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
tai2020-09-29
Kur dingo šiukšliavežiai, jau antra važiavimo nėra,versim šiukšles kur papuola. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2020-09-29
Nu čia irgi gali būti duodamas įsakymas buožėms pradėti holodomorą. Jeigu klipata valgo maistą tai skaitosi kaip švaistymas. Nu jeigu būtų tikras dievų miškas tai tokie medžiai valgyti neprašytų. Čia tik kažkokia mediena na ir visokie jauni medeliai lankstymui prieš aikštingų kuniginių buožių klynus, vytelės ubagų terbų pynimui, beržinės košės, drausmės rykštės, tt. Komentaras patinka Komentaras nepatinka