Parduotuvėse - maisto produktų kainų pasiutpolkė

Matyt, ne be reikalo lietuviai važiuoja į Lenkiją pirkti pigesnių maisto produktų. Kai kuriuose prekybos centruose kainos nurodytos ne tik zlotais – perskaičiuota ir šalia parašyta litais, kad tik atvykėliams iš Lietuvos būtų aiškiau.

Štai Lenkijoje vienas litras pieno kainuoja 1,27 Lt, dešimt kiaušinių – tik 2,17 Lt. Lenkams galime pavydėti, juk jų atlyginimai tikrai nėra mažesni nei mūsų.

2010-aisiais Lietuvoje irgi sparčiai brango maisto produktai. Dėl prekybininkų antkainių buvo kilęs nemenkas ažiotažas. Tuomet Konkurencijos taryba ėmėsi tirti, ar maistas prekybos centruose brangsta dėl objektyvių veiksnių, ar dėl nepagrįsto verslininkų godumo. Pasirodė, kad priežastis vis dėlto yra godumas...

Prezidentė tik pasipiktino – godumo neįveikė

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė tokį prekybininkų elgesį pavadino „įžūliu vartotojų išnaudojimu“ ir grasino rimtai svarstyti galimybę antkainius reguliuoti įstatymu. O to įstatymo praėjus net ketveriems metams kaip nėra, taip nėra...

Iš viso to ažiotažo naudos tik tiek, kad dabar Lietuvoje esančios maisto produktų kainos skelbiamos svetainėje www.produktukainos.lt Čia kiekvienas gali pamatyti, kaip iš vartotojų gautus pinigus pasidalija prekybininkai, gamybininkai ir valstybė.

Iš pateiktų skaičių matyti, kad prekybininkai savęs neskriaudžia. Lietuvos pirkėjai, pirkdami būtiniausius maisto produktus, didiesiems prekybos tinklams palieka nuo 7 iki 50 proc. galutinės kainos (antkainį).

Atpigo degalai, o maistas kažkodėl – ne. Juk pingant degalams turėtų kristi ir maisto produktų kainos, bet jos laikosi arba kai kurie produktai netgi brangsta. Kodėl?

Maistas dėl atpigusio benzino pigesnis bus negreit

Ekonomistas Rimantas Rudzkis prognozavo, kad sumažėjusios degalų kainos išsilaikys ir toliau. Jei taip ir bus, maisto produktai turėtų pigti.

„Tarp naftos kainų ir kitų prekių kainų ryšys tikrai yra. Labai stipriai koreliuoja naftos kainos su maisto kainomis, nes ryškus santykis tarp naftos kainų ir sąnaudų laukų apdirbimui pavasarį“, – svarstė R. Rudzkis.

Jis priminė, kad lietuviai jau kurį laiką gali džiaugtis ne tik atpigusiais degalais, bet ir kitais energetiniais ištekliais.

„Elektra šiuo metu pigesnė nei prieš pora metų, dujos 1,5 karto pigesnės, skaičiuojant nuo aukščiausio taško, labai pigios telekomunikacijų paslaugos. Kiek spėjau perskaityti spaudoje, pigs ir pieno produktai“, – kalbėjo ekonomistas.

Tuo metu kiti finansų analitikai pažymi, kad kelias nuo naftos kainos svyravimų iki batono lentynoje gana ilgas, todėl pigesnių maisto produktų dar teks palaukti.

Maisto produktai esą nepinga ir dėl nuosaikiai keliais procentais augančių atlyginimų bei didėjančio vartojimo, kurį galėjo paskatinti minimalios algos kėlimas, pensijų kompensavimas.

O kylantys atlyginimai, dividendai ir pelnai - matomi tik įmonių buhalterių ir savininkų akims.

Kainos kyla ne dėl benzino, o dėl to, kad nėra konkurencijos arba egzistuoja nelegalūs susitarimai - kelti kainas vienodu dydžiu. Už tai yra baudžiama, bet kol nepagautas, tol ne vagis.

Kodėl nebrangsta laikraščiai? O prenumerata kasmet net pinga. Todėl, kad egzistuoja nuožmi konkurencija.

Jeigu prekybos centras yra vienas kilometro spinduliu, kas vargs dėl pusės lito ir eis ieškoti pigesnio sūrio. O gal kitoje parduotuvėje dešra 20 centų brangesnė? Negi vėl reikės grįžti į tą, kur sūris neįkandamas?

Pasak R. Rudzkio, darbo jėgos emigracija, o ne pigesnis ar brangesnis benzinas, šokdina Lietuvoje prekių ir paslaugų kainas.

Nebegali nusipirkti agurkų, pomidorų, jogurtų

Šilutiškė Marija „Šilokarčemos“ žurnalistui guodėsi dabar begalinti įpirkti tik pigesnes, akcijos ženklu pažymėtas maisto prekes.

„Kainos yra žiauriai pakilusios, - pasakojo 650 litų pensijos gaunanti moteris. – Štai kad ir pieno – neseniai pienas, kurį aš pirkdavau, kainavo 1,89 lito, dabar – daugiau nei du litus. O kuris kainuodavo truputį daugiau nei du litai, šiuo metu kainuoja 2,60-2,70 Lt. Dabar nebegaliu nusipirkti agurkų, pomidorų, jogurtų, kadangi jie pabrango. Apsipirkti einu į „Iki“ arba „Maximos“ prekybos centrus".

„Maximos“ atstovei atrodo, kad prekės atpigo?

„Maximos“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Renata Saulytė į „Šilokarčemos“ klausimą, kodėl daugiau nei dviem litais pabrango agurkai, atsakė, jog dabar ne sezonas, todėl didžiąją jų dalį „Maxima“ parsiveža iš Ispanijos.

„Ispanijoje agurkų derlius yra labai prastas dėl šaltų orų, ten dabar naktimis būna minusinė temperatūra, - paaiškino R. Saulytė. - Todėl agurkai brangsta, jų pasiūla yra mažesnė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėse rinkose. Ispanija yra viena didžiausių agurkų tiekėjų, todėl kaina ir koreguojasi. Ieškome alternatyvų, kaip būtų galima pigesnių agurkų iš kitur atsivežti. Jeigu surasime naujų tiekėjų, kaina stabilizuosis ir nebekils“.

Štai jau beveik metai, pasak R. Saulytės, kai kiaušinių kaina nedidėja. Priešingai, periodiškai būna rengiamos akcijos, ir kai kurie kiaušiniai parduodami pigiau.

Pasidomėjus, o gal kurios nors maisto prekės pastaruoju metu atpigo, R. Saulytė teigė: „Iki šiol pigo daržovės, jos buvo viena iš labiausiai pigusių prekių, kai kurių rūšių pigimas siekė iki keliolikos procentų. Pieno produktų kaina iki 20 procentų yra sumažėjusi. Tam tikrų vadinamųjų bakalėjinių produktų ir cukraus kaina jau yra žymiai mažesnė. Pigiau kainuoja ir mėsos produktai“.

Pasak „Maximos“ atstovės, panašu, kad didžioji dalis maisto prekių atpigo... Tai kodėl tada pensininkė Marija nebeįstengia nusipirkti „atpigusio“ pieno, agurkų, pomidorų?

Konkurentai „Maximos“ visiškai nebijo

Kai šis straipsnis dar buvo rengiamas spaudai, antradienį, vasario 10-ąją, prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė vidutiniškai 13 proc. sumažinęs daugiau nei tūkstančio kasdieninių prekių kainų. Tą dieną spaudos konferencijoje bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris pripažino, kad „Maxima“ taip pasielgė pamačiusi praėjusiais metais sumažėjusią rinkos dalį - mažiau nei rinka augusią apyvartą, mažėjusį apsipirkimų skaičių, išaugusį prekybinių plotų skaičių Lietuvoje.

Manoma, kad tokio žingsnio prekybos tinklas galėjo imtis ir ruošdamasis Vokietijos mažų kainų tinklo „Lidl“ atėjimui į Lietuvą. Pastarasis tinklas neskelbia tikslios parduotuvių Lietuvoje atidarymo datos, tačiau taip gali atsitikti pradėjus veikti logistikos centrui prie Kauno. Jo statybų pabaiga numatyta jau šią vasarą.

O ką apie tokį „Maximos“ žingsnį mano konkurentai?

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Petraitis „Šilokarčemai“ teigė, kad „Iki“ tinklas jau prieš porą savaičių pirmasis užfiksavo daugiau nei šimto būtiniausių produktų kainas. Ir užtikrino, kad šių produktų kainos yra ne didesnės nei praėjusių metų lapkritį, kai kurios kainos dar net ir mažesnės.

„Mes tik teigiamai vertiname visokias akcijas ir naujoves, kurių dėka palengvėja pirkėjų apsipirkimas, kai leidžiama jiems sutaupyti. Stengiamės pirkėjams pasiūlyti kokybiškus produktus kuo mažesne kaina. Prekybos tinkle jau sumažinome trijų didžiųjų pieno produktų tiekėjų produkcijos kainas“, - sakė A. Petraitis.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis įsitikinęs, kad ši „Maximos“ akcija didesnės įtakos rinkai neturės. Pasak jo, tokį „Maximos“ pareiškimą reikėtų vertinti daugiau kaip viešųjų ryšių ir rinkodaros akciją - ji rinkai negali turėti didesnės įtakos.

„Prekybos tinklas „Norfa“ pasižymi ir visada pasižymėjo žemomis kainomis. Šiais metais taip pat siūlome patrauklias kainas pirkėjams, bus ypač daug akcijų. Manau, kad ir kokias pastangas dėtų „Maxima“, jai, kaip mūsų konkurentei, šioje srityje nepavyks pavyti „Norfos“, - teigė D. Ryliškis.