Apie ką ošia Macikų pušys?

Vyko pagerbimo ceremonija

Penktadienį, rugsėjo 25 dieną,  Macikuose salvėmis oficialiai pagerbti ir pašventinti palaidotų karo belaisvių kapai. Oficialioje ceremonijoje dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, Šilutės rajono savivaldybės atstovai, įvairių konfesijų bažnyčių atstovai, ambasadų deleguoti asmenys.

Ceremonijos metu juos pašventino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir Lietuvos stačiatikių Trakų vyskupas Amvrosijus. Ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Macikų lagerių istorija simboliškai atskleidžia abiejų totalitarinių režimų - nacistinio ir stalinistinio - aukų tragediją. Tai vieta, apie kurią mažai kas žino netgi Lietuvoje. Ji turi būti visapusiškai ištirta, sutvarkyta ir įamžinta. Macikuose turime sukurti naują istorinės atminties puoselėjimo centrą, svarbų tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių istorinei atminčiai“, - sakė ministras.

Paliko įrengtas kareivines

Macikuose įkurti karo belaisvių stovyklą pasirinkta neatsitiktinai. Ši gyvenvietė, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, nuo 1422 m. priklausė Vokiečių ordinui, vėliau Prūsijos valstybei, 1871-1919 m. – Vokietijai. 1920-1923 m. kraštas lakinai buvo perduotas valdyti Prancūzijai, 1923-1939 m. – priklausė Lietuvai. 1540 m. mokesčių mokėtojų sąrašuose minimas vietinis gyventojas Matzas (Matthias) Kure. Manoma, kad nuo šio žmogaus pavardės kilo gyvenvietės pavadinimas. XVII a. įkurtas Macikų dvaras. XX a. pr. dvarui priklausė apie 400 ha žemės. Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1924 m. Macikų dvarą išsinuomojo Lietuvos krašto apsaugos ministerija, o vėliau nupirko dalį dvaro pastatų ir teritorijos (apie 70 ha žemės), kuriose įrengė kareivines ir kitus reikalingus pastatus.

Iki 1939 m. pradžios čia buvo apsistojusi Lietuvos kariuomenės septintojo žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulko įgula. 1939 m. kovo 22 d. Hitleriui pareiškus ultimatumą, Klaipėdos kraštas buvo perduotas Trečiajam reichui. Lietuvių karinis dalinys atsitraukė ir paliko gerai įrengtą kareivinių teritoriją.

Naciai kalino karo belaisvius

1941 m. Macikuose įkurta karo belaisvių stovykla dėl įvairių žinybinių, organizacinių pertvarkymų ir kitų priežasčių ne kartą keitė savo pavadinimą. Macikų lageris iš pradžių vadinosi „Stalag 331“, o vėliau pervadintas į „Stalag 1 C Heydekrug“. Kalinimo sąlygos buvo diferencijuojamos pagal kalinių pilietybę. Žiauriausiai buvo elgiamasi su Sovietų sąjungos kariais, nes jiems nebuvo taikomos 1929 m. Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais normos.

1941 m. įkurta karo belaisvių stovykla veikė iki 1943 m. 1943 m. karo belaisvių stovykla buvo reorganizuota ir pervadinta į „Stalag Luft VI Heydekrug“. Ši karo belaisvių stovykla tapo specializuota. Ji buvo skirta tik oro pajėgų karo belaisviams. Joje buvo kalinami JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės ir jos kolonijų kariai. Visa lagerio teritorija buvo suskirstyta į keturias dalis. Vienoje dalyje buvo laikomi JAV karo belaisviai, kitoje – britai, trečioje – amerikiečiai ir britai. Griežtai atskirtoje teritorijoje nuo kitų belaisvių buvo kalinami rytų šalių karo belaisviai. Atskirą bloką lagerio teritorijoje turėjo ir vokiečių prižiūrėtojai, ten buvo įrengta jų gyvenvietė.

Karo belaisvius keitė civiliai

Karą pralaiminčius vokiečius keitė kitas režimas. 1944–1946 metais sovietai čia kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus. O 1946 metais buvo įsteigtas GULAG‘o Šilutės (Macikų) lageris, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, tarp kurių profesoriai, dvasininkai, kultūros žmonės, ūkininkai, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai. Mirtingumas Macikų lageryje buvo itin didelis – kalinių kapavietės buvo šalia lagerio esančiuose laukuose.

Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių čia palaidota. Tiriant išlikusius mirusių kalinių registracijos žurnalus, 1948-1955 m. nustatyta, kad žuvo 372 asmenys ir 72 vaikai. Dažnai vienoje duobėje buvo laidojama po 7-8 žmones. Prie kauburėlio įkaldavo kuolą ir užrašydavo kalinio bylos numerį. 1952 m. duomenimis tai buvo vienas iš didžiausių lagerių okupuotoje Lietuvoje. Jo teritorija apėmė 5 ha. Vienu metu čia galėjo būti kalinama apie 3 000 žmonių. Dokumentuose lageris buvo vadinamas ir respublikine ligonine, jame buvo respublikiniai Motinos ir vaiko namai.

Rasti karo belaisvių palaikai

Dar 2011 metais Armalėnuose, tiesiant vandentiekį į privatų namą, buvo rasti žmogaus palaikai. Pradžioje manyta, jog po žeme slypi apie 700 belaisvių palaikai, paaiškėjo, jog jų kur kas daugiau – per tūkstantį. Visi palaidotieji – 15–45 metų vyrai, mirę nuo išsekimo ir įvairių ligų. Šiemet palaikai iškasti ir pagarbiai perlaidoti specialiai skirtame sklype.

Šilutės rajono savivaldybė su valstybės pagalba perlaidojimui išleido kone pusę milijono eurų. Specialiai karo belaisvių palaikams perlaidoti buvo paskirtas sklypas prie Macikų kapinių. Čia atgulė lageryje kalėję tiek jaunuoliai, kuriems būta vos 15–16 metų, tiek vyresni, maždaug iki 45 metų amžiaus vyrai. Jų mirtys siejamos su išsekimu ir įvairiomis ligomis – prastai gydytais lūžiais, taip pat plaučių ligomis, vidurių šiltine.

Darbai dar nebaigti

Aplink Armalėnus bei Macikus yra ir daugiau dar netyrinėtų kapaviečių, šalia dabartinės laidojimo vietos hektaro plote yra Gulago aukų vieta.

Artimiausiu metu bus pradėti šio laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai. Vėliau ketinama sukurti vientisą 4,7 hektaro ploto teritoriją muziejinei ir memorialinei veiklai vystyti: atnaujinti išlikusį karcerį, rekonstruoti pirtį, įrengti informacinius stendus ir kt. Darbus planuojama baigti 2024 metais.