Prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai bus labiau skatinami integruotis ir mokytis lietuvių kalbos

Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų projektams, kurie skatintų prieglobstį Lietuvoje gavusius užsieniečius dėti didesnes pastangas integracijai ir apdovanotų labiau tuos žmones, kurie demonstruoja aiškų siekį tapti mūsų visuomenės nariais: mokosi lietuvių kalbos, tvarko dokumentus, įrodančius patirtį gimtojoje šalyje, ieško kvalifikuoto darbo.

Kas naujo:

INDIVIDUALUS INTEGRACIJOS PLANAS. Norint, kad prieglobstį Lietuvoje gavę asmenys turėtų geresnes galimybes integruotis Lietuvoje, siūloma dar asmeniui ar visai šeimai esant Pabėgėlių priėmimo centre sudaryti individualų integracijos planą, kuriuo būtų atsižvelgiama į kiekvieno žmogaus stiprybes ir silpnybes. Bus vertinami turimi įgūdžiai, kvalifikacija, profesiniai gebėjimai, sveikata, išsilavinimas, materialinė padėtis ir galimybė apsirūpinti būstu, lietuvių kalbos įgūdžiai, užimtumas, socialiniai įgūdžiai, kultūrinė orientacija ir kiti veiksniai, galintys daryti įtaką integracijai. Vėliau asmeniui apsigyvenus savivaldybėje, individualus planas būtų atnaujinamas kartu su savivaldybės institucija, kuri atsakinga už integraciją – dažniausiai tai nevyriausybinė organizacija arba Klaipėdos miesto socialinės paramos centras.

PASLAUGOS PAGAL KONKREČIUS POREIKIUS. Individualų integracijos planą turi lydėti individualiai parenkamos paslaugos pagal poreikius. Tarkime, jeigu asmuo buvo prekybos žmonėmis auka iš Sirijos, jam reikės psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugų, tuo tarpu prieglobstį Lietuvoje gavęs inžinierius iš Baltarusijos gali mokytis lietuvių kalbos ir tuo pat metu dirbti. Jam socialinių paslaugų ir paramos gali iš viso neprireikti arba paramos teikimas būtų trumpesnis: nepažeidžiamiems asmenims parama yra skiriama vieniems metams.

PARAMA ATSIŽVELGUS Į INTEGRACIJOS PAŽANGĄ. Prieglobsčio gavėjams Lietuvoje užtikrinama pradinė socialinė parama, nes bent jau iš pradžių asmenys negali dirbti ir išlaikyti savęs bei savo šeimos. Tam trukdo lietuvių kalbos nemokėjimas, prieglobsčio gavėjai dažnai būna praradę dokumentus, kurie įrodo jų  kvalifikaciją ar išsilavinimą, yra patyrę įvairių traumų, susiduria su diskriminacijos apraiškomis Lietuvoje.

Remiantis pakeitimais, socialinė parama per mėnesį iš pradžių būtų vienodo dydžio visiems prieglobsčio gavėjams, o vėliau galėtų būti arba tokio pat dydžio, jeigu asmuo arba visa šeima rodo pažangą, arba sumažėtų, jeigu jaučiamas nenoras integruotis. Žinoma, vertinant pažangą būtų atsižvelgiama į individualias asmens savybes. Jeigu asmuo yra senyvo amžiaus ar turi sveikatos sutrikimų, traumų, iš jo nebūtų prašoma pademonstruoti tokių pat rezultatų kaip iš asmens, kuris yra darbingo amžiaus ir geba mokytis.

Nuo 1 iki 7 mėnesio prieglobsčio gavėjams, kaip ir iki šiol, būtų mokama bazinė pinigų suma, kuri priklausytų nuo šeimos narių skaičiaus: vienišam asmeniui sudarytų 250 eurų, dviejų asmenų šeimai – 375 eurai, trijų asmenų šeimai – 500 eurų, keturių asmenų – 562,5 eurai. Vėliau parama būtų tokio pat dydžio, jeigu bus matyti aiški integracijos pažanga bei motyvacija, arba būtų mažesnė, kai pažanga objektyviai galėtų būti demonstruojama, bet jos nėra. Pavyzdžiui, asmuo nelanko lietuvių kalbos pamokų, netvarko dokumentų išsilavinimo pripažinimui Lietuvoje.

Ilgainiui parama visiems prieglobsčio gavėjams mažėja, bet kiekvienu atveju ji bus diferencijuojama pagal pažangą ir dedamas pastangas. Taip tikimasi paskatinti motyvuotus žmones ir paraginti dėti daugiau pastangų tuos, kuriems motyvacijos stinga.

Integracijos paramos schema keičiama atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, kuri rodo, kad tokios skatinimo priemonės, kai išmokų dydžiai prieglobsčio gavėjams diferencijuojami priklausomai nuo asmens motyvacijos ir įsitraukimo, pasiteisina.

VIENKARTINĖ PARAMA ĮSKURTI PAGAL ŠEIMOS NARIŲ SKAIČIŲ. Integracija savivaldybėje nebūtų įmanoma be būsto susiradimo, todėl prieglobstį gavę asmenys yra aprūpinami vienkartine parama, kuri skirta įsikurti: išsinuomoti būstą, susipirkti būtiniausius daiktus. Bet paprastai ši parama yra panaudojama būsto nuomos depozitui ir priklausomai nuo asmenų skaičiau šeimoje gali siekti nuo 500 iki 1000 eurų.

Šių pakeitimų įsigaliojimui pakanka Vyriausybės sprendimo, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras dar turės patvirtinti individualaus integracijos plano parengimo, atnaujinimo ir stebėsenos bei pažangos vertinimo tvarkos aprašą.