Lauko gatvės liepų istorija eskaluoja sąmokslo teorijas

Ir nemeluoju. Esu gerai informuotas, nes buvau pakviestas ir turėjau garbės dalyvauti penktadienį (spalio 2-ąją) Savivaldybės administracijos direktoriaus kabinete vykusiame pasitarime, kuriame buvo priimtas sprendimas pašalinti senąsias liepas, o jų vieton atsodinti naujus medelius.

Na, tiesą pasakius, pasitarimo metu neapleido jausmas, kad sprendimas dėl medžių pašalinimo administracijos užkulisiuose priimtas jau seniai ir negrįžtamai, o dabar esu pakviestas tik „dėl kvapo“ – užfiksuoti, jog suinteresuotos visuomenės atstovai taip pat dalyvavo procese.

Jėgos „pasitarime“ buvo nelygios – šeši administracijos tarnautojai su direktoriumi priešakyje, vienas kraštovaizdžio architektas ir aš, šių eilučių autorius. Bet koks pasiūlymas dėl galimo medžių išsaugojimo iš karto buvo gesinamas. Liepas nutarta kirsti. Žinoma, dar reikalingas Želdinių komisijos oficialus sprendimas bei leidimas pjauti, bet čia jau vien tik formalumai.

Mintyse vis gromuliavau naująjį Lauko gatvės Ekspertinį medžių būklės vertinimą ir bandžiau save įtikinti: argi ne puiku – senos ir pavargusios bus pakeistos naujomis, sveikomis ir tiesiomis it styga. Tačiau man, sentimentaliam provincialui, prie gimtosios gatvės liepų jau spėjusiam prisirišti ne mažiau nei prie rytuose patekančios saulutės, vis labiau ėmė kirbėti mintis, kad kažkas čia ne taip.

O kodėl, tiesą pasakius, naujoji ekspertizė apskritai buvo atliekama?

Bet apie viską  –  iš eilės.

Po to, kai šių metų birželį, prasidėjus Lauko g. rekonstrukcijai, apie 20  Lauko gatvės rezidentų, kuriems medžiai užstoja šviesą, o rudenį suriečia nugaras grėbiant lapus, pateikė Šilutės merui prašymą nupjauti senąsias Lauko gatvės liepas. Atsakydama į tai, asociacija „SOS Šilutės medžiai“ (toliau – SŠM) suvienijo daugiau nei 30 kitaip manančių (norinčių) tos pačios gatvės gyventojų ir pateikė Savivaldybės administracijai kontra prašymą šias liepas išsaugoti. Be to, SŠM argumentavo, kad pagal projektą medžiai numatyti palikti, o asmenys, kurie prašo medžius nupjauti, nedalyvavo projekto viešinime ir dabar, jau prasidėjus darbams, juridiškai negali reikalauti pašalinti medžius, augančius valstybės žemėje.

Rugpjūčio 6 dieną SŠM gavo Administracijos direktoriaus raštą, kuriame buvo nurodyta, kad medžiai bus palikti: „Informuojame, kad vykdant Šilutės miesto Lauko gatvės rekonstravimo darbus savivaldybė nešalins liepų, kurios nebuvo nurodytos projekte kaip kertami medžiai“. Tačiau, pasirodo, tuo pat metu, kai buvo pasirašomas šitas raštas, Lauko gatvės liepų būklę Administracijos užsakymu tyrė arba jau buvo užbaigusi savo tyrimą VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. Lina Straigytė.

Šis tyrimas faktiškai parašė medžiams mirties nuosprendį. Mat rezultatai skelbė, jog visos 10 senųjų „vokiškų“ liepų, augančių gatvės kairėje ir turėjusių išlikti, yra blogos arba nepatenkinamos būklės.

Tad kokie vertinimo kriterijai nulėmė tokius rezultatus ir kodėl staiga prireikė atlikti naują medžių ekspertizę, kai administracijos galva patikino visuomenę, kad liepos bus išsaugotos? Neįtikino Savivaldybės VPS vyriausiojo specialisto-gamtosaugininko M. Būdvyčio tvirtinimas, kad ekspertizė buvo atlikta gyventojų prašymu. Tuomet norėtųsi paklausti, kur yra pagal reglamentą privalomi 100 parašų? Tokių administracijai niekas nepateikė.

Želdinių būklės ekspertizės tvarkos apraše yra punktas, kuris lyg ir padėtų administracijai pasiaiškinti, kodėl buvo užsakyta nauja ekspertizė: (…) eskpertizė atliekama, kai (…) numatoma pertvarkyti gatvių želdinius ilgesniame kaip 100 m gatvės ruože, kai (…) gatvės ruože auga 10 ir daugiau saugotinų želdinių. O’key. Lauko gatvės ilgis 220 metrų, projekto brėžinyje pažymėta daugiau nei 20 medžių. Tačiau ar esate girdėję, kad kur nors bendras visos gatvės želdinių būklės vertinimas būtų atliekamas iškirtus 2/5  tų želdinių? O juk būtent taip ir įvyko: iš L. Straigytės parengtos ataskaitos matome, kad atliekant šią ekspertizę Lauko gatvės dešinėje pusėje buvo telikę 5 medžiai, nors projekte pažymėta 16. Vadinasi, ekspertizė užsakyta statybininkams jau iškirtus 11 medžių. Ar tai legalu, teisėta, nepažeidžia procedūrų? 

Gatvės želdiniai privalo būti vertinami ruošiant projektą, o ne įpusėjus jo darbus. Juk taip ir buvo daryta prieš 2 metus! 2018-ųjų gruodį Lauko gatvės medžių ekspertizė jau buvo atlikta! O jos rezultatai skelbiami oficialiame Savivaldybės interneto puslapyje. Rengiant kompleksinį Jankaus-Miško-Lauko-Sodų-Jakšto g. rekonstrukcijos projektą, visų šiose gatvėse augančių medžių būklę jau vertino Šilutės rajono savivaldybės Želdinių priežiūros komisija. Įtarimus jai sukėlusius medžius papildomai ištyrė ta pati ekspertė L. Straigytė. Tuomet senosios Lauko gatvės liepos (išskyrus vieną medį, pripažintą blogos būklės) niekam neužkliuvo. Per 2 metus visų dešimties medžių būklė vargu ar galėjo smarkiai pasikeisti. Tad kaipgi čia yra? Arba Želdinių komisija neturi kompetencijos, arba L. Straigytės naujasis šių metų tyrimas suklydo?

Abejoti pripažintos ekspertės kompetencija turbūt nederėtų. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį į kelias aplinkybes, leidžiančias su šiuo nauju vertinimu rimtai pasiginčyti.

Naujo tyrimo metu nenustatyta (išskyrus tą vienintelę liepą Nr. 2), kad medžiai būtų išpuvę, nudžiūvę ar pavojingai pasvirę. Kaip pagrindinė, visų dešimties liepų blogą būklę lemianti priežastis tyrimo ataskaitoje nurodoma stambios lajos žeminimo žaizdos, žemai prasidedančios naujai išaugusios, silpnas jungtis turinčios viršūnės, kurios kiekvienais metais storėja ir didina išlūžimo riziką. Vadinasi, apgenėjus medžius, pažeminus lają, bloga medžių būklė būtų pataisyta ir jau nebekeltų pavojaus?

Keista, kad tyrime medžių genėjimo arba lajų surišimo alternatyva net nesvarstoma. O akcentuojamas medžių neperspektyvumas – net tarp pačių dendrologų tai labai diskutuotina sąvoka. Turime puikų pavyzdžių, kaip miesteliuose liepos pavasarį apgenimos suformuojant kompaktišką lają – Vilkija, Jurbarkas, netgi gretimi Kintai, Priekulė. Akustinis tyrimas tomografu ekspertizės metu nebuvo atliktas, o medžių kamienai vizualiai atrodo gerai. Žinoma, medžiuose yra drevių bei senų žaizdų. Bet kažin ar rastume Šilutėje bent vieną seno genėjimo nesugadintą ir visiškai be žaizdų medį?

Keistai atrodo ir ekspertės mėginimas išvadą apie blogą medžių būklę sustiprinti prognoze dėl būsimų darbų įtakos: šaknys bus pažeistos gatvės remonto metu… šaknynas pažeidžiamas iš vienos pusės...(?!)  

Lauko gatvės liepos žaliuoja, nors jau spalio pradžia. Medžiai labai gyvybingi, džiūvimo požymių nematyti. Vadinasi, fizinė medžių būklė iš esmės nėra bloga, o numatomą grėsmę  aplinkai – šakų lūžimą – galima eliminuoti genėjimu? Gal dėl to ir Savivaldybės Želdinių komisija prieš 2 metus šių liepų blogos būklės požymių neįžvelgė?

Ir dar: nors Želdinių ekspertizės tvarkos apraše ir prašoma atliekant ekspertizę įvertinti želdinių ekologinę svarbą aplinkai, naujame Lauko gatvės medžių vertinime nepateikta prognozė, kokią reikšmę dešimties šimtamečių liepų pašalinimas turės vietos ekosistemai. Juk faktiškai ruošiamasi sunaikinti vieną iš miesto žaliųjų juostų. Siūlomi atsodinti adaptuoti medeliai yra labiau dekoratyvinės paskirties ir vargu ar apskritai kada nors atliks tą ekologinę funkciją, kurią dabar sukuria senieji medžiai. Gyventojai kvėpuos prastesniu oru, vasarą neliks pavėsio, bus sunaikinta natūralios kondicionavimo sistemos dalis. Be to, išnyks natūrali pertvara, mažinanti ir tolygiau paskirstanti miesto triukšmą. Bus sunaikintos paukščių perėjimo buveinės, suduotas smūgis biologinei įvairovei, vabzdžiams. Asmeniškai aš, šioje gatvėje gimęs ir užaugęs, neįsivaizduoju vasaros vakaro Lauko gatvėje be prieblandoje nardančių šikšnosparnių. Jų populiacijai brandūs medžiai yra būtini. Beje, Lietuvoje 11 iš 15 šikšnosparnių rūšių yra nykstančios bei įrašytos į Raudonąją knygą. Lauko gatvės prieigose gyvena ežiukai (taip, vis dar!). Jiems čia jauku, dieną čia jie randa užuovėją ir pavėsį, o naktimis medžioja. Liepų nupjovimas tikrai nepalengvins jų gyvenimo. „Miestas – ne miškas“, – lyg užsuktas kartoja Šilutės seniūnas R. Steponkus. Tačiau juk daugelis gyventojų prisirišę prie Šilutės būtent dėl to, kad čia dar kartais miela kaip miške.

O dabar pasižvalgykime po Lauko gatvės statybvietę.

Kas pirmiausia patraukia dėmesį – tai smarkiai nukapotos liepų šaknys. Po paruošiamųjų gatvės tvarkymo darbų medžių šaknynai jau ilgas laikas stovi atidengti. Akivaizdūs ir neslepiami pažeidimai reikalauja atskiro gamtosauginio įvertinimo. Kur yra vyriausiasis Savivaldybės gamtosaugininkas M. Būdvytis ar AAD Šilutės skyriaus pareigūnai? Darbus atliekanti įmonė tiesiog ciniškai ir demonstratyviai pažeidinėja želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisykles.

Viešųjų pirkimų portale nurodyta, kad darbų sutartis sudaryta su UAB „Tima“. Šilutėje jau tapo įprasta, kad rangovui, atliekančiam Savivaldybės užsakymą, leidžiama dirbti tarsi pagal specialų protokolą, netausojant medžių. O gal viena iš priežasčių, nulėmusių Administracijos sprendimą nukirsti liepas, yra ir noras paslėpti padarytus medžių pažeidimus?

Nors nauja asfalto danga dar nepaklota, tačiau pagal baigtus įrenginėti komunikacijų šulinius net plika akimi matyti, kad užbaigus projekto darbus gatvė, lyginant su buvusiu lygiu, smarkiai pažemės ir kai kurių kelkraštyje augančių liepų paviršinės  šaknys atsidurs virš gatvės, tiesiog „pakibs“ ore. Jų nei užkasi, nei nukirsi. Tai dar viena, atrodytų, paprasta, tačiau sunkiai išsprendžiama problema.

Pagaliau pagrindinis dalykas – gatvė smarkiai platinama. Pagal kuolelius žemėje, žyminčius statinio ribą, matyti, kad gatvės kairėje naujai atsirasiantys bortai turi „praeiti“ tiesiog pro medžių kamienus. Vienintelis problemos sprendimas – pašalinti medžius.

Todėl būtina pakalbėti apie išplatinimą. Lauko gatvės projektas buvo rengiamas prasilenkiant su Vietos savivaldos įstatymu ir nederinant projektinių pasiūlymų su visuomene. Viešinamas buvo tik jau galutinai parengtas projektas. Nepaisant to, visuomenininkai ir tuomet dar pabandė „paprotinti“ Administraciją, oficialiu raštu prašydami atsisakyti tokio drastiško gatvės išplatinimo, nustatyti vienpusį eismą. Bet Administracija net nesvarstė šio pasiūlymo, argumentuodama, kad pagal patvirtintą Specialųjį planą Lauko gatvė dabar priskiriama  D2 kategorijai* (žr. paaiškinimą), ir ją rekonstruoti privalu laikantis D2 gatvei keliamų reikalavimų (minimalus gatvės plotis 12 metrų, eismo juostų skaičius 2, važiuojamosios dalies plotis 5,5–6,0 m).

Ir iš tiesų, minėtame plane Lauko gatvė priskiriama D2 kategorijos gatvių tinklui. Tačiau  infrastruktūros plėtros sprendinių brėžinyje pateikiama pastaba, kad Specialiajame plane planuojamas D2 kategorijos gatvių tinklas yra rekomendacinis, kuris gali būti tikslinamas ar/ir keičiamas rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus. Vadinasi, nuostata dėl Lauko gatvės kategorijos nebuvo griežtai apibrėžta. Gatvė galėjo būti rekonstruojama ir kaip D3 kategorijos gatvė, kurios pločiui bei eismo juostų skaičiui pagal STR techninį reglamentą keliami mažesni reikalavimai (minimalus plotis – 5 m).

Būtent D3 kategorija atrodytų priimtinesnė gatvei, kurioje dominuoja pėsčiųjų eismas. Šalia gatvės įsikūrusi Martyno Jankaus pagrindinė mokykla bei vaikų lopšelis-darželis „Žvaigždutė“. Pagrindinis pėsčių vaikučių srautas į šias ugdymo įstaigas driekiasi būtent Lauko gatve. Administracijos veiksmai lyg ir turėtų būti racionalūs bei naudingi visuomenei. Tai kodėl, rengdama projektą, administracija vienašališkai, nepasitarusi su savivaldybės gyventojais, nusprendė išplatinti ir paversti Lauko gatvę dviejų eismo juostų magistrale? Mašinų eismas šia gatve neabejotinai padidės – rekonstruota gatvė su 6 metrų pločio važiuojamąja dalimi taps puikiu taikiniu mėgėjams „nukirsti kampą“, kursuojantiems tarp V. Kudirkos ir Sodų gatvių, „Maximos“. Tad ar mažieji bus saugūs?

Reikia pažymėti, kad net techniškai nėra galimybės išplatinti Lauko gatvę iki D2 kategorijai keliamo 12-os metrų reikalavimo. Pasitelkus Registrų centro mobiliąją programą REGIA galima nustatyti, jog, pavyzdžiui, atstumas tarp Lauko gatvės 3-iam namui suformuoto žemės sklypo (kurio ribų vykdant projektą negalima peržengti) bei šios gatvės 4-o namo vakarinės sienos sudaro tik  10,5 metrų. Tai kaipgi Statybos techninis reglamentas bus „apeitas“ priduodant darbus? Ar neturėtų čia įsikišti Valstybinė statybos inspekcija? Ir kas nulėmė tokį sprendimą trūks plyš išplatinti gatvę? Užsakovų bei projektuotojų nekompetencija ar noras įsisavinti kuo daugiau pinigų?

Beje, SŠM jau pristatant projektą iškart perspėjo jo rengėjus, kad platinant gatvę medžius išsaugoti bus sudėtinga.

Tad gal liepos ne tiek blogos, kiek trukdo sumanytai rekonstrukcijai? O medžių būklės ekspertizė užsakyta (net baugu pagalvoti!) tik siekiant paslėpti/įteisinti jau projektavimo užduoties užprogramuotus blogus bei gamtai nedraugiškus sprendimus? Juk iškirtus sveikus medžius dėl techninių priežasčių, projekto užsakovui – Savivaldybės administracijai  – tektų pripažinti savo klaidas. Visuomenė vėl susierzins. Ir, žinoma, iškyla klausimas, kaip pasiaiškinti Kultūros paveldo departamentui, kad naikinama vertingoji vietos savybė (perimetrinis apželdinimas lapuočiais), nors suderintame projekte įsipareigota medžius išsaugoti? Viskas tampa daug paprasčiau, kai nustatoma, kad medžiai yra blogos būklės ir pavojingi aplinkai.

Taigi, viską apibendrinę, turime tokias faktines aplinkybes:

1. Savivaldybės administracijos direktorius oficialiai patikina visuomenę, kad nekirs Lauko gatvės liepų, kurios gatvės rekonstrukcijos projekte nepažymėtos kaip kirstinos.

2. Tuo pat metu dėl nežinomų priežasčių ir galimai  pažeidžiant  Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašą užsakoma atlikti Lauko g. medžių ekspertizę (aišku, iš visuomenės lėšų); gatvės želdinių būklė tiriama įpusėjus gatvės rekonstrukciją, prieš tai iškirtus 2/5 gatvės medžių. Nauja ekspertizė atliekama praėjus beveik 2 metams po to, kai visi aktualūs želdiniai jau buvo ištirti.

3. Naujos ekspertizės išvados teigia, kad medžiai yra blogos būklės ir pavojingi; iš esmės šios išvados remiasi įžvalga, kad po netaisyklingo genėjimo medžių naujai susiformavusios viršūnės per daug išstypusios į viršų ir kelia lūžimo pavojų.

4. Kaip tik tada, jau vykdant rekonstrukcijos darbus, išryškėja, kad liepos trukdo išplatinti gatvę.

5. Administracija, nusprendžia „blogas” liepas pašalinti, į jų vietą atsodinant jaunus medelius. 

Visai natūralu, kad įvertinęs keistą šią aplinkybių visumą tūlas pilietis ir ypač tie 30 Lauko gatvės naivuolių (kartu su šių eilučių autoriumi), pasirašiusių už senųjų liepų išsaugojimą ir gavusių Administracijos direktoriaus oficialų patikinimą, jog medžiai nebus liečiami, gali imti ir suabejoti, ar šioje liepų  istorijoje iš tiesų viskas taip skaidru. Ypač turint mintyje analogiškas istorijas su Rusnės gatvės rekonstrukcija, Šeimos skvero medžiais ir visiškai šviežią šios vasaros patirtį M. Jankaus gatvėje, kai susidūrus su technine gatvės platinimo problema taip pat buvo kviečiami ekspertai, o vėliau nupjautos 5 liepos. Beje, M. Jankaus gatvėje „paaiškėjo“, kad dar 2 medžiai trukdo sklandžiam žiedinės sankryžos įrengimui.  Atspėkite, kaip bus išspęsta ši problema?..

Dar vieną sąmokslo teoriją man sufleruoja tas pats Lauko gatvės kaimynas: kas galėtų paneigti galimybę, kad prie liepų klausimo savo miklių muzikanto pirštukų neprikišo ir atvirą neprielankumą seniesiems medžiams reiškęs vienas Lauko gatvėje įsikūręs Savivaldybės tarybos narys? Apie šio pono glaudžius ryšius su dabartine Administracija turbūt geriausiai byloja gautas beprecedentis leidimas visą vasarą nemokamai naudoti Šyšos kilpos parko viešąją erdve savo komerciniams renginiams. O gal šiam Tarybos nariui senosios liepos trukdo dar toliau gatvės link stumtelėti savo medinę tvorą, kuri jau ir dabar nužengusi per toli, mažiausiai 1,5 metro už privataus sklypo ribų į valstybės žemę?

Nors šilutiškiai ir išskėstomis rankomis pasitinka gatvių remontą, tačiau ne visiems „vienodai šviečia“, kokiais būdais kuriamas šis Visuotinis Gėris. Visuomenė atidžiai stebi ir analizuoja Administracijos veiklą. Ir natūralu, kad kol ta veikla eskaluos terpę sąmokslo teorijoms, tol šios teorijos bus gajos.

Ant nosies daugybė didingų projektų. Sodų, Miško gatvių rekonstrukcija ir grandiozinis Šilutės istorinio parko tvarkymas.

Kas pasakys, ar nauji gatvių/takų bortai ten draugiškai sutars su medžių šaknimis? Žodis rekonstrukcija daugeliui šilutiškių jau kelia chronišką alerginę slogą. Apčiii!!! Nes kur tik užsimoja Administracija savo plačiu kaušu, visur medeliai jos kely maišos.

• pagal Statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakciją, galiojusią 2017-07-26 – 2019-04-26.