Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne” GMO

Šį pavasarį įsigalioja nauja ES direktyva dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuri numato galimybę šalims narėms savarankiškai apsispręsti, nori ar ne auginti ES įteisintus genetiškai modifikuotus augalus.

Kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti genetiškai modifikuotas augalas yra kukurūzai MON810, tačiau šiuo metu Europos Komisijai yra pateiktos paraiškos dėl įteisinimo auginti dar 8 genetinių modifikacijų kukurūzus. Visos ES šalys turi dėl to pareikšti savo nuomonę.

ŽŪM susirinkę žemdirbių atstovai vienareikšmiškai pasisakė prieš šių naujų kukurūzų veislių įteisinimą. „Leidę auginti GMO augalus, atvertume Pandoros skrynią. Turime priešintis kiek galime visuose lygiuose – ir valdžios, ir žemdirbių. Mes turime būti kaip vienas kumštis“, – pabrėžė Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas. „Ekologinei žemdirbystei Lietuvoje jau 25-eri. Jei įsileistume GMO, mums galas. Lietuva ekologinį žemės ūkį laiko prioritetine ūkio šaka, tad jos kirsti negalima“, – savo nuomonę išsakė Vanda Žekonienė, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos atstovė.

Bitininkams nemenką įtarimą sukėlė GMO rekomenduojančių mokslininkų išvados. Jiems natūraliai kilo klausimas, ar ES lygiu auginti GMO kukurūzus siūlo firmų atstovai –mokslininkai ar nepriklausomi ekspertai. Pasak jų, tai principiniai skirtumai tarp mokslininkų. Bitininkai įžvelgia didelę grėsmę bitininkystės sektoriui pradėjus auginti GM augalus, nes GM augalų žiedadulkės patenka į medų ir gali kilti sunkumų realizuojant produkciją.

Tai, kad turime ginti Lietuvoje užauginto derliaus išskirtinumą, auginti savo kraštą, susitikime pabrėžė visi jo dalyviai.

Žemės ūkio ministerija siūlys atsakingai už GMO valdymą institucijai – Aplinkos apsaugos ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos kreipimąsi, kad mūsų šalies teritorijoje nebūtų taikomi jokie leidimai auginti GMO.