Gyventojai vėjo jėgainių nesibaido: „Reikia susigyventi su tokiomis kaimynėmis“
Vėjo jėgainių įrengimas netoli gyvenamųjų teritorijų paprastai nepalieka abejingų. Žmonėms kyla daug klausimų, kaip pasikeis jų gyvenimas, atsikrausčius šiems moderniems „kaimynams“. Tokioje situacijoje labai svarbus jėgainių statytojų požiūris. Atviri atsakymai į klausimus ir kylančių abejonių išsklaidymas ne tik numalšina nepagrįstas baimes, bet ir padeda pamatus draugiškam ir pagarbiam bendravimui ateityje.
Po kelerių metų Pagėgių krašte iškils šiuo metu Lietuvoje didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT energija“. Jėgainių statytojai sako, kad tokio projekto sėkmei labai svarbus atviras bendravimas su žmonėmis ir pagalba vietos bendruomenėms.
„Su bendruomenėmis norime užmegzti pagarba grįstus, draugiškus santykius, atsakyti į visus žmonėms rūpimus klausimus, be to, manome, kad gyventojų kaimynais tampantis verslas turi prisidėti ir prie jų organizuojamų renginių, aplinkos pagerinimo ir pagražinimo projektų. Todėl jau kelerius metus stengiamės visada prisidėti prie bendruomenių iniciatyvų ir tikime, kad ateityje tokių gražių bendradarbiavimo pavyzdžių bus ir daugiau. Mūsų tikslas parodyti gyventojams, kuo vėjo jėgainės naudingos jų aplinkai, ir kad jos padės pačioms bendruomenėms gyventi geriau ir moderniau. O į savivaldybės biudžetą sumokami mokesčiai padidins viso rajono gerbūvį“, – sako bendrovės „LT Energija“ direktorius Mindaugas Juodis.
Ir šventėms, ir išvykoms
Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo bendruomenė. Parama bendruomenes pasieks prasidėjus vėjo jėgainių statyboms ir bus teikiama visą jėgainių naudojimo laikotarpį – apie trisdešimt metų. Kasmet šioms bendruomenėms ketinama išdalinti 58 tūkst. eurų, konkrečios sumos bus paskirstytos pagal tai, kiek vėjo jėgainių stovės kiekvienos bendruomenės teritorijoje.
M. Juodis sako, kad įmonė ne tik įsipareigojo remti bendruomenes, kai pradės statyti jėgainių parką, bet prie jų veiklų prisideda jau kelerius pastaruosius metus. Aktyviausias bendravimas vyksta su tomis bendruomenėmis, kuriose bus pastatyta daugiausiai vėjo jėgainių. Viena tokių – Lumpėnų kaimo bendruomenė, kurios teritorijoje koncentruosis daugiau nei pusė visų būsimo parko jėgainių.
„Prie šios bendruomenės veiklų prisidedame bent kartą per metus, o kartais ir dažniau. Paprastai remiame vasaros šventes arba Kalėdų renginius, šiemet pagelbėjome organizuojant išvyką į Norviliškių pilį, prieš kelerius metus organizavome labai gerų atsiliepimų sulaukusią Vėjų šventę Lumpėnų seniūnijos vaikams.
Nepamirštame ir kitų krašto bendruomenių. Štai Natkiškių bendruomenė turi gražią tradiciją kasmet švęsti Onines, į kurias suvažiuoja labai daug žmonių iš viso Pagėgių krašto. Kentrių bendruomenė irgi organizuoja tradicinę „Pirmo rugio pėdo“ šventę, prie kurios taip pat mielai prisidedame“, – pasakoja M. Juodis.
Vadovo teigimu, iš viso per penkerius bendradarbiavimo metus „LT Energija“ bendruomenėms skyrė apie 30 tūkst. eurų.
Planuoja pagražinti aplinką
Lumpėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Krūminienė sako, kad iš pradžių sužinoję apie būsimas vėjo jėgainių parko statybas žmonės kiek bruzdėjo, tačiau dabar jau priprato prie tos minties. Juo labiau, kad netoliese jau stovi keletas vėjo jėgainių.
„Reikia susigyventi su tokiais kaimynais, kaip vėjo jėgainės. Svarbiausia – kad jos būtų statomos tolėliau. Taip pat svarbu, kad įmonė projektą pristato, atsako į klausimus, kurių žmonėms, natūralu, kyla ne vienas. Įmonė mus ne sykį patikino, kad maksimaliai atsižvelgs į bendruomenės nuomonę, atsakys į visus klausimus. Mes tikime ir tikimės, kad tikrai taip ir bus“, – teigia pašnekovė.
Jos teigimu, vėjo jėgainių statytojų parama džiugina ir visada praverčia. „Mes esame atvira bendruomenė, šventes ne tik sau, bet ir visai seniūnijai organizuojame, todėl jos ir daugiau žmonių sutraukia, ir daugiau išlaidų pareikalauja. Gerai, kai galime jų papildomai gauti. Tuos pinigėlius ir vasaros šventei organizuoti panaudojome, ir išvykoms – štai šiemet vykome į Norviliškių pilį. Ateityje paramą ketiname skirti infrastruktūrai gerinti, aplinkai pagražinti“, – vardija bendruomenės pirmininkė.
Paklausta, ar neturėtų visi verslai prisidėti prie bendruomenių gyvenimo, L. Krūminienė sako, kad tai individualus sprendimas, tačiau parama gali būti nebūtinai finansinė – kartais praverčia ir nematerialinė pagalba organizuojant renginius, tvarkant aplinką.
Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas sako, kad ir šio kaimo žmonės labai nori gražinti, puoselėti gyvenvietę, tvarkyti jos aplinką. Taip pat džiaugiasi ir renginiais, aktyviai juose dalyvauja, tik bėda, kad šiais laikais visos pramogos kainuoja ir tikrai nepigiai.
„Bendruomenės tikrai atidžiai skaičiuoja kiekvieną eurą, todėl aišku, kad džiugina papildomos lėšos ir kad yra tokių socialiai atsakingų įmonių, kurios paremia vietos gyventojų iniciatyvas“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad būsima vėjo jėgainių statytojų parama yra taip pat laukiama ir bus panaudota tikslingai.
Straipsnio komentarai
Cituoju - "Žmonės yra suklaidinti. Tačiau greta malūnų gyvenantieji gali tvirtai pasakyti, kad jų veikimo zonoje dingsta kurmiai, miršta bitės, išsigimsta naminiai gyvūnai. Jau nekalbu apie infragarsą, šešėliavimą ir kitus nepatogumus. Negi po tokios informacijos galime toliau aiškinti, kad tos jėgainės nekenksmingos?"- karščiavosi V. Lekstutis.