Pasieniečiai sulaikė du vyrus ir 2500 pakelių cigarečių
Penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos ir Specialiosios paskirties skyrių pareigūnai surengė operaciją Kaune. Iš pradžių VSAT pareigūnai atvyko į vieną Kaune esančią gatvę, kur pastebėjo du vyrus, stovinčius prie automobilio „VW Passat“. Jame pasieniečiai rado penkias dėžes, kuriose buvo 2500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos akcizo ženklais.
50-mečio ir 70-mečio sulaikytų kauniečių gyvenamosiose patalpose tą pačią dieną Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai atliko kratas. Jų metu pasieniečiai dar rado 116 pakelių cigarečių „NZ Gold“, „Minsk Super Slim“ ir „Fest“ su Baltarusijos akcizo ženklais.
Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Abu kauniečius pasieniečiai buvo uždarę į areštinę. Po apklausų jie paleisti skyrus kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti.
Kontrabandiniai rūkalai ir automobilis „VW Passat“ saugomi Pagėgių pasienio rinktinėje.
VSAT Pagėgių pasienio rinktinės inf.
Straipsnio komentarai
.. @ altgegen2020-11-27
viskas ką tu čia rašai yra garbėtroškinių paradų makaronai, kuriuose turi semtis stiprybės kažkokie "tavo" sūnūs. Ne "mūsų" sūnūs, bet "tavo". Matai lietuva yra ne "tavo" tėvynė, bet "mūsų". Meilė lietuvos dega "mūsų" širdyse, bet ne "tavo". Tie "tavo" vaikai turi ne keliais, bet takais dorybės ir dar dirbti "tavo" naudai ir žmonių gėrybei tarsi tie "tavo" vaikai patys nebūtų žmonės. Matot tai labai ilgi makaronai. Kaip tos archimedinės lazdos su kuriomis galima visą žemę apversti aukštyn kojomis. Bet vos tik išverdi makaronus jų ilgos kojos labai sutrumpėja, tvirti kaip akmuo kelėnai suskystėja, tt. Nu tame ir esmė kad nėra skirtumo ta istorija. Kodėl apsiriboti va šita tavo siūloma "istorija". Gal šitame krašte buvo žymiai geresnių istorijų kurias tu pasilieki sau, o mums numeti tik kažkokius trupinius. Vien ką reiškia tas visas gintaras, kur čia atseit būdavo tropikų miškai ir lakstydavo visokie dinozaurai. Ir nedurni niekad į sakus neįsipainiodavo, ne taip kaip tie kryžiuočiai per saulės mūšį. Metė kelią dėl takelio į kažkokias balas. Kam jiems tos balos?
altgegen2020-11-26
citata...
Zum Geleit Es mutet seltsam an, die Geschichte eines Kreises zu schreiben, der nur zwanzig Jahre existierte, wie eine Sternschnuppe aufglühte und wieder verschwand. Der aber, als Landesteil, eine viele hundert Jahre alte Geschichte seit seiner Besiedlung aufzuweisen hat. War hier doch vor mehr als tausend Jahren der altpreußische (pruzzische) Stamm der Schalauer ansässig gewesen, von dem bis in die heutige Zeit Spuren, nicht nur in Familienund Ortsnamen, zurückgeblieben sind. Die Sagen um den Götterberg Rombinus reichen weit zurück in Zeiten, als hier noch den heidnischen Göttern Perkunas, Potrimpos und Pikollo geopfert wurde. Andere Überlieferungen berichten von Stammesfürsten und ihren schönen Töchtern, die auf Schloßbergen wohnten, welche heute diesen Namen tragen. Weit hinein ins Land reichte die Macht der Ordensritter und ihrer Burgen Memel, Tilsit und Ragnit. Lange hat es gedauert, bis aller Kampf ruhte und die letzten Heiden bekehrt und fortgezogen waren. Immer wieder entzündete die Kriegsfurie ihre Brandfackel und hinterließ Tod und Verwüstung. Litauer, Schweden, Russen fielen ins Land ein und brandschatzten es. Pest und Cholera, aus Rußland eingeschleppt, entvölkerten ganze Dörfer, die erst allmählich wieder besiedelt werden konnten. Die unvergessen gebliebene Königin Luise und ihr Gemahl, König Friedrich Wilhelm der Dritte, hielten sich einige Tage in Piktupönen auf, wo auch der russische Zar Quartier genommen hatte, während Napoleon in Tilsit seine Bedingungen für einen Frieden mit Preußen diktierte. Der Erste Weltkrieg brachte dann den tiefsten Einschnitt in der Geschichte dieses Landes. Das deutsche Land nördlich des Memelstromes wurde abgetrennt, es entstand das Memelgebiet und mit ihm auch der Kreis Pogegen, von dem hier berichtet wird. Dieser Beitrag soll verdeutlichen, was deutscher Fleiß, deutsche Gründlichkeit und Heimatliebe in nur zwanzig Jahren in scheinbar auswegloser Situation zuwege brachten. 8
8 Kaip vadovas Atrodo keista parašyti istoriją apie apskritį, kuri egzistavo tik dvidešimt metų, tarsi krintanti žvaigždė švytėjo ir vėl dingo. Tačiau, kaip šalies dalis, ji turi istoriją, kuri siekia šimtus metų nuo jos įsikūrimo. Daugiau nei prieš tūkstantį metų čia gyveno senoji prūsų (prūsų) šalauerių gentis, kurios pėdsakai išliko iki šių dienų ne tik šeimos ir vietovardžiuose. Legendos apie dievų Rombino kalną siekia toli, kai čia buvo aukojamos pagonių dievai Perkūnas, Potrimpos ir Pikollo. Kitos tradicijos pasakoja apie genčių kunigaikščius ir jų gražias dukteris, gyvenusias ant pilies kalvų, kurios šiandien turi šį vardą. Ordino riterių ir jų pilių Memelio, Tilžės ir Ragnito valdžia išsiplėtė toli į šalį. Praėjo daug laiko, kol visa kova nutrūko, o paskutiniai pagonys buvo atsivertę ir palikti. Vėl ir vėl karo siautėjimas uždegė deglą ir paliko mirtį bei niokojimą. Lietuviai, švedai ir rusai įsiveržė į šalį ir ją padegė. Iš Rusijos atvežtas maras ir cholera apleido ištisus kaimus, kuriuos tik pamažu buvo galima vėl apgyvendinti. Nepamiršta karalienė Luise ir jos vyras karalius Friedrichas Wilhelmas Trečiasis keletą dienų viešėjo Piktupėnuose, Bubliškėje Rusijos caras taip pat buvo apsistojęs, kol Napoleonas diktavo savo sąlygas taikai su Prūsija Tilžėje. Tada Pirmasis pasaulinis karas atnešė giliausią lūžio tašką šios šalies istorijoje. Buvo atskirta vokiečių žemė į šiaurę nuo Memelio srovės, sukurta Memelio teritorija ir kartu su ja Pogegeno rajonas. Šis straipsnis skirtas iliustruoti tai, ką vokiečių triūsas, vokiečių kruopštumas ir meilė namams pasiekė vos per dvidešimt metų akivaizdžiai beviltiškoje situacijoje.
Zum Geleit Es mutet seltsam an, die Geschichte eines Kreises zu schreiben, der nur zwanzig Jahre existierte, wie eine Sternschnuppe aufglühte und wieder verschwand. Der aber, als Landesteil, eine viele hundert Jahre alte Geschichte seit seiner Besiedlung aufzuweisen hat. War hier doch vor mehr als tausend Jahren der altpreußische (pruzzische) Stamm der Schalauer ansässig gewesen, von dem bis in die heutige Zeit Spuren, nicht nur in Familienund Ortsnamen, zurückgeblieben sind. Die Sagen um den Götterberg Rombinus reichen weit zurück in Zeiten, als hier noch den heidnischen Göttern Perkunas, Potrimpos und Pikollo geopfert wurde. Andere Überlieferungen berichten von Stammesfürsten und ihren schönen Töchtern, die auf Schloßbergen wohnten, welche heute diesen Namen tragen. Weit hinein ins Land reichte die Macht der Ordensritter und ihrer Burgen Memel, Tilsit und Ragnit. Lange hat es gedauert, bis aller Kampf ruhte und die letzten Heiden bekehrt und fortgezogen waren. Immer wieder entzündete die Kriegsfurie ihre Brandfackel und hinterließ Tod und Verwüstung. Litauer, Schweden, Russen fielen ins Land ein und brandschatzten es. Pest und Cholera, aus Rußland eingeschleppt, entvölkerten ganze Dörfer, die erst allmählich wieder besiedelt werden konnten. Die unvergessen gebliebene Königin Luise und ihr Gemahl, König Friedrich Wilhelm der Dritte, hielten sich einige Tage in Piktupönen auf, wo auch der russische Zar Quartier genommen hatte, während Napoleon in Tilsit seine Bedingungen für einen Frieden mit Preußen diktierte. Der Erste Weltkrieg brachte dann den tiefsten Einschnitt in der Geschichte dieses Landes. Das deutsche Land nördlich des Memelstromes wurde abgetrennt, es entstand das Memelgebiet und mit ihm auch der Kreis Pogegen, von dem hier berichtet wird. Dieser Beitrag soll verdeutlichen, was deutscher Fleiß, deutsche Gründlichkeit und Heimatliebe in nur zwanzig Jahren in scheinbar auswegloser Situation zuwege brachten. 8
8 Kaip vadovas Atrodo keista parašyti istoriją apie apskritį, kuri egzistavo tik dvidešimt metų, tarsi krintanti žvaigždė švytėjo ir vėl dingo. Tačiau, kaip šalies dalis, ji turi istoriją, kuri siekia šimtus metų nuo jos įsikūrimo. Daugiau nei prieš tūkstantį metų čia gyveno senoji prūsų (prūsų) šalauerių gentis, kurios pėdsakai išliko iki šių dienų ne tik šeimos ir vietovardžiuose. Legendos apie dievų Rombino kalną siekia toli, kai čia buvo aukojamos pagonių dievai Perkūnas, Potrimpos ir Pikollo. Kitos tradicijos pasakoja apie genčių kunigaikščius ir jų gražias dukteris, gyvenusias ant pilies kalvų, kurios šiandien turi šį vardą. Ordino riterių ir jų pilių Memelio, Tilžės ir Ragnito valdžia išsiplėtė toli į šalį. Praėjo daug laiko, kol visa kova nutrūko, o paskutiniai pagonys buvo atsivertę ir palikti. Vėl ir vėl karo siautėjimas uždegė deglą ir paliko mirtį bei niokojimą. Lietuviai, švedai ir rusai įsiveržė į šalį ir ją padegė. Iš Rusijos atvežtas maras ir cholera apleido ištisus kaimus, kuriuos tik pamažu buvo galima vėl apgyvendinti. Nepamiršta karalienė Luise ir jos vyras karalius Friedrichas Wilhelmas Trečiasis keletą dienų viešėjo Piktupėnuose, Bubliškėje Rusijos caras taip pat buvo apsistojęs, kol Napoleonas diktavo savo sąlygas taikai su Prūsija Tilžėje. Tada Pirmasis pasaulinis karas atnešė giliausią lūžio tašką šios šalies istorijoje. Buvo atskirta vokiečių žemė į šiaurę nuo Memelio srovės, sukurta Memelio teritorija ir kartu su ja Pogegeno rajonas. Šis straipsnis skirtas iliustruoti tai, ką vokiečių triūsas, vokiečių kruopštumas ir meilė namams pasiekė vos per dvidešimt metų akivaizdžiai beviltiškoje situacijoje.
w to ..2020-11-25
aš gegen dauną dvitaškį.
kolia2020-11-25
nagradit za podvig
..2020-11-25
Vat ir neina suprasti kodėl pagėgių pasienio rinktinė, jugi tai lietuvos pasienis. Matot pagėgių savivaldybė nėra rajonas. Nenaudojama ir žodis "miesto", nes tada pagėgių miestas būtų savo teritorija didesnis negu Vilnius.. Mėgstama naudoti pagėgių kraštas, tarsi tai būtų atskira valstybė. Pagėgių savivaldybės teritorija 537 km². Tokios teritorijos valstybė nebūtų mažiausia valstybė šalis. Tai didesnė šalis negu monakas, lichtenšteinas, malta ir vatikanas kartu sudėjus. Būtų 18 pagal didumą, tarp Andoros ir Sent Lusija. Ir pagėgių pavadinimas tarsi su priesaga "pa" kurios trūksta tam kolumbeikių išorvelintam didvyriui vydūnui. Nebūkit pavydūnai, nenaudokit vyčio kad vytis. Nes niekas niekur nebėgo ir nebėga nuo jūsų. "gegen" vokiškai yra prieš, nu aš nesu germanikos specialistas, bet man rodos ta prasme kad protestas prieš kažką.
