Valdžia susikūrė precedentą korupcijai statybose?

Miesto sporto renginių meka

Šilutės Vydūno gimnazijos naujos sporto salės projektavimo darbai buvo pradėti 2007 m., o 2011 metais įkalti sporto salės pamatų poliai. Ir tik 2017 metais pamario krašto sostinėje duris atvėrė naujoji gimnazijos sporto salė, tapusi pagrindine sporto renginių vieta.

Įspūdingu krepšinio sezono atidarymu Lietuvos nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujanti reprezentacinė miesto komanda „Šilutė“ pradėjo 2017/2018 metų sezono namų aikštelės varžybas. NKL lygos varžybos vyksta ir pastaruoju metu. Išskirtinis sporto renginys, po 16 metų pertraukos vykęs Šilutėje, – 2018 metų Lietuvos bokso čempionatas, kurio metu 8 sportininkai iš Šilutės užėmė prizines vietas. Tuomet Savivaldybė parėmė čempionato organizavimą skirdama 3 000 eurų iš Sporto programos rezervo.

2019 metų gruodį čia organizuotas labdaros ir paramos vakaras „Žiemos šokis“, kuriame dalyvavo per pusę tūkstančio dalyvių ir žiūrovų. Sporto salėje nuolat (ne karantino metu – red. pastaba) vyksta ne tik gimnazijos moksleivių pamokos, bet ir sportininkų treniruotės. Ir visi šie renginiai vyko ir tebevyksta, nors sporto salės statybos užbaigimo procedūra neatlikta. Trumpiau tariant, statyba nepriduota ir pastatas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Įklimpusi statybos užbaigimo procedūra

Tai, kad nėra užbaigta sporto salės statyba, pripažįsta ir Šilutės rajono savivaldybės administracija. Tai patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė. Jos atsakyme į paklausimą teigiama, kad „statytojas su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos kreipėsi 2020 m. vasario 26 d., statybos užbaigimo aktas nebuvo išduotas, nes užbaigimo komisijos nariai turėjo pastabų“.

Ir čia prasideda įdomioji šitos istorijos dalis. Kone trejus metai eksploatuojamas statinys, kuriam neužbaigta statybos procedūra. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti smulkmena. Kas gi čia tokio, salė stovi, renginiai vyksta ir berods visiems gerai, išskyrus statybininkus ir dar kai ką.

Pirmiausia išsinagrinėkime, kodėl stringa šios salės statybos pridavimas statybos inspekcijos sudarytai komisijai. Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Steponas Kazlauskas, komentuodamas situaciją, praskleidė neaiškumo rūko šydą. Pasirodo, statyba buvo vykdoma pagal 2007 metais parengtą Vydūno gimnazijos pastato rekonstravimo ir naujos sporto salės statybos techninį projektą. Pagrindinio mokyklos pastato renovacija ir naujos sporto salė statyba buvo atliekami kartu. Remiantis projektu darbai dėl abiejų pastatų turi būti užbaigti taip pat kartu. Pasak S. Kazlausko, pagrindiniame gimnazijos pastate darbus atlikusi įmonė yra bankrutavusi, nėra dalies dokumentacijos, todėl pilnai užbaigti ir priduoti šiuos darbus nepavyksta. O dėl pastabų pagrindinio gimnazijos pastato rekonstrukcijos darbams, neįmanoma užbaigti ir sporto salės statybos proceso.

„Reikės atlikti techninio projekto korekcijas, - sako S. Kazlauskas. - Kito kelio nebus“. Jei sklandžiai viskas vyks, tikimasi, kad sporto salės statyba bus užbaigta ir galės būti įregistruota jau ateinantį pavasarį.

Naudoti negalima, bet leidžiama

Statinių statybos užbaigimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, surašant statybos užbaigimo aktą. Įstatymas leidžia naudoti naują statinį, tik atlikus statybos užbaigimo procedūrą ir statinį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Į klausimą, ar neatlikus statybos užbaigimo procedūros Vydūno gimnazijos sporto salė yra naudojama teisėtai, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis atsako, kad sprendimas naudoti sporto salę buvo priimtas, nes nebuvo pastabų dėl esminių statinio projekto sprendinių ir esminių statinio reikalavimų pažeidimų.

 „Be to, Šilutės Vydūno gimnazijos veiklai buvo būtina sporto salė, nuspręsta pradėti eksploatuoti pastatą – sporto salę“, – teigiama raštiškame administracijos direktoriaus V. Pozingio atsakyme. Tačiau Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomonė yra kitokia.

„Pastatytą sporto salę galima pradėti naudoti tik užbaigus jos statybą. Jei statinys yra naudojamas neatlikus privalomos statybos užbaigimo procedūros, tai atsakomybė tenka statinio naudotojui“, – teigia statybos inspekcijos atstovė D. Dambrauskienė.

Naudojimo faktų nenustatyta!?

O čia susiduriame su dar viena įdomybe. Statinių naudotojus, kurie naudoja statinius neužbaigus statybą, prižiūri ir baudžia... Savivaldybės administracija. Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnyje nustatyta, kad „statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“ Vadovaujantis tuo pačiu kodeksu, administracinį tokį nusižengimą tiria ir protokolą surašo Savivaldybės administracija.

O jeigu sprendimas naudoti sporto salę priimtas paties kontroliuojančio organo? Ar įmanomas toks dalykas, kad Savivaldybės administracija pati save nubaus? Sunku būtų patikėti. O kokia šiuo atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicija?

„Administracinę atsakomybę už statinio naudojimą, pažeidus teisės aktų reikalavimus, taiko savivaldybių administracijos. Statybos inspekcija nėra nustačiusi sporto salės Atgimimo al. 3, Šilutėje, naudojimo fakto“. – teigiame oficialiame atsakyme. Štai ir atomazga. Statybos inspekcija, kuri faktiškai kontroliuoja visas statybas – nenustatė, kad Vydūno gimnazijos sporto salė yra naudojama. Jokiu būdu nesiekiame sustabdyti taip reikalingo miesto pastato veiklos. Šio žurnalistinio tyrimo esmė glūdi vietinės valdžios sukurtame precedente, įteisinantį jos savivaldžiavimą nukrypstant nuo teisinių normų reguliavimo.

Kas išdrįs paneigti, kad galbūt yra ir daugiau panašių pavyzdžių, tyliai paslėptų nuo budrios visuomenės akies? Vydūno gimnazijos sporto salės pavyzdys pats už save kalba apie sukurtą precedentą, atveriantį tiesų kelią korupcijos sėklai statybų srityje.

Apšvietimo sistemos resursai pasibaigė?

Norisi dar pridurti ir apie pašalinius, bet glaudžiai susijusius dalykus. Pastato eksploatacijos metu natūraliai vyksta ir įrenginių nusidėvėjimas. Na, tarkime, apšvietimo lempos, kurios gali perdegti. Arba kaip tos, kurios sumontuotos sporto salėje, tiesiog nusilpti. Mat lempos, kurios apšviečia pagrindinę Šilutės sporto areną, yra indukcinės. Pasak energetikos specialistų, jų įsigijimas yra pigesnis nei LED apšvietimas. Tačiau energijos sunaudojimas tikrai nėra ekonomiškesnis.

Palyginimui - apšvietimas LED lempomis galėtų sumažinti elektros energijos kaštus iki 5 kartų, nors įsigijimas kainuoja dvigubai brangiau. Tačiau žiūrint į ateitį, brangesnė kaina atsiperka ne tik energijos suvartojimu, bet ir tarnavimo laikotarpiu. Indukcinių lempų, kurios sumontuotos Vydūno gimnazijos sporto salėje, vidutis tarnavimo laikas nuo 5 000 iki 8 000 valandų, kai LED šviestuvai tarnauja apie 100 000 valandų. O jei pridėsime šviestuvų galios rezervą, taip vadinamą CLO (Constant Lumen Output), kai sumontuojami šviestuvai, kurie šviesos skleidimo galios praradimu atveju, ją padidina.

Taigi, vidutiniškai paskaičiavus, per trejus sporto salės eksploatacijos metus apšvietimo lempos savo resursus pilnai išnaudojo ir jų keitimo klausimas vieną dieną taps aktualiu. Bet kaip juos pakeisti, kai pastatas neegzistuoja Nekilnojamojo turto registre? Čia tikras galvos skausmas pastato naudotojui – mokymo įstaigai.

Valdžios ūkiškumas ir atsakomybė

Akivaizdžių trūkumų, kurių dalis slepiama po reklaminiais lipdukais, turi ir naujas, nepigus grindų parketas. Ir čia nėra statybinis brokas. Eksploatuojant salę, neuždarius stoglangių, sniegas pateko į vidų ir pavirtęs vandeniu sugadino dalį parketo. Laimei, jis nebuvo aikštelės viduryje, o tik jos pakraštyje. Dalis parketo buvo prisukta paprastais medvaržčiais, o dalis paslėpta po reklaminiu lipduku.

Iš vienos pusės, tai rimto pavojaus lyg ir nekelia varžybų dalyviams, bet jo rizika yra didesnė. Tai pakankamai natūralus dalykas, kai naudojamasi pastatais. Tačiau iškyla problema, kas ir kada sutvarkys grindis? Kaip iš esmės turėtų būti sprendžiamas padarytos žalos atlyginimo klausimas? Juk neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre pastatas negali būti apdraustas, vadinasi, apie draudimo išmokas tokiais atvejais belieka tik pasvajoti.

O ar neturėtų Savivaldybės administracija, kuri priėmė sprendimą eksploatuoti nepriduotą pastatą, prisiimti visą atsakomybę už naudojimo padarinius? Turbūt neverta prisiminti dar statinio garantinius terminus ir techninę priežiūrą, kad būtų išlaikytos jo techninės savybės, už kurias kažkas taip pat atsakingas. Ar, kaip tikimasi, pavasarį užbaigus statybos procedūrą, neteks skubiai ieškoti papildomų lėšų naujos sporto salės remontui? Ar šiuo pavyzdžiu galime spręsti apie valdžios pragmatiškumą skirstant ir naudojant Savivaldybės biudžeto lėšas bei ūkiškumą visuomenės naudai?