Skylėtame pirkimų organizavime gali šniokšti korupcijos skersvėjai

Pirkimus reglamentuoja įstatymai

Mažos vertės viešuosius pirkimus Šilutės rajono savivaldybės administracija organizuoja savo veikloje vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu ir Pirkimų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos. Mažos vertės pirkimų organizavimo procesas vyksta nuo pirkimų poreikio formavimo iki pirkimo sutarties rezultato įvertinimo arba iki pirkimo procedūros pabaigos.

Pirkimų procedūras atlieka administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta nuolatinė viešųjų pirkimų komisija. Komisijos funkcijos ir teisės, darbo organizavimas bei atsakomybė nustatyta Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamente. Administracijos direktorius yra atsakingas už Viešųjų pirkimų komisijos veiksmus, už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų laikymąsi. Mažos vertės pirkimas - tai prekių ar paslaugų viešasis pirkimas, kai sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 eurų, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio (įskaitant atvejus, kai administracijos direktoriaus įsakymu pavedama mažos vertės pirkimą atlikti didesnei nei 3 000 eurų vertei, neviršijant 10 000 eurų sumos). Taip pat darbų viešieji pirkimai, kai sutarties vertė yra mažesnė nei 10 000 eurų, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio.

Paviešinti pagrindiniai laimėtojai

Nors Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklės nustato mažos vertės pirkimų organizavimo prievolę sudarytai pirkimų komisijai, tačiau pirkimą organizuoti gali ir perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas pirkimų organizatorius. 2019 metais skelbiamos ir neskelbiamos apklausos būdu mažos vertės pirkimų organizuota 1 347 kartus, o pasirašytų sutarčių vertė sudarė 3 159 021,80 Eur. Didžiąją dalį tokių pirkimų, net 1 147, atliko ne pirkimų komisija, o pirkimų organizatoriai, įsigydami turto ar paslaugų už 1 504 677,27 Eur.

2019 m. vykdytų mažos vertės pirkimų skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo 351 pirkimu arba 26,06 proc., o vertė sumažėjo 205 440,93 Eur. Atliekant atitikties teisės aktams audito procedūras buvo patikrinti 24 viešųjų pirkimų apskaitos dokumentai, kurių vertė – 724 547,35 Eur.

Pagal pasirašytų sutarčių skaičių pagrindiniai Administracijos skelbtų viešųjų pirkimu konkursų laimėtojai nuo 2019 m. yra Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje registruotos imonės: UAB „Šilutės polderiai“, UAB „Kavesta“, UAB „Stamela“, UAB „Tima“.

Kontrolei paskirtas netinkamos pareigybės asmuo

Auditoriai, parengę mažos vertės pirkimų procedūrų audito išvadas, išvardino net aštuoniolika pastabų Savivaldybės administracijai ir parengė rekomendacijų įgyvendinimo planą. Įdomu tai, kad išvadose atsispindi prielaidos, kuriomis Šilutės rajono savivaldybės administracijos atsakingi asmenys sudaro galimybių atsirasti korupcijai.

Centralizuotos buhalterijos skyriaus vedėja atlieka net tris susijusias viešųjų pirkimų procedūras: jų derinimą ir vizavimą bei išankstinę asignavimų kontrolę. Audito išvadose konstatuojama: „Direktorius įsakymu už prevencinę kontrolę paskyrė netinkamos pareigybės asmenį, nes būtent Centralizuotos buhalterijos skyriaus vedėjai negalima tokia kontrolė“. Įdomu tai, kad apie tai jau buvo signalų ir iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ankstesniu laikotarpiu. Tuomet STT analizavo 2017-2018 metų Savivaldybės veiklą ir nustatė, kad „centralizuotos buhalterijos vedėją A. B. paskyrė atsakinga už viešųjų pirkimų prevencinę kontrolę, nors ji pagal Taisyklių 32 punktą dalyvauja pirkimo inicijavimo ir pasirengimo etape“. Taip teigiama išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės Šilutės rajono savivaldybės veikloje.

Šiais metais, atliekant Savivaldybės administracijos mažos vertės viešųjų pirkimų proceso auditą, taip pat nustatyta, kad „darbuotojas, atsakingas už prevencinę kontrolę, keliuose pirkimo procesuose gali pasielgti savo nuožiūra ir kontrolę atlikti formaliai arba visai neatlikti, susidaro rizika korupcijai atsirasti“. Vadinasi, Savivaldybės administracijos vadovybė tiesiog neatkreipia dėmesį į signalizuojamas rizikas.

Nevykdomi rinkos tyrimai

Dar vienas rimtas pažeidimas, nustatytas patikrinimo metu ir galintis mažinti konkurenciją, – tai neatliekamas objektyvus rinkos tyrimas. Taip ir teigiama išvadose, kad audituojamu laikotarpiu Administracijoje nevykdomi rinkos tyrimai ir nepateikti rinkos tyrimų dokumentai.

Taip pat nepakankamai reglamentuota, nepaskirtas atsakingas asmuo, kuriam būtų pavesta objektyviai įvertinti pirkimų iniciatoriaus atlikto rinkos tyrimo išvados pagrįstumą, o prevencinę kontrolę atliekantis asmuo pirkimų rizikingumą įvertina analizuodamas duomenis, jau pateiktus pirkimų iniciatorių paraiškose.

Neatliekant rinkos tyrimų, galimai išvengta dirbtinai sumažinti konkurenciją. Nereglamentuoti pirkimų iniciatoriaus veiksmai dėl rinkos tyrimo rezultatų įforminimo, nenumatyta atsakomybė už tyrimo teisingą duomenų pateikimą. Pirkimų iniciatorių pareigos, funkcijos ir atsakomybė nedetalizuota administracijos direktoriaus įsakyme bei iniciatorių pareigybių aprašymuose.

Neteisėtai dalyvavo pirkimuose

Patikrinus Savivaldybės administracijos viešuosius pirkimus vykdančių asmenų deklaravimą tinklapyje www.vtek.lt nustatyta, kad ne visi Administracijos pirkimų organizatoriai ir Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos nariai yra deklaravę pareigas, susijusias su viešaisiais pirkimais. Tai komisijos narys Ūkio skyriaus vyr. specialistas; pirkimų organizatoriai: Architektūros ir urbanistikos skyriaus teritorijų planavimo specialistė, Centralizuotos buhalterijos skyriaus vyr. specialistė, Komunikacijos skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio administravimo sekretorė referentė, Planavimo ir plėtros skyriaus viešojo administravimo institucijos dvi specialistės, Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja, Katyčių seniūnijos raštvedė, Kintų seniūnijos raštvedė.

Tokia informacija pateikiama audito išvadose: „Viešųjų ir privačių interesų nedeklaravę Administracijos viešuosius pirkimus vykdantys asmenys 2019 m. neteisėtai dalyvavo viešųjų pirkimų procese“. Dėl to Savivaldybės administracija „ant grėblio užlipa“ ne pirmą kartą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-2018 metų veiklos patikrinimo metu, aiškindamasi, ar Savivaldybėje yra vykdomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai ir ar vengiama nepotizmo, nustatė ir korupcijos rizikos veiksnius. Tai, kad „nėra reglamentuotos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įgyvendinimo tvarkos, kai kuriais atvejais nevykdomi šio įstatymo reikalavimai - nėra paskirto įgalioto asmens, atsakingo už viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje“. Taigi, tikrintojų pastabos ir nurodymai dėl galimų korupcijos rizikų nėra įgyvendinami.

Galimos tendencijos

Dėmesio nestokojanti Šilutės rajono savivaldybės administracija tiek iš įvairių tikrinančių tarnybų, tiek ir iš žiniasklaidos pusės turi dar kur pasistengti. Juk išvardinti toli gražu ne visi nustatyti trūkumai ir pastebėjimai. Bet tai, ko gero, vieni iš rimtesnių, kuriuos tinkamai neįgyvendinus yra galimos prielaidos atsirasti korupcijai. Juk viešieji pirkimai - tai Savivaldybės administracijos veiklos sritis, kuria domisi ne tik tiekėjai, bet ir neabejinga lėšų skirstymui krašto visuomenė.

Tačiau įsigilinus į skirtingu laiku atliktus panašios krypties patikrinimus ir jų išvadas, galima pastebėti ir nemalonią tendenciją. Tikrinančių institucijų nustatyti trūkumai nešalinami ir pateikti pasiūlymai nėra įgyvendinami. Tai gali byloti apie galimo nebaudžiamumo praktiką, susiklosčiusią koalicinių susitarimų ir partinių interesų pagrindu. Ir tik rinkėjas turi galimybę tinkamai įvertinti valdžios darbą ateidamas prie balsadėžės. Gal dėl tos priežasties valdžios išrinktieji skuba nustatyti religinių bendruomenių finansavimo kriterijus, kuriuose galime įžvelgti ir palankumą gausiausiai bendruomenei, kurios nariai taip pat gali jiems atsilyginti... rinkimuose.