Politikų sprendimas gali supriešinti tikinčiųjų bendruomenes

Norima daugiau remti katalikus

Komitetuose sprendžiama, ar teikti ateinančiame Tarybos posėdyje svarstyti Šilutės rajono savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos tvarkos aprašo projektą. Toks projektas jau buvo teiktas prieš mėnesį, tačiau politikai, prispausti evangelikų kunigų argumentų,  nusprendė, kad šiam dokumentui reikalingos korekcijos.

Ir štai jis teikiamas iš naujo su atitinkamomis korekcijomis. Šio teikiamo projekto tikslas – patvirtinti tradicinių religinių bendruomenių rėmimo tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujantis būtų skiriamos lėšos maldos namų išsaugojimui, remontui, tvarkybos darbams.

„2019 m. Religinių bendruomenių ir bendrijų programai buvo skirta 50 tūkst. eurų, 2020 m. - 100 tūkst. eurų, – teigiama aiškinamajame projekto rašte. - Patvirtinus Aprašą tradicinės religinės bendruomenės galės teikti paraiškas ir gauti lėšų maldos namų išsaugojimui, remontui, tvarkybos darbams. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje veikia religinės bendruomenės, kurių indėlis visuomeniniame gyvenime yra didelis. Religinės bendruomenės nuoseklia veikla turtina kultūrinį, dvasinį gyvenimą, rūpinasi labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais, savo veikla mažina socialinę atskirtį, užtikrina architektūrinio krašto paveldo išsaugojimą. Savivaldybėje yra 17 katalikų, 10 evangelikų liuteronų, 3 kitų tradicinių religinių bendruomenių (iš jų 2 neveikiantys) ir 3 netradicinių, tačiau valstybės pripažintų, religinių bendruomenių maldos namai (veikiantys). Statistikos departamento pateikti 2011 m. duomenys apie gyventojų pasiskirstymą pagal tikėjimą: Šilutės rajone 81,09 % (Lietuvoje – 77,3 %) išpažįsta katalikybę, 4,45 % (Lietuvoje – 0,6 %) evangelikai liuteronai, 0,95 % (Lietuvoje – 4,1 % ) stačiatikiai“.

Bet kiek aktualūs kone dešimtmečio senumo statistiniai duomenys šiandienos kontekste? Be jokios abejonės, tai gali įžiebti nepasitikėjimo kibirkštėlę žinantiems situaciją iš arti.

Prašo atsisakyti nelygybės

Tačiau ir vėl dėl teikiamo religinių bendruomenių rėmimo tvarkos aprašo Tarybos nariai neturi vieningos nuomonės. Be to pagrįstai nuogąstaujama, kad tokia religinių bendruomenių rėmimo tvarka nutaikyta į konfesijų supriešinimą. Ir esminis nesutarimų objektas yra siūlomas dokumento 4 punktas, kuriuo numatoma didžiausią dalį rėmimo lėšų – ne daugiau kaip 80 procentų atriekti lotynų apeigų katalikų bendruomenėms, ir ne mažiau kaip 20 procentų lėšų paliekant evangelikų liuteronų ir kitoms tradicinėms religinėms bendruomenėms.

„Jis taip pakoreguotas į „gerąją pusę“, - teigė Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vygantas Kamarauskas. Kalbama šiuo atveju apie procentų pakeitimą, mat pirminiame variante katalikams buvo siūloma skirti 90 procentų, o kitoms relginėms bendruomenėms tik 10 procentų. Evangelikų liuteronų religinės bendruomenės kunigas Mindaugas Žilinskis siūlomame procentiniame paskirstyme mato nelygybę. Be to, jis mano, kad Tarybos nariams yra pateikti netikslūs ir klaidinantys duomenys apie parapijas.

Kolegai pritaria ir kunigas Remigijus Šemeklis, kuris, susipažinęs su teikiamu projektu, pastebėjo, kad parengtame projekte nubrėžta takoskyra tarp Romos katalikų ir kitų konfesijų. Pasak jo, evangelikai liuteronai dabar atstovauja visoms kitoms rajono konfesijoms. Kunigo nuomone, atsisakius tvarkos aprašo 4 punkto procentinių nuostatų, neliktų bendruomenes kiršinančių nuostatų.

Ankstesni susitarimai niekiniai

Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje kunigas M. Žilinskas priminė, kad šiais metais vykusiame religinių bendruomenių paraiškų skirstymo komisijos posėdyje buvo nuspręsta 2021 metais didesnę finansavimo dalį skirti liuteroniškoms bendruomenėms, nes 2020 metais didesnis dėmesys ir daugiau lėšų buvo skirta katalikų bendruomenės parengtiems projektams.

„Mes užprotokolavome, pirmininkas pasirašė, o už poros mėnesių keičiama, protokolas metamas, <...> kaip tai galima paaiškinti, ar taip vyksta ir Savivaldybėje? Mes esame žodžio žmonės“, - stebėjosi kunigas. O štai Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis atsakė dvasininkui: „Jūs, kai įvardinate Savivaldybę, santūriau įvardinkit. Apie jus aš irgi daug galiu įvardinti, kiek iš žiniasklaidos girdėjęs, kiek visko... Savivaldybė vykdo savo funkcijas, kas jai nustatyta“.

Administracijos direktoriui pritarė ir projekto rengėja Rasa Bičkauskienė: „Bet kuriuo atveju komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio“. Toks Savivaldybės administracijos tarnautojų požiūris į darbo grupės priimto sprendimo įgyvendinimą siunčia žinią visiems, kad panašaus pobūdžio sprendimai yra tiesiog... niekiniai.

Nori alternatyvaus varianto

Tarybos narys Audrius Endzinas, diskutuodamas dėl alternatyvaus šio sprendimo projekto, išsakė nuomonę ne tik apie nepriimtiną finansavimo skirstymą procentais. Jis taip pat pritarė evangelikų bendruomenės siūlymui aiškiai apibrėžti punktą, nustatantį, kokia religinė bendruomenė gali teikti paraišką, įvardinant būtinumą registruotis Teisingumo ministerijoje. Su tokiu siūlymu sutiko visi Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai.

O komiteto pirmininkas Tomas Budrikis išsakė savo nuomonę dėl labiausiai kritikuojamo punkto. Jo nuomone, sprendimo projektas, numatantis ne daugiau kaip 80 procentų vienai bendruomenei, nustato iš karto ribas, kurios žemiausia gali būti nieko neskirti, o štai kitai nustatoma ne mažiau 20 procentų, pagal kurį galima skirti daugiau, bet privaloma skirti ne mažiau numatytų procentų.

Politiko nuomone, tokios redakcijos punktas netenka savo prasmės. Apibendrinus visas pastabas ir siūlymus, komiteto nariai vienbalsiai nusprendė palaikyti alternatyvų sprendimo projektą, kuriame nebeliktų procentinio paskirstymo finansinės paramos religinėms bendruomenėms.

Kas iniciavo procentinę nelygybę?

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narei Lijanai Jagintavičienei parūpo sužinoti, kas yra šio aprašo pakeitimo iniciatorius, ir dėl kokių priežasčių jis keičiamas, mat įsitikinusi, jog nereikia priešinti tikinčiųjų, turi būti lygybė ir neturi būti jokių procentuočių. Būtinybė pakeisti religinių bendruomenių rėmimo programos aprašą grindžiama nuotolinio darbo ir posėdžių įteisinimu bei keliais nežymiais techniniais sprendimais.

Pranešėja R. Bičkauskienė teigė: „Taip pat vadovų buvo išreikštas pageidavimas patikslinti šį aprašą“. Ir pagaliau prisiminkime lapkričio 18 dieną, mero Vytauto Laurinaičio paaiškinimą Tarybos nariams: „Priežastis, dėl ko reikėjo imtis, dėl to, kad nebenori eiti į skirstymo komisiją dėl kai kurių kolegų netolerantiško elgesio ir savotiško įžeidinėjimo, tai dėl to nebenori nei katalikai, nei Savivaldybės administracija. Ir tada katalikai siūlo numatyti procentus, kad nereikėtų ten „draskyti gerklių“, kaip jie sako, toje komisijoje. Dėl to ir kilo mintis nustatyti procentus nuo sumos, skiriamos iš biudžeto“.

Taigi, procentinio lėšų skirstymo bendruomenėms iniciatoriai yra įvardinti ir aiškūs. O kodėl ir kam to reikia? Kodėl viešame svarstyme dalyvauja tik evangelikų tikėjimo atstovai? O štai didžiausios religinės bendruomenės atstovai linkę susitikinėti su Tarybos nariais asmeniškai, bet ne su visais, kaip buvo įvardinta komiteto posėdyje? Išeina taip, kad Romos katalikų religinės bendruomenės atstovai, gavę didesnį finansavimą 2020 metais, išsižada susitarimo ir prašo Savivaldybės vadovų keisti tvarką, tikėdamiesi jiems palankesnio sprendimo?

Na, nereikia būti labai jau išmintingu strategu, kad nepasinaudotų atsiveriančiomis strateginėmis galimybėmis ir būsimuose savivaldos rinkimuose. Nutylėsime apie didžiausios religinės bendruomenės tarnų palankumo galimybes rinkimuose. O pagal netolimos praeities apie Tarybos sprendimų priėmimą „buldozeriniu principu“ procesą, galime nuspėti, kad Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto vienbalsiai patvirtintas alternatyvus šio sprendimo projektas artėjančiame Tarybos posėdyje galimai patirs fiasko.

Net jei kažkas iš valdančiajai daugumai atstovaujančių Tarybos narių ir norėtų nepritarti projektui, tačiau bus priversti laikytis koalicinių įsipareigojimų.