Karina Alkimavičiūtė – pirmoji Šilutės stalo teniso legionierė

Į stalo teniso grupę Karina atėjo būdama septynerių. Prieš tai pirmokė mėnesį lankė lengvosios atletikos treniruotes, skirtas bendram fiziniam pasiruošimui. Savo rungties naujokė dar neturėjo. Aukšta, lieknutė mergaičiukė tikriausiai būtų radusi mėgstamą rungtį. Galėjo tapti bėgike, šuolininke. Sportinį geną Karina, matyt, paveldėjo iš mamos Virginijos Alkimavičienės, žaidusios krepšinį.

O ateiti pabandyti pažaisti stalo tenisą pasiūlė bendraklasis Mantas Deveikis, jau lankantis šios sporto šakos treniruotes. Karina tam prisirengė po gimtadienio, kurį švenčia vasario pradžioje. Atėjo ir pasiliko. Šiandien, anot Karinos, į stalo teniso treniruotes traukia kaip į mokyklą. Čia jaučiasi savo vietoje. Jos ūgis – 176 cm, svoris – 52 kg. Stirna. Mažoji raketė vis labiau paklūsta Karinos dešinei rankai. Stalo tenisas jai patiko. Kartu lankė ir liaudies šokių repeticijas. Smagiai trepsėjo ratelius iki ketvirtos klasės. Bet baltojo kamuoliuko šokis ant stalo teniso stalo viliojo labiau. Juk čia reikia nugalėti varžovą, įtempti visas jėgas, sukaupti dėmesį, kad stipriu smūgiu rakete per įvairiomis trajektorijomis skraidantį kamuoliuką laimėtum tašką.

Karina - puolėja. Arši, nebijanti rizikuoti. Ji siekia pergalės beveik be atvangos puldama. Tam reikia ne tik fizinės, bet ir psichologinės ištvermės. Išsigąsi, suabejosi – nepataikysi. Puolėjas prie stalo veikia greitai. Tai nėra lengva. Kaip sako treneris Artūras Silius, Karinai ne viskas ėjosi „kaip per sviestą“. Bet ji nevengia plušėti: darbšti, fiziškai stipri, atkakli, nepasiduodanti išmušama iš užsibrėžto kelio. Be to, gerai žaidžia kvadratą, futbolą. Treneris paįvairina treniruotę kitais sportiniais žaidimais, taip didindamas auklėtinių ištvermę, jėgą, lankstumą. Karina yra buvusi ir rajono moksleivių kroso varžybų prizininke.

Kiekvienas varžovas – mįslė

Mėgstamiausios Karinos pamokos: matematika, dailė, kūno kultūra. Domisi architektūra, rašo apie tai referatą. Žiūrėti televizijos laidas laiko beveik neturi. Į treniruotes ateina bent pusvalandžiu anksčiau. Mokosi sudėtingų padavimų, padeda grupės naujokams lavinti techninius žaidimo įgūdžius, taip patalkindama treneriui vesti į priekį pradedančiuosius. Šitos praktikos prakutę žaidėjai nesibaido. Na, kartais treneris kai kurį auklėtinį paakina labiau pasistengti, tačiau visi supranta, kad toks konvejeris progresyvus. Taip vyresni žaidėjai padeda mažesniems šlifuoti stalo teniso žaidimo techniką, pamoko gudrybių. Draugiška treniruočių atmosfera, suvokta drausmės būtinybė – kelias į sėkmę žingsnis po žingsnio.

K. Alkimavičiūtė žino: kiekvienas varžovas – mįslė. Išspręsi – didelė tikimybė jog nugalėsi. Stalo teniso partiją laimi tas, kas panaudoja savo stipriąsias žaidimo savybes, o priešininkui neleidžia to padaryti. Puolėjai žaidžia vienaip, gynėjai kitaip, įvairaus stiliaus varžovai – dar kitaip. Aišku, treneris stebi, pataria, bet galvosūkius sprendžia pats žaidėjas. Varžovės puolėjos veiksmai Karinai kol kas lengviau perskaitomi nei kombinacinio žaidimo stiliaus atstovių. Į puolėjos smūgį Karina atsikerta smūgiu, į topsą – kontratopsu, į nepatogų kamuoliuko numetimą atsako panašiai. Gynėjos rezgamos pasalos klastingesnės: paskubės puolėja – pramuš kamuoliuką pro šalį ar į tinkliuką.

Karinai, ruošiant ataką, kartais pritrūksta kantrybės. Ji tai žino, mokosi atspėti apgaulę, nepakelti kamuoliuko ar nenuskraidinti už stalo. Žaidimo magija, parenkant raketei tinkamą kampą smūgio metu. Šiuolaikinio stalo teniso žaidimo epizodai nepasikausčiusiam žiūrovui ne visada suprantami. Tokia šios sporto šakos specifika.

Pakvietė ginti Utenos garbę

Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) moterų aukščiausios lygos čempionate dalyvauja 12 klubų. Utenos klubo „Virmebas“ vadovė ir žaidžianti trenerė Virginija Liškauskienė šiemet pakvietė į komandą penkiolikametę šilutiškę Kariną Alkimavičiūtę.

„Virmebas“ – legionierių ekipa: Aurelija Kybartaitė - vilnietė, Almina Saibutytė - iš Zarasų, K. Alkimavičiūtė - iš Šilutės. Karina jauniausia. Komandos spalvos: žalsvai melsva (vokiečių firmos „Andro“ apranga). Karinai, beje, visos spalvos gražios. „Virmebas“ itin ambicingų planų neturi, nebent ateityje. Žaidėjoms pinigai nesiūlomi – jos džiaugiasi galimybe kovoti su stipriausiomis Lietuvos žaidėjomis. Karinos mėgstama favoritė – vilnietė Kornelija Riliškytė, šalies čempionė. Yra iš ko mokytis.

Po 5 turų „Virmebas“ turnyrinėje lentelėje užima aštuntą vietą – 6 taškai (1 pergalė, 4 pralaimėjimai). Pirmauja Klaipėdos VSTA-„Ošanas“, iškovojęs 5 pergales ir surinkęs 10 taškų. Antroje vietoje žengia Vilniaus SM „Tauras“ – 9 tšk., trečioje – Panevėžio SC ŠSTA – 9 tšk. Utenos komanda 2-ojo turo varžybose Vilniuje nugalėjo Smalininkų (Jurbarko r.) komandą „Pirmasis setas“ – 5:1. „Virmebas“ žaidė ir su lyderėmis. Klaipėdietės laimėjo 5:0, bet kovota atkakliau nei rodo rezultatas.

K. Alkimavičiūtė pralaimėjo gynėjai Violetai Reliūgei – 2:3 ir daugkartinei šalies čempionatų prizininkei, puolėjai Andželikai Petrauskienei – 1:3. Nugalėtojos žymiai vyresnės, Karina turės progų atsigrėbti. Laikas jos pusėje. AL pirmenybėse rajonams atstovauja vos 3 komandos: Akmenės, Utenos, Jurbarko. Kitos komandos – iš didmiesčių. Šiuo atžvilgiu turtingiausias Vilnius – 3 komandos. K. Alkimavičiūtė tebesitreniruoja Šilutėje ir dalyvauja šalies jaunučių varžybose. Bandymai suburti Šilutėje moterų komandą nebuvo sėkmingi, nors žaidėjų turime. Deja, pandemija nutraukė veteranių treniruotes. Jos ir sporto mokyklos auklėtinės, taip pat neformalaus vaikų švietimo būrelio Traksėdžiuose mokinės (vadovas Jonas Piekautas) tikrai leistų sudaryti pajėgią rinktinę, galinčią kovoti šalies komandų pirmenybėse. Kol kas susiburti nepavyksta.