Seime priimtas 2021 metų biudžetas

„Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis. Įprastai galėtume kalbėti apie pajamų, išlaidų ir deficito eilutes, bandyti racionalizuoti vienus ar kitus skaičius, ginčytis dėl užmojų ir galimybių. Tačiau šį kartą esame priversti tai pamiršti ir kalbėti apie kur kas reikšmingesnius dalykus. Priimtas biudžetas išsiskiria  kova su pandemija ir jos padariniais, kokių dar nesame matę. Šiam tikslui skiriame milijardą eurų, kuris garantuos vakcinos nuo COVID-19 pirkimą, verslo ir darbo vietų išsaugojimą, medicininės įrangos ir tyrimų išlaidų sumažinimą, priemokas medikams ir kitiems kasdien sunkiai dirbantiems. Lietuvos žmonių sveikata yra mūsų prioritetas, todėl dedame visas pastangas, kad artimiausiu metu realybė, kurioje gyvename dabar, pasikeistų į gerą“, – pažymėjo Premjerė Ingrida Šimonytė.

2021 metais biudžete numatyta iš viso daugiau nei 18 mlrd. eurų išlaidų, iš kurių didžiausia dalis – daugiau nei 4,7 mlrd. eurų – skirta socialinei apsaugai. Ekonomikai atiteks apie 3,5 mlrd. eurų, švietimui – daugiau nei 2,8 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – apie 1,2 mlrd. eurų.

„Priimtame kitų metų biudžete, be lėšų skirtų kovai su pandemijos iššūkiais, didėja minimalus mėnesinis atlygis, numatytos lėšos pensijų indeksavimui, ko buvusioji Vyriausybė nesugebėjo įtraukti į biudžetą, didėja „vaiko pinigai“, minimalus mėnesinis darbo užmokestis, ženkliai didėja pensijos, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Taip pat biudžete suplanuotos išlaidos yra optimalios, turint omenyje, jog pagrindinis dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos suvaldymui, ką tikimės per ateinantį pusmetį padaryti. Jei situacija nesistabilizuos taip, kaip prognozuojama, pavasario Seimo sesijoje bus galima patikslinti koronavirusui skiriamas išlaidas, tačiau kol kas į šį scenarijų nesikoncentruojame“.

2021 metų biudžete apie 1 083 mln. eurų numatyta COVID-19 pandemijos neigiamų padarinių valdymui:

• apie 573 mln. eurų, skirta ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek ir dar ieškantiems darbo;
• apie 230 mln. eurų numatyta įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai verslo paramai;
• apie 65 mln. eurų numatyti COVID-19 vakcinos įsigijimui;
• apie 45 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas, užtikrinant medikų priemokas;
• apie 80 mln. eurų numatyta gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt.;
• apie 90 mln. eurų kitoms įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais ir kt.

Bendrai pensijų didinimui 2021 metų biudžete skiriama apie 353 mln. eurų. Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 38 eurais (nuo 377 iki 415 eurų), o turintiems būtinąjį stažą – padidės apie 40 eurų (nuo 399,4 iki 440 eurų).

Socialinės paramos išmokoms ir valstybinių pensijų indeksavimui 2021 metų biudžete papildomai numatyta 29 mln. eurų. Dirbantiesiems – minimalus mėnesinis uždarbis iki mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų).

2021 metais didės ir „vaiko pinigai“ – nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Tam ateinančių metų biudžete numatyta 63 mln. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 proc. iki 358 mln. eurų. Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms ir nukentėjus savivaldybių biudžetų pajamų surinkimui, kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos kompensuoti 2020 m. negautas pajamas. Taip pat savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.

Pablogėjus epidemiologinei situacijai ir stiprėjant neigiamai pandemijos įtakai ekonomikos srityje, numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 procento, tačiau 2021 metų antrąjį ketvirtį tikėtinas ekonominio aktyvumo didėjimas, tad per visus 2021 metus Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,8 procento.

Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. BVP (iš jų 2 proc. BVP dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis).

Pajamos ir išlaidos, susijusios su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis finansuojamais projektais, į atnaujintą biudžetą nėra įtrauktos. Taip nuspręsta todėl, jog rengiamas ir su Europos Komisija derinamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų panaudojimo planas, nėra aiški Lietuvą 2021 metais pasieksianti šių lėšų dalis. Su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano įgyvendinimu susijusios išlaidos ir pajamos bus įvertintos valdžios sektoriaus finansų projekcijose, pateiktose Lietuvos stabilumo 2021 metų programoje.

Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, gruodžio 21 d. Lietuva pateikė Europos Komisijai ir Euro grupei 2021 metų Lietuvos biudžeto projektą, patikslintą pagal naujos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl 2021 metų biudžetų.