Kol kiti laiko ir brangina, Pagėgiai atiduoda kaimynams?
Šiemet suėjo viso labo 5 metai, kaip Pagėgių komunaliniam ūkiui buvo suteikta licencija tiekti vandenį bei tvarkyti nuotekas Pagėgių mieste ir kitose savivaldybės teritorijai priklausančiose gyvenvietėse. Dar pernai vandentvarkos įmonė pardavė 181 tūkst. m3 vandens ir sutvarkė nuotekas, tačiau ši pelninga veikla Pagėgių valdininkams pasirodė neįkandama.
Reorganizacija ar atidavimas?
Lapkričio 30d. vykusiame Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta pradėti derybas dėl UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ ir UAB „Tauragės vandenys“ reorganizavimo, tarybos sprendime teigiama, jog pokyčiai reikalingi tam, kad „šias paslaugas Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybėse vykdytų viena uždaroji akcinė bendrovė, siekiant didesnio veiklos efektyvumo, paslaugų prieinamumo, geresnės paslaugų kainos ir kokybės“. Šiam klausimui buvo sudaryta darbo grupė iš 5 narių, kuriai vadovaus Edgaras Kuturys.
Iš tarybos sprendimo galime suprasti, jog dvi vandentvarkos įmonės bus sujungtos efektyvinimo tikslais, tačiau pasidomėjus situacija, vaizdas pasirodė žymiai niūresnis.
Kalbinti savivaldybės tarybos opozicijos nariai gerais ketinimais abejoja – tokia maža vandentvarkos įmonė, kaip Pagėgių komunalinis ūkis, bus tiesiog prijungta prie beveik 10 kartų didesnės tauragiečių įmonės, neturint jokios galimybės įtakoti sprendimus, o mokesčiai, surinkti iš Pagėgiškių vandens vartotojų, bus skirstomi Tauragėje, nekalbant apie rinkliavos kainos didėjimą.
„Auksinius kiaušinius dedanti“ paslauga nereikalinga
Niekam ne paslaptis, kad absoliuti dauguma Lietuvos vandentvarkos įmonių kiekvienais metais papildo kišenes nemenkomis sumomis, kurias gali skirti vandens gerinimui, įrangos naujinimui, darbuotojų algų pakėlimui ir t.t. Štai nedidelės Druskininkų savivaldybės vandentvarkos įmonė UAB „Druskininkų vandenys“ praėjusiais metais uždirbo 37 670 Eur, be to, kiekvienais metais druskininkiečiai, vykdydami įvairius projektus, sugeba kilometrais nutiesti naujas vandens ir nuotekų trasas, senąsias vis atrenovuoja, o vandenvietėse vykdo vandens gerinimo darbus.
Kitos mažos Kazlų Rūdos savivaldybės komunalines paslaugas tvarkanti įmonė už vandentvarką uždirbo 18 538 Eur metinio pelno. O Kalvarijos savivaldybė nors ir tiekia vandens paslaugą pelningai, tačiau papildomomis lėšomis pasigirti negali. „Visa tai dėl labai aiškios priežasties – dar pernai savivaldybės vandentvarkos įmonė įvykdė grandiozinius vandens gerinimo darbus didžiausiose vandenvietėse, kur anksčiau 20 kartų geležies normą viršijęs vanduo dabar teka švarus ir skanus. Tad dabar keletą metų teks mokėti už atliktus darbus ir „komunalininkui“ dirbti be pelno, bet miestelėnai mėgaujasi puikios kokybės vandeniu“, – džiaugėsi Kalvarijos meras.
Deja, viskas kitaip yra Pagėgiuose. Oficialiame „komunalininko“ puslapyje teigiama, jog bene pusė išgaunamo vandens kažkur neapskaitomai pradingsta ( 2019 m. – 260,2 tūkst. M3), vamzdynai – seni, o pernai metų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo nuostoliai viršija 10 000 Eur. Matyt, todėl dabartinė miesto vadovybė, niekaip nesusitvarkanti su „miniatiūrinio“ vandens ūkio našta, bando ją permesti kaimynams.
Aštrios diskusijos taryboje
Paprašius situaciją pakomentuoti derybinės komisijos narės Gražinos Jankauskienės, ji neslėpė, jog savivaldybė su jos valdomu „komunalininku“ nėra pajėgi suvaldyti situacijos vandens ūkyje.
„Iš tikrųjų yra daug (vandens) neapskaitoma, yra labai senos trasos, yra daug nubėgimų. Reikia keisti vamzdžius, reikalingos didelės investicijos, kad geležies norma neviršytų 10 kartų. Sujungtoms įmonėms bus lengviau pritraukti investicijas, kurių reikia darbams atlikti“, – sakė G. Jankauskienė.
Antrą kadenciją taryboje dirbanti politikė negailėjo kritikos buvusiems valdantiesiems: „Reikėtų užduoti klausimus tiems, kurie anksčiau buvo valdantieji, kodėl šitaip leido, kodėl iki tiek buvo prieita, ką veikė stebėtojų taryba prie komunalinio ūkio?”.
(Čia reikėtų pastebėti, jog gerb. G. Jankauskienė dabar pati darbuojasi su tais pačiais buvusiais valdančiaisiais daugumoje prie savivaldybės biudžeto „pyrago“).
Kokia bus susijungimo kaina, kiek bus atleista darbuotojų, kaip bus teikiamos paslaugos ir kiek pabrangs vandens kaina, nėra žinoma.
Pasak tarybos narės, į visus šiuos klausimus bus atsakyta būsimų derybų su Taurage metu: „Kiek žmonių liks dirbti pas mus? Gal bus sudaromos grupės, gal kažkaip, čia yra derybiniai klausimai. Derybų metu kalbėsime ir apie kainas. Kiek mes išsiderėsime, bus matyti, ir su visais pasiūlymais grįšime į tarybą toliau svarstyti“.
Tuo tarpu su G. Jankauskiene visiškai sutikti nenori po ilgos pertraukos į Pagėgių politinį gyvenimą grįžęs (vienas iš savivaldybės kūrėjų, iki 2008 m. buvęs meras) Kęstas Komskis: „Tai, ką daro dabartinis meras su savo komanda komunaliniame ūkyje, yra ne kas kita, kaip savivaldybės teikiamų paslaugų ir pačios savivaldybės naikinimas. Apie kokias derybas mes galime kalbėti, kai mūsų vandens ūkis bent 10 kartų mažesnis? Galiu būsimus derybų rezultatus pasakyti iškart – tauragiškiai tiesiog primes savo sąlygas, atleis didžiąją dalį mūsų komunalinio ūkio darbuotojų bei pakels vandens kainą“.
Politikas neigia, jog reikiamas investicijas galima pritraukti tik atidavus tinklus Tauragei: „Tai apgailėtini pasiteisinimai, kuriais bandoma pridengti savo negebėjimą tvarkytis. Atsakykite į klausimą: kodėl kitos mažos savivaldybės gauna ES finansavimą tiek vandens gerinimo darbams, tiek tinklų plėtrai, o štai mes gausime tik atidavę savo įmonę?
Beje, reikia pridurti, jog net dabartinėje situacijoje be didesnių investicijų galima dirbti pelningai – niekam ne paslaptis, jog vanduo nuteka ne kažkur pro kiaurus vamzdžius, o vanduo yra neapskaitomas, pasakysiu kitaip – vagiamas. O vagiamas vanduo todėl, kad tinklai yra neprižiūrimi, skaitliukai yra apeinami, netikrinami ir t.t. Situacija tokia, jog sąžiningi žmonės dabar mokėdami už vandenį papildomai turi sumokėti ir už tuos, kurie. švelniai tariant, gudrauja”.
Argumentus dėl prastos vandens kokybės K. Komskis taip pat grindžia nesugebėjimu dirbti ūkiškai.
„Dar man būnant meru, į daugelį vandenviečių įdiegėme naujas filtravimo sistemas ir vanduo buvo kokybiškas. Tačiau laikui bėgant šias sistemas reikėjo tiesiog prižiūrėti, atlikti einamuosius sanitarinius darbus tam, kad viskas gerai veiktų, o gyventojai gautų švarų vandenį. Netiesa, kad nauja filtravimo sistema per 12 metų pasidaro bloga – ji gali tarnauti ištisus dešimtmečius, tik reikia tinkamai prižiūrėti“, – sakė K. Komskis.
Specialistai entuziazmu netrykšta
Kaip ir kiekviena reorganizacija, taip ir ši galimai atneš naujų vėjų, tačiau redakcijai pakalbinus Pagėgių komunalinio ūkio vadovą Vytautą Stanišauską, daug džiugesio būsimomis permainomis nepastebėta.
Apie sprendimo prijungti vandens tinklus prie Tauragės racionalumą bei naudą paklaustas Pagėgių komunalinio ūkio vadovas buvo atviras: „Matote, tai yra derybų klausimas – kaip pavyks susiderėti su Tauragės vandenimis. O mano nuomone, čia yra daugiau politinis sprendimas ir ką čia daugiau pasakyti: kaip politikai nuspręs, taip ir bus”.
Į klausimą, kiek toks sprendimas yra naudingas patiems Pagėgiams, vadovas daugžodžiauti nenorėjo: „Supraskite, ne aš sprendžiu šį klausimą, tačiau jei patys pritrauktume ES finansavimą, automatiškai prie to prisidedant įmonei arba savivaldybei, būtų geriau, kad įmonė liktų“.
V. Stanišausko nuomone, geriau patiems tiekti vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugas bei išlaikyti darbo vietas Pagėgiuose. Tačiau tuo pačiu komunalinio ūkio vadovas teigia, jog, nepaisant savo asmeninės nuomonės, jis turės vykdyti bet kokį savivaldybės politikų sprendimą.
Belieka stebėtis – dar 2000 m. Pagėgiai kovojo dėl savivaldybės statuso tam, kad visus vietos sprendimus gyventojai galėtų įtakoti patys, o paslaugos, kaip ir valdžia, kad būtų arčiau žmogaus. Per pastaruosius 20 metų Pagėgiai garsėjo savo proveržiu ir unikaliais projektais, kurių pavydėjo gerokai didesni rajonų centrai, bet su lig paskutiniais rinkimais tas „parakas“ kažkur išgaravo. Nūdienos Pagėgiai viską „optimizuoja“, „optimizuoja“ arba „optimizuoja“.
Taigi, klausimas – ar neprisioptimizuosime iki Pagėgių savivaldybės prijungimo su kuria nors Šilutės seniūnija? – lieka atviras.
Straipsnio komentarai
Pamąsčius, norėtųsi,kad pačią Pagėgių savivaldybę irgi prijungtų prie Tauragės,nes socialinės paslaugos-katastrofa, komunalinės paslaugos "galus baigia atiduoti", švietimas kažkaip dar juda,nes tiesiogiai iš ministerijos finansuojamas. Jeigu taip toliau bus-prisidirbs politikieriai,tikrai, vėl liks Pagėgių seniūnija.Kam reikalingas toks skaičius Pagėgių savivaldybės darbuotojų? Gyventojų skaičius mažėja,kiti tiek mokesčių neišgali sumokėti,kad atlyginimus,priedus išmokėti...Absurdas kažkoks,skolose paskandinti Pagėgių krašto žmonės.
Aš asmeniškai neturiu nieko prieš nei prieš Kuturį nei prieš Komskį. Nesvarbu man kiek moterų Kuturys apturėjo, ar kokius verslus Komskis turi.
Man svarbiau kaip sekasi Pagėgiams. Ir norit pykite norit ne, anksčiau aš mačiau tikrai daug statybų miestelyje (Kultūros namai, bažnyčia, arena, pradėtas statyti baseinas, pastatų renovacijos, gatvės ir šaligatviai sutvarkyti) ir t.t.
Žinoma tai iš mūsų visų pinigų, kiti pritraukti iš ES ir panašiai. Bet reikia mokėti vadovauti jog lėšas sugeneruoti ir kažką sukurti.
Nepaisant visų asmeniškumų, Komskis sugebėjo padaryti daug. O dabar tiesiog tyla, visiškas štilis jei kalbame apie darbus, o valdžioje tik batalijos, uždarinėjama mokykla, soc. centras, komunalinis atiduodamas.
Tad, patinka jums ar ne, Komskis žymiai geriau susitvarkė nei dabartinis Bendraravičius su Kuturiu kartu sudėjus. Be tulžies kolegos ;)
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2011/10/24/news/taurages-siuksliu-prievaizdu-be-konkurso-tapo-seimo-antikorupcijos-komisijos-pirmininko-k-komskio-sunus-kestutis-5459905/