2021 m. sausio 15 d. kviečiame paminėti Klaipėdos krašto prijungimo dieną
Straipsnis „Klaipėdos kraštas 1918-1923 m.“
Virtualios parodos: „1923 m. sausio mėn. įvykiai Klaipėdos krašte“,
„Eksponatai laikmečio liudininkai“
12.00 val. uždegamos žvakutės prie Šilutės rajono savivaldybės esančio paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams paminėti.
Parodas galėsite išvysti Šilutės Hugo Šojaus muziejaus internetinėje svetainėje www.silutesmuziejus.lt ir socialinėje paskyroje Facebook silutesmuziejus.
Straipsnio komentarai
..2021-01-15
Pažiūrėkit skelbimą klaipėdos krašto prijungimo diena 2021-01-15. Tai yra šiandien. Nesakoma prie ko tos suskaldytos lietuvos klaipėdos kraštas bus prijungtas. Neaiškina ir kas jungia ir kas čia per jungas. Tik praneša kaip kokie karališki didikai. Tame ir esmė nebuvo jokių sausio įvykių taip kaip nebuvo jokio klaipėdos krašto prijungimo. Ir va apsidraudžiama kad čia ne muziejaus kultūristai, bet patys eksponatai liudija tas nesamones apie kažkokį laikmetį (dabartį). Todėl ir minimi sausio įvykiai sausį, nes tada pats minėjimas ir gali skaitytis kaip sausio įvykis. Ir tada kultūristai net pagauti meluojant negali skaitytis kad yra melagiai. Ir šitie eksponatai liudija ne apie praeities, bet apie dabartinį laikmetį. Nu kažkas panašaus jeigu durniui eksponuojamas pirštas ir to eksponato pakankama kad patenkinti visus durniaus dvasinio ir kultūrinio gyvenimo poreikius įskaitant ir mediciną kur sveikata yra brangiausias turtas ir geriausias vaistas yra juokas. Tas eksponatas liudija kažką apie durnius, kuriems tas eksponatas eksponuojamas. Nu ir nėra svarbu ar durnius išsiviepęs džiaugiasi parodytų dvasinio peno dėmesiu ar supyksta nes duodamas auksinis viduriukas. Tai kam reikalinga makaronai? Nu yra šaudoma vienu metu ne vienas zuikis ir ne du. Visų pirma aiškinama kad lietuva tai kažkoks monstras, kurį senovėje kažkoks frankenšteinas sukūrė sujungdamas iš kažkokių atliekų. Nors taip kaip jie aiškina istoriją, kad prieš prijungimą nebuvo jokio klaipėdos krašto tai buvo vokietijos teritorija ir viskas. Buvo karas, kur po to karo klaipėdos kraštą kartu su lenkiją administravo jungtinių tautų pirmtako (nacijų lyga) lygtais prancūzos kariuomenė. Ir čia gali būti ir šaknys iš kur yra atsiradę "Szyłokarczma". Tai ne lenkijos užgaidos, bet vichy režimo lenktyninkai. Tad niekas čia nieko nejungė. Tik kažkokie rakštisteinai išvertė iš vienos kalbos į kitą ir pervadino naujais žodžiais žemėlapius ir buhalterijas. Nu kaip kad tie egipto vergai statė statė piramides, metė viską ir perbridę raudų jūras atsidūrė palestinoje. Jeigu egipte sukursite vergams getą ir pavadinsite "palestina", tose buhalterijose viskas "teisinga". Mažiau yra daugiau, nes abu žodžiai yra būdvardžiai. Karas lygus taikai, nes abu žodžiai yra daiktavardžiai. Nu ir jeigu istorija rašoma tam kad ji būtų kartojama jeigu jos neišmoksite, tai kažkokia įdomi reketo forma kur jūs turite kažkaip išmokėti jiems pinigus kad jie nustotų kartoti tas nesamones. Jeigu klaipėdos kraštas yra prijungtas, vadinasi klaipėdos krašto nebegalima prijungti jeigu tas klaipėdos krašto kultūristai sugalvos kad jiems neįdomu būti su dabartinio laikmečio durniais, jiems įdomiau semtis stiprybės kartu su vaikais praeityje.
prijungimas2021-01-14
tolygus okupavimui.
štiš2021-01-14
kopijuota ...vertė Google...
Zum Geleit Es mutet seltsam an, die Geschichte eines Kreises zu schreiben, der nur zwanzig Jahre existierte, wie eine Sternschnuppe aufglühte und wieder verschwand. Der aber, als Landesteil, eine viele hundert Jahre alte Geschichte seit seiner Besiedlung aufzuweisen hat. War hier doch vor mehr als tausend Jahren der altpreußische (pruzzische) Stamm der Schalauer ansässig gewesen, von dem bis in die heutige Zeit Spuren, nicht nur in Familienund Ortsnamen, zurückgeblieben sind. Die Sagen um den Götterberg Rombinus reichen weit zurück in Zeiten, als hier noch den heidnischen Göttern Perkunas, Potrimpos und Pikollo geopfert wurde. Andere Überlieferungen berichten von Stammesfürsten und ihren schönen Töchtern, die auf Schloßbergen wohnten, welche heute diesen Namen tragen. Weit hinein ins Land reichte die Macht der Ordensritter und ihrer Burgen Memel, Tilsit und Ragnit. Lange hat es gedauert, bis aller Kampf ruhte und die letzten Heiden bekehrt und fortgezogen waren. Immer wieder entzündete die Kriegsfurie ihre Brandfackel und hinterließ Tod und Verwüstung. Litauer, Schweden, Russen fielen ins Land ein und brandschatzten es. Pest und Cholera, aus Rußland eingeschleppt, entvölkerten ganze Dörfer, die erst allmählich wieder besiedelt werden konnten. Die unvergessen gebliebene Königin Luise und ihr Gemahl, König Friedrich Wilhelm der Dritte, hielten sich einige Tage in Piktupönen auf, wo auch der russische Zar Quartier genommen hatte, während Napoleon in Tilsit seine Bedingungen für einen Frieden mit Preußen diktierte. Der Erste Weltkrieg brachte dann den tiefsten Einschnitt in der Geschichte dieses Landes. Das deutsche Land nördlich des Memelstromes wurde abgetrennt, es entstand das Memelgebiet und mit ihm auch der Kreis Pogegen, von dem hier berichtet wird. Dieser Beitrag soll verdeutlichen, was deutscher Fleiß, deutsche Gründlichkeit und Heimatliebe in nur zwanzig Jahren in scheinbar auswegloser Situation zuwege brachten.
8 Kaip vadovas Atrodo keista parašyti istoriją apie apskritį, kuri egzistavo tik dvidešimt metų, tarsi krintanti žvaigždė švytėjo ir vėl dingo. Tačiau, kaip šalies dalis, ji turi istoriją, kuri siekia šimtus metų nuo jos įsikūrimo. Daugiau nei prieš tūkstantį metų čia gyveno senoji prūsų (prūsų) šalauerių gentis, kurios pėdsakai išliko iki šių dienų ne tik šeimos ir vietovardžiuose. Legendos apie dievų Rombino kalną siekia toli, kai čia buvo aukojama pagonių dievams Perkūnas, Potrimpos ir Pikollo. Kitos tradicijos pasakoja apie genčių kunigaikščius ir jų gražias dukteris, gyvenusias ant pilies kalvų, kurios šiandien turi šį vardą. Ordino riterių ir jų pilių Memelio, Tilžės ir Ragnito valdžia išsiplėtė toli į šalį. Praėjo daug laiko, kol visa kova nutrūko, o paskutiniai pagonys buvo atsivertę ir palikti. Vėl ir vėl karo siautėjimas uždegė deglą ir paliko mirtį bei niokojimą. Lietuviai, švedai ir rusai įsiveržė į šalį ir ją padegė. Iš Rusijos atvežtas maras ir cholera apleido ištisus kaimus, kuriuos tik pamažu buvo galima vėl apgyvendinti. Nepamiršta karalienė Luise ir jos vyras karalius Friedrichas Wilhelmas Trečiasis keletą dienų viešėjo Piktupėnuose, Bubliškėje Rusijos caras taip pat buvo apsistojęs, kol Napoleonas diktavo savo sąlygas taikai su Prūsija Tilžėje. Tada Pirmasis pasaulinis karas atnešė giliausią lūžio tašką šios šalies istorijoje. Buvo atskirta vokiečių žemė į šiaurę nuo Memelio srovės, sukurta Memelio teritorija ir kartu su ja Pogegeno rajonas. Šis straipsnis skirtas iliustruoti tai, ką vokiečių triūsas, vokiečių kruopštumas ir meilė namams pasiekė vos per dvidešimt metų akivaizdžiai beviltiškoje situacijoje.
Zum Geleit Es mutet seltsam an, die Geschichte eines Kreises zu schreiben, der nur zwanzig Jahre existierte, wie eine Sternschnuppe aufglühte und wieder verschwand. Der aber, als Landesteil, eine viele hundert Jahre alte Geschichte seit seiner Besiedlung aufzuweisen hat. War hier doch vor mehr als tausend Jahren der altpreußische (pruzzische) Stamm der Schalauer ansässig gewesen, von dem bis in die heutige Zeit Spuren, nicht nur in Familienund Ortsnamen, zurückgeblieben sind. Die Sagen um den Götterberg Rombinus reichen weit zurück in Zeiten, als hier noch den heidnischen Göttern Perkunas, Potrimpos und Pikollo geopfert wurde. Andere Überlieferungen berichten von Stammesfürsten und ihren schönen Töchtern, die auf Schloßbergen wohnten, welche heute diesen Namen tragen. Weit hinein ins Land reichte die Macht der Ordensritter und ihrer Burgen Memel, Tilsit und Ragnit. Lange hat es gedauert, bis aller Kampf ruhte und die letzten Heiden bekehrt und fortgezogen waren. Immer wieder entzündete die Kriegsfurie ihre Brandfackel und hinterließ Tod und Verwüstung. Litauer, Schweden, Russen fielen ins Land ein und brandschatzten es. Pest und Cholera, aus Rußland eingeschleppt, entvölkerten ganze Dörfer, die erst allmählich wieder besiedelt werden konnten. Die unvergessen gebliebene Königin Luise und ihr Gemahl, König Friedrich Wilhelm der Dritte, hielten sich einige Tage in Piktupönen auf, wo auch der russische Zar Quartier genommen hatte, während Napoleon in Tilsit seine Bedingungen für einen Frieden mit Preußen diktierte. Der Erste Weltkrieg brachte dann den tiefsten Einschnitt in der Geschichte dieses Landes. Das deutsche Land nördlich des Memelstromes wurde abgetrennt, es entstand das Memelgebiet und mit ihm auch der Kreis Pogegen, von dem hier berichtet wird. Dieser Beitrag soll verdeutlichen, was deutscher Fleiß, deutsche Gründlichkeit und Heimatliebe in nur zwanzig Jahren in scheinbar auswegloser Situation zuwege brachten.
8 Kaip vadovas Atrodo keista parašyti istoriją apie apskritį, kuri egzistavo tik dvidešimt metų, tarsi krintanti žvaigždė švytėjo ir vėl dingo. Tačiau, kaip šalies dalis, ji turi istoriją, kuri siekia šimtus metų nuo jos įsikūrimo. Daugiau nei prieš tūkstantį metų čia gyveno senoji prūsų (prūsų) šalauerių gentis, kurios pėdsakai išliko iki šių dienų ne tik šeimos ir vietovardžiuose. Legendos apie dievų Rombino kalną siekia toli, kai čia buvo aukojama pagonių dievams Perkūnas, Potrimpos ir Pikollo. Kitos tradicijos pasakoja apie genčių kunigaikščius ir jų gražias dukteris, gyvenusias ant pilies kalvų, kurios šiandien turi šį vardą. Ordino riterių ir jų pilių Memelio, Tilžės ir Ragnito valdžia išsiplėtė toli į šalį. Praėjo daug laiko, kol visa kova nutrūko, o paskutiniai pagonys buvo atsivertę ir palikti. Vėl ir vėl karo siautėjimas uždegė deglą ir paliko mirtį bei niokojimą. Lietuviai, švedai ir rusai įsiveržė į šalį ir ją padegė. Iš Rusijos atvežtas maras ir cholera apleido ištisus kaimus, kuriuos tik pamažu buvo galima vėl apgyvendinti. Nepamiršta karalienė Luise ir jos vyras karalius Friedrichas Wilhelmas Trečiasis keletą dienų viešėjo Piktupėnuose, Bubliškėje Rusijos caras taip pat buvo apsistojęs, kol Napoleonas diktavo savo sąlygas taikai su Prūsija Tilžėje. Tada Pirmasis pasaulinis karas atnešė giliausią lūžio tašką šios šalies istorijoje. Buvo atskirta vokiečių žemė į šiaurę nuo Memelio srovės, sukurta Memelio teritorija ir kartu su ja Pogegeno rajonas. Šis straipsnis skirtas iliustruoti tai, ką vokiečių triūsas, vokiečių kruopštumas ir meilė namams pasiekė vos per dvidešimt metų akivaizdžiai beviltiškoje situacijoje.
