Kiekvienas jaunas sportininkas turi savo viršukalnę

Anot jo, tokia dovana naudojosi Šilutės sunkiosios atletikos legenda Bronius Mačernis (1945.X.15–1993.III.25). Jo auklėtiniais buvo dabartiniai pamariškių treneriai Liudas Čičirka ir Laimis Li Čin Chai, daugkartiniai šalies čempionai.

Prabėgę 2020-ieji jiems ir jų ugdytiniams buvo neblogi. Įvairiose Lietuvos varžybose iškovota nemažai prizinių vietų, atsiskleidė kai kurių vaikinukų perspektyvos siekti dar aukštesnių rezultatų. Anot L. Čičirkos, kiekvienas jaunas sportininkas simboline prasme turi savo Everestą (aukščiausia Žemės planetos viršukalnė, siekianti 8 850 m). Tik toji viršukalnė iš pradžių slepiasi „debesyse“. Nežinomybė išsklaidoma sportininko triūsu treniruotėse, nuolat gerinant savo pasiekimus. Tuomet ir pasimato jo „everestas“.

Pernai šalies čempionatuose sužibo 17-metis Osvaldas Mamčenkovas, Erikas Saudargas, Mantas Lelėnas, vyresni Ramūnas Šteinys, Austėja Minkevičiūtė, Manfredas Burzdžius, veteranas Donatas Anuškevičius.

Sporto aukštumos – ne tinginiams

Vaikinukas gali turėti gerus fizinius duomenis, būti gabus, tačiau vien to neužteks, kad taptų sporto asu. Į sporto žvaigždes kopiama per darbą. Protingas užsispyrimas, ryžtas, reguliarus treniruočių lankymas, sportinis režimas – vienintelis kelias į pergales. Kas pritingi, lieka vidutiniokais arba meta treniruotes.

Dideliu darbštumu pasižymintis O. Mamčenkovas (svorio kategorija iki 81 kg) pernai Panevėžyje laimėjo Lietuvos septyniolikmečių čempionatą. Tapo ne tik savo svorio kategorijos nugalėtoju, bet ir absoliučiai stipriausiu čempionato sportininku, tai yra absoliučiu čempionu. Jis išrovė 103 kg, pastūmė 133 kg. Dvikovės suma – 236 kg. Osvaldas išnaudojo visus 6 veiksmus, kaskart iškeldamas sunkesnę štangą. Kiekvienam pratimui (rovimui, stūmimui) atlikti suteikiama po tris bandymus. Geru pasiekimu laikoma, jei sportininkas išnaudoja bent po du bandymus. O. Mamčenkovas nesuklydo nė karto. Rodiklis - treniruotėse triūsė negailėdamas savęs. Ant pakylos išeidavo susikaupęs, pasiruošęs įveikti svorį.

Trenerio L. Čičirkos nuomone, už poros metų Osvaldas bus aukšto lygio sunkiaatletis ir garsins ne tik Šilutę, bet ir Lietuvą. Sidabro medalį iškovojo švėkšniškis, lengvo svorio atletas M. Lelėnas, bronzos – E. Saudargas (iki 73 kg), dviem veiksmais iškėlęs 165 kg (70+95). Abu – perspektyvūs sunkiaatlečiai.

Tokiais įvardijami ir Nedas  Jurkevičius, Lorenas Matevičius. Sportinė ateitis – jų pačių rankose. Sunkiosios atletikos treniruotes lanko ir O. Mamčenkovo brolis Deividas, sesuo Sonata. Jie pasekė brolio pavyzdžiu. Beje, broliai dvyniai, bet Deividas lengvesnis. Jo svorio kategorija – iki 61 kg.

Veterano pavyzdys

Lietuvos suaugusiųjų sunkiosios atletikos 2020-ųjų čempionate Telšiuose moterų varžybose antrą vietą užėmė Austėja Minkevičiūtė (iki 81 kg). Jos rezultatas – 97 kg (42+55). Antras liko ir Ramūnas Šteinys (iki 61 kg), įveikęs 119 kg (53+66). O. Mamčenkovas (iki 81 kg) iškėlė 216 kg (96+120) – trečias rezultatas. Kaip 17-mečiui, puikus pasiekimas. Daug jaunesnius varžovus nustebino 41-erių Donatas Anuškevičius (iki 89 kg), sugebėjęs iškovoti bronzos medalį. Šilutėje užaugęs ir čia išgarsėjęs sunkiaatletis, dabar gyvenantis Klaipėdoje ir ten besitreniruojantis, yra gynęs Lietuvos rinktinės garbę. Donatas visuomet startuoja už Šilutę. Mūsų treneriai L. Čičirka ir L. Li Čin Chai laiko Donatą sportininko etalonu. Jis myli savo sporto šaką ir nesako jai „sudie“, nors nebegali skirti daug laiko treniruotėms, kiek skirdavo jaunystėje.

D. Anuškevičius – pavyzdys jauniems. Štangą mėgsta kilnoti ir jo tėvas Vacys Anuškevičius, sėkmingai pasirodantis senjorų varžybose. Telšiuose D. Anuškevičius iškėlė 275 kg (125+150). Ne taip daug Šilutė turėjo ir turi atletų, keliančių daugiau kaip 200 kg.

Naujokėlių stebuklai

Šiandienis maistas, nejudrus gyvenimo būdas priaugina vaikams perteklinių kilogramų. Kaip ir kur juos sudeginti? Efektyviausias, paprasčiausias būdas – nukreipti berniuką lankyti sunkiosios atletikos treniruotes, prižiūrint treneriams. Tai išeis į naudą.

Pasak L. Čičirkos, po kelių metų jaunikaitis galės gerėtis savo kūnu: nereikalinga masė virs reljefiniais raumenimis. Buvęs apdribęs sunkiasvoris taps 18-mečiu stipruoliu ir atrodys ne blogiau nei kultūristas, nerydamas aniems skirtų anabolinių steroidų. Treniruotės panaikins antsvorį ir padarys vaiką fiziškai stipresniu, taip pat didelė galimybė, jog jis taps motyvuotu sportininku, besiveržiančiu į Lietuvos rinktinę.

Trylikametis Pranas Balčiūnas, būdamas 12-os metų bei sverdamas 110 kg, nesuklupo pritūpdamas slegiamas 120 kg štangos ant nugaros. Tiek savo laiku neįstengė net rusniškis Vitalijus Undraitis, vėliau tapęs garsiu sunkiaatlečiu, pasiekusiu europinių rezultatų. Nemažai galimybių tapti pajėgiu atletu turi ir vienuolikametis sunkiasvoris Justas Stanišauskas (80 kg+). Treniruotės sunkumų kilnojimo salėje padeda auklėtiniui numesti visą, kas nereikalinga, bet priaugina tai, kas reikalinga.

Pandemija ir karantinas privertė trenerius dirbti nuotoliniu būdu. Sunkioji atletika – specifinė sporto šaka bei specialiu inventoriumi. Namuose auklėtiniai tokios įrangos neturi. Lapkričio mėnesį dar dirbta mažomis grupėmis, bet nuo gruodžio treniruotės nutrauktos. COVID-19 sustabdė sportininkų meistriškumo augimą. Nuotolinės treniruotės – tik mankšta, neatstojanti triūso salėje.

Kenčia ir kitų sporto šakų mėgėjai. Vargu, ar kovo mėnesį planuotos šalies trylikamečių varžybos įvyks. Vis dėlto karantinas ne amžinas. Treneriai, jų auklėtiniai labai laukia karantino pabaigos arba bent jo sušvelninimo, kad vėl galėtų dirbti įprastu ritmu.