Vietoj grąžintos skolos – smūgiai

Patenkinamai charakterizuojamas J. R. ne naujokas kaltinamųjų suole. Įvairias nusikalstamas veikas padarė seniau. Pirmą kartą teistas 2012 metais, liepos 27 dieną. Tuomet jam inkriminuotos trys nusikalstamos veikos pagal BK 145 str.1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), BK 165 str.1 d. (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas), BK 258 str.2 d. (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu). Griežčiausia numatyta bausmė už du pirmus nusikaltimus – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu klasifikuojamas baudžiamuoju nusižengimu. Už tai skiriama bauda arba areštas. J. R. už išvardytas veikas pelnė laisvės apribojimą  vieneriems metams ir 1 040 litų baudą (301 euras). Baudą sumokėjo.

Pamoką, matyt, įsidėmėjo, ilgai gyveno ramiai, bet 2018 metais, sausio 4 dieną, užsidirbo 6 mėnesius viešųjų darbų. Už ką? Vėl smurtavo (BK 140 str. 2 d.), taip pat pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.). Tų pačių metų balandžio 25 dieną nubaustas 50 parų areštu pagal BK 140 str. 2 d.

2018 metais, rugsėjo 12 dieną, J. R. teisiamas pagal BK 253 str.1 d. (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Bausmė: 60 parų areštas. Bausmę atliko, teistumas neišnykęs. Pernai, liepos 24 dieną, savo namuose J. R. sumušė pažįstamą, atėjusį paprašyti grąžinti skolą. J. R. solidus amžius, deja, solidžios reputacijos jam nepridėjo: recidyvistas. Kodėl vis paslysta, turėtų pats savęs paklausti? Skolą apkultam nukentėjusiajam vėliau atidavė, vadinasi, gali elgtis ir garbingai, kai panori.

Pretenzijų buvusiam skolininkui nebeturėjo

2020 metais, liepos 24 dieną, apie 12 valandą, būsimasis nukentėjusysis atėjo į J. R. namus atgauti skolos. Šis pasakė, kad sugyventinė išėjo parnešti pinigų, kai ji grįš, skolą grąžins. Nelauktas svečias nepatikėjo, liepė nemeluoti, atiduoti skolą iš tikrųjų. Po taip pasisukusio pokalbio J. R. trenkė kumščiu du kartus skolintojui į veidą. Pastarąjį smūgiai pakirto: parkrito ant grindų. Griūdamas atsitrenkė pakaušiu į spintelę ir apie penkioms sekundėms prarado sąmonę. Atsipeikėjo kruvinu kairiu skruostu.

Išėjęs iš J. R. važiuoti namo nukentėjusysis, pavažiavęs apie 10 metrų, sutiko mušeikos sugyventinę. Moteris, paklausta ar turi pinigų, atsakė neturinti. Nukentėjusysis nuvažiavo į policiją skųstis, bet pareigūnai pirmiau pasiuntė į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. Medikai susiuvo žaizdą, sutvarstė galvą. Atvykę pareigūnai apklausė, kas atsitiko. Už poros savaičių J. R., jau būdamas įtariamasis, grąžino skolą. Nukentėjusysis nebeturėjo jam jokių pretenzijų.

Kaltinamojo versija

J. R. byla išnagrinėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų viešame posėdyje šiemet, sausio 27 dieną (teisėjas Vaclovas Jurjonas, prokuroras Robertas Kasnauskas). Teisiamasis iškart prakalbo suktai. Neneigė, jog į namus buvo atėjęs pažįstamas, kuriam kažkiek skolingas: gal 10-20 ar 100 eurų. Svečias buvo blaivus, o jis kiek išgėręs. Pasikalbėję. Žadėjęs atiduoti skolą. Nei pykčių, nei ginčų tarp jų nebuvę. Atėjusiojo nemušė. Išėjęs sveikas. Pinigų paskolinęs vyras neretai užsuka, nes J. R. sugyventinė yra jo giminaitė.

Kaltinamasis J. R. kaltės kratėsi, kaip tik išmanė, ligonių kasos ieškinio nepripažino, bet surinkti įkalčiai kalbėjo ne jo naudai. Nukentėjusiajam nebuvo tikslo jį apkalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu liudijusi nukentėjusiojo kaimynė  matė jį, išeinantį iš namų, sveiką, be mėlynių veide, sakiusį, kad važiuoja pas J. R. atsiimti skolą. Grįžo sužalota galva. Tuomet susitiko kieme. Gi kaltinamojo sugyventinė ikiteisminio tyrimo metu tvirtino nesutikusi nukentėjusiojo. J. R. jai pasakė, kad buvo užėjęs senas pažįstamas, paprašęs grąžinti skolą. Dėl to susiginčijo, triukšmą kėlė svečias. Taip liudijo J. R. sugyventinė. Ji pati konflikto tarp J. R. ir nukentėjusiojo nematė.

Kaltinamasis J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamas teigė smūgių bute nesudavęs, nežinąs, kas ir kur sužalojo nukentėjusįjį. Tiesa, skolos fakto neneigė, o kitų įvykio aplinkybių nepripažino, apsimetė esąs nieko dietas. Gi teismui nekilo abejonių dėl J. R. kaltės, nebuvo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais. Kodėl J. R. taip užsispyrė neigti akivaizdžius įkalčius? Gal jam atrodė nevyriška prisipažinti?

Teismų praktika byloja, jog senesnės kartos nusikaltėliams, atsidūrusiems kaltinamųjų suole, panašus elgesys tarsi norma. Jauni nusikaltėliai, prispirti įrodymų, prisipažįsta kur kas lengviau. Jie išankstinio nusistatymo neturi. Apie tai šių eilučių autoriui užsiminė teisėjas V. Jurjonas, paskyręs kaltinamajam J. R. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo vieneriems metams. Tikima, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai lyg avansas nuteistajam – duotas šansas pasitaisyti gyvenant laisvo žmogaus gyvenimą.

J. R. įpareigotas per bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo. Teismas tenkino Valstybinės ligonių kasos ieškinį, priteisdamas iš J. R. 106,08 euro už nukentėjusiojo gydymą.

Reklama: Skolų išieškojimas