LOA ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas

2021-02-21

Lietuvos olimpinė akademija (LOA) vienija 122 narius. Virtualioje erdvėje įvykusiame LOA ataskaitos ir rinkimų suvažiavime dalyvavo 57 delegatai iš 109 turinčių teisę balsuoti.

Suvažiavime vyko organizacijos prezidento ir tarybos rinkimai, nes baigėsi jų kadencijos.

LOA prezidentas, doc. dr.  Artūras Poviliūnas, akademijai vadovavęs aštuonerius metus, savo kėdę užleido 50 metų Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėjai, profesorei dr. Astai Šarkauskienei.

A.Poviliūnui, olimpinėje veikloje dalyvaujančiam beveik 33 metus, buvo suteiktas LOA garbės prezidento vardas.

Viceprezidentais išrinkti vilniečiai Algirdas Raslanas ir Audronius Vilkas, dekane – Ramunė Žilinskienė, o sekretore – Diana Krečienė (Šalčininkų r.).

Į tarybą dar pateko vilniečiai Vita Balsytė, Vilija Gerasimovičienė, Lina Kačiušytė, Rasa Vilkienė, Kazys Milašius ir Renatas Mizeras bei kaunietė Aušra Lisinskienė.

Revizijos komisijoje – vilnietės Valentina Keraminienė ir Virginija Ogulevičienė bei klaipėdietė Asta Budreikaitė.

Suvažiavimo delegatus pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji akcentavo, kad nors šiuo metu sportinę veiklą stabdo pandemija, tačiau šis suvažiavimas būtent skirtas tam, kad sportas eitų pirmyn tuo keliu, kuris jau pramintas. „Šiandien jūs pradedate naująjį etapą. Šiandien LOA vairas perduodamas į kitas rankas. Tikiuosi, kad atsiras ir naujosios veiklos, bet nebus pamirštos ir senosios, nenutrūks mūsų tarpusavio bendradarbiavimas“, – kalbėjo LTOK vadovė ir suvažiavime linkėjo produktyvaus darbo.   

APDOVANOJIMAI. LOA ataskaitos ir rinkimų suvažiavimas prasidėjo Olimpiniu himnu.

Suvažiavimui pirmininkaujant A. Poviliūnui, tylos minute buvo pagerbti amžinybėn iškeliavę LTOK garbės nariai krepšinio treneris Vladislovas Janiūnas ir pedagogas Aloyzas Bakšys.

Buvo paskelbta, kad už ilgametę olimpinio švietimo veiklą, nuopelnus mokslui ir olimpiniam sąjūdžiui LOA akademiko vardas suteikiamas LOA viceprezidentui prof. Algirdui Raslanui. Šis neslėpė, kad jam yra labai didelė garbė būti išrinktam LOA akademiku.

Pasak profesoriaus, LOA  yra viena intelektualiausių sporto akademinių bendruomenių, kurioje telkiasi žmonės, savyje ir savimi nešantys sporto, sporto mokslo ir švietimo istorijos patirtį.

Jis prisiminė 1989-uosius, kuomet LTOK prezidentas A. Poviliūnas, atvažiavę į Kūno kultūros institutą, steigė Lietuvos olimpinę akademiją.

„Tai buvo naujas darinys, turbūt, antroji nevyriausybinė organizacija. Steigiant LOA, A. Poviliūnas ryškiai įėjo į istoriją. LOA – priešakinė sporto, mokslo ir intelekto dalis. Labai džiaugiuosi, kad per šį laikotarpį savo veiklomis pavyko išlaikyti šią akademiją. Tikiuosi, kad ir naujosios kartos seks tuo paveldu, kuris yra ypač svarbus ir išlikęs, bei kurs naują paveldą savo intelektu ir žiniomis“, – akcentavo A. Raslanas.   

Atsižvelgiant į ilgametę veiklą ir nuopelnus mokslui ir olimpiniam judėjimui, LOA garbės nario vardas buvo suteiktas profesoriui Henrikui Šadžiui.

2020 metų konkurso ,,Už olimpinių idėjų sklaidą Lietuvoje“, skirto LOA akademiko prof. Povilo Karoblio vardo prizui laimėti, vertinimo komisija nugalėtoja pripažino Klaipėdos universiteto profesorę dr. A.Šarkauskienę.

Šio prizo iniciatorius yra Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas kaunietis Česlovas Garbaliauskas.

Laureatei įteiktas pasaulinį pripažinimą pelniusio stiklo menininko Remigijaus Kriuko sukurtas prizas.

Buvo ir neįteiktų apdovanojimų bei sveikinimų: laikantis visų saugumo reikalavimų, jubiliejus šventusiems Julijonui Balšaičiui, Teresei Bitienei, Ramunei Žilinskienei ir Henrikui Šadžiui prizai bus perduoti vėliau.

PATVIRTINO DOKUMETUS. Suvažiavime buvo aptarta LOA veikla 2020 -aisiais ir numatytos 2021-ųjų veiklos gairės.

Baigiantis pirmajai sesijai, buvo patvirtinti pagrindiniai LOA dokumentai: veiklos ataskaita už 2020 metus ir 2021 m. veiklos ataskaita, suteikiant naujajai LOA tarybai teisę ją koreguoti.

Patvirtinta 2020 m. LOA biudžeto įvykdymo ataskaita ir 2021 m. biudžetas, suteikiant teisę LOA tarybos nariams jį koreguoti.

„Galvojau, kad jeigu įvykdysime tai, ką planavome, būsiu laimingas. Tačiau padarėme žymiai daugiau. Bet kai ko ir neįgyvendinome. Esame pasirašę sutarčių su Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslų  akademija, kuriai vadovauja didelis sporto entuziastas akademikas Juras Banys.

Mokslininkai mums galėtų daug padėti, pasiūlymų buvo nemažai, tačiau to neišnaudojome. Jėgas reikėtų sujungti, mokslininkai ateityje mus galėtų daug padėti“, – įsitikinęs A. Poviliūnas. 

BE KONKURENCIJOS. Į LOA prezidentus buvo pateikta vienintelė profesorės dr. A. Šarkauskienės kandidatūra.

Praėjusiais metais ji buvo išrinkta į Europos olimpinių akademijų (EOA) Olimpinio ugdymo komisiją.

Šiemet sausio 29−30 d. A. Šarkauskienė nuotoliniu būdu dalyvavo III Europos olimpinių akademijų generalinėje  asamblėjoje, kurioje buvo pakviesti 24 Europos nacionalinių olimpinių akademijų prezidentai, direktoriai ar jų įgalioti asmenys bei kiti suinteresuoti nacionalinių olimpinių akademijų nariai.

Praėjusiais metais gruodžio mėnesį ji išleido metodinę knygą „Lengvoji atletika“.

Nuo trečiosios klasės A. Šarkauskienė lankė lengvosios atletikos pratybas, bėgiojo vidutinius ir ilguosius nuotolius, todėl jai norėjosi atiduoti duoklę šiai sporto šakai.

Buvęs LOA prezidentas A. Poviliūnas sakė: „Neabejoju, kad LOA žengs dar tvirtesnį žingsnį į ateitį. Norėčiau padėkoti visiems LOA nariams, garbės nariams, akademikams, su kuriais teko dirbti ir su kuriais toliau bendradarbiausime.  

Ypatingai noriu padėkoti dviejų kadencijų direktoratų vadovams Jūratei Vainilaitienei ir Enriketai Prunskienei, kurios su savo kolegomis padarė daug gerų darbų ir puikiai atliko savo pareigas.    

Netgi pagalvodavau, kad, jeigu būčiau Lietuvos Prezidentas ar Premjeras, tikrai jas pasiimčiau dirbti savo patarėjais.“

Tačiau jis turėjo priekaištų savo jauniesiems kolegoms, kurie ne itin aktyvūs siekiant tapti mokslo daktarais.    

PAKVIETĖ NAUJAM DARBUI. Naujoji LOA prezidentė A. Šarkauskienė padėkojo visiems už išreikštą pritarimą ir išrinkimą vadovauti organizacijai.   

„Lietuvos olimpinė akademija gyvuoja jau daugiau nei 30 metų. Tariu ačiū visiems, kurie prisidėjo prie šios organizacijos kūrimo ir jos stiprinimo.

Kiekvieno jūsų indėlis labai didelis. Šiandien ypatingai noriu padėkoti dviem žmonėms: garbės prezidentui Artūrui Poviliūnui ir šviesaus atminimo profesoriui Povilui Karobliui.

Prezidentas A. Poviliūnas iniciavo šios organizacijos įkūrimą ir davė postūmį akademijos vystymuisi ir plėtrai.

Tai, kad LOA buvo įkurta ir 1990 metais pripažinta Tarptautinės olimpinės akademijos nare, didelės įtakos turėjo prezidento diplomatiniai gebėjimai: mokėjimas tartis, rasti kompromisą, susitarti.

Kita iškili asmenybė – profesorius Povilas Karoblis, kurio energija, entuziazmas liejosi per kraštus.

Profesoriaus indėlis olimpinio švietimo srityje ypatingai didelis. Olimpines idėjas jis skleidė visur: bendrojo ugdymo mokyklose, universitetuose, sporto bei mokslo bendruomenėse.

Man pasisekė, kad turėjau galimybę pažinti abi šias iškilias asmenybes. Viliuosi, kad nemažai iš jų išmokau ir galėsiu bei sugebėsiu tęsti jų vykdytas veiklas“.

A.Šarkauskienė pasveikino visus naujos tarybos narius ir pakvietė  bendram darbui – olimpizmo idėjų sklaidai nacionaliniame bei tarptautiniame lygmenyje.

PLANAI. Paklausus, kokių pirmųjų darbų ji imsis, LOA prezidentė atsakė, kad per tiek metų nuveikta daug darbų ir juos pirmiausiai norėtųsi tęsti.

„Iššūkių nereikia bijoti. Yra minčių plėtoti kai kurias sritis ir jas stiprinti. Pati dirbu olimpinio ugdymo srityje, man ji gerai pažįstama.

Tiesioginiame darbe Klaipėdos universitete atlieku tyrimus, su ugdymo sritimi dalinai buvo susijusi mano disertacija.

Bendradarbiaujant su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, kartu bandysime sustiprinti LOA tos srities pozicijas.

Su LTOK stengsimės kartu atlikti kai kuriuos darbus. Dabar jie turi didelių projektų ir puikiai juos įgyvendina.

Prie to galėtume prisidėti savo akademinėmis žiniomis, parengiant kokią nors metodinę literatūrą, metodinių priemonių.  

Norėtųsi labiau pasidomėti, kokia yra Lietuvos sporto muziejų padėtis. Gal pagrindiniame muziejuje Kaune reikėtų taikyti šiuolaikines skaitmenizavimo priemones, kitus pokyčius, kad muziejus būtų labiau prieinamas visuomenei.

Neužbaigtas Lietuvos sporto enciklopedijos rengimas, kuris kelia nemažai nerimo, reikės išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai trukdžiai.

Stengsimės perimti gerąją patirtį iš Europos olimpinių akademijų, su kurių kolegomis bendraujame, šnekamės, kyla įvairiausių idėjų.

Reikės viską susidėlioti, aptarti su LOA tarybos nariais ir kibti prie darbų, juos įgyvendinant“, – apie planus kalbėjo A. Šarkauskienė.

 

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!