Tradicinių amatų centrui šešeri

Per šešerius veiklos metus kolektyvas kito, bet per tą laikotarpį vis dėlto buvo žmogus, kuris beveik nuolat gyveno įstaigos ritmu. Nuo pat Amatų centro įkūrimo pradžios čia dirba kultūrinės veiklos vadybininkė Viktorija Binkulienė. Jeigu neskaičiuotume vaiko priežiūros atostogų, ji - tokia vienintelė darbuotoja, iki šiol dirbanti nuo pat įkūrimo. Tradicinio amatų centro gimtadienio proga nusprendėme pakalbinti V. Binkulienę. 

- Pradėdama dirbti Tradicinių amatų centre išsikėlėte sau tikslų ar lūkesčių?

- Tradicinių amatų centre Švėkšnoje pradėjau dirbti prieš 6 metus, sausio mėnesį, vos keletą dienų iki gimtadienio. Pirmos dienos, ir iškart pirmi iššūkiai. Pirmąją darbo savaitę teko važiuoti į tarptautinę turizmo parodą ADVENTUR ir pristatinėti Šilutės kraštą. Baimės tikrai buvo, bet patirties gavau daug. Prisiminiau išmoktas užsienio kalbas, pasikartojau savo krašto lankytinas vietas ir panaudojau savo pardavimo įgūdžius. Pavyko užmegzti keletą kontaktų su gidais ir jie jau su savo grupėmis vasarą apsilankė Švėkšnoje.
Tikslai ir lūkesčiai buvo labai įvairiapusiai, nes amatų centro veikla neapsiriboja viena sritimi. Laviruojame tarp 3 svarbių ir didelių sferų – turizmo, kultūros ir amatų. Šiandien neįsivaizduoju, kaip būtų galima dirbti plėtojant tik vieną iš jų. Jos man pasidarė neatskiriamos.

- Esate kultūrinės veiklos vadybininkė Švėkšnoje. Kaip galėtumėte apibūdinti kultūros padėtį Švėkšnoje per tuos 6 metus?

- Dinamiška, auganti ir iniciatyvi. Šie trys žodžiai man pirmieji iškyla prisiminus 6 metus darbo amatų centre. Kas mane žavi ir vis dar stebina, tai Švėkšnos bendruomenės iniciatyvumas ir susitelkimas dėl bendro tikslo. Paklausus, paprašius, net užsiminus – imi ir sulauki pagalbos, gero žodžio, šypsenos. Labai džiaugiuosi, kad grįžau į gimtinę ir galiu tokioje bendruomenėje dirbti, kurti ir gyventi.
Pastarieji metai buvo nemažas iššūkis, teko greitai ir netikėtai persiorientuoti. Kultūrą, amatus bei turizmą perkelti į virtualią erdvę. Kasdien vis atsirasdavo naujų ribojimų, atlaisvinimų vėl ribojimų. Tai labai apsunkino visą veiklą.

- Centras vykdo tradicinių amatų populiarinimo misiją, tačiau įstaigos pavadinime nefigūruoja žodis „kultūra“, nors tokia veikla yra vykdoma. Ar nevertėtų sukonkretinti pavadinimo? Gal ateityje bus pokyčių tikslesniame įstaigos statuso įvardinime?

- Manau, kad ir kaip bepavadintume įstaigą, jos veikla priklauso nuo ten dirbančių žmonių, o ne nuo pavadinimo. Šiandien labai džiaugsiuosi savo kolegomis, esame stipri komanda, kuri kartu dirbdama pasiekia gražių ir prasmingų dalykų. Smagu, kad vienas kitą galime pavaduoti, padėti neprašant ir entuziastingai siekti naujų tikslų bei ieškoti dar didesnių galimybių.

- Įstaiga atsakinga ne tik už amatus ir kultūrą, bet teikia ir turizmo informacijos paslaugas. Netgi yra pavaldus Šilutės turizmo informacijos centrui. Jeigu neklystame, pagrindinis turistų srautas į miestelį atvyksta savaitgaliais. Ar neplanuojate dirbti ir tuomet?

- Taip, šį turizmo sezoną planuojame dirbti ir šeštadieniais.

- Esate vienintelė darbuotoja (neskaičiuojant vaiko priežiūros atostogų), kuri įstaigoje dirbo ištisus 6-erius metus. Kas labiausiai įsiminė per tą laikotarpį?

- Po 6 metų darbo Tradicinių amatų centre Švėkšnoje, galiu pasakyti, kad centro veikla priklauso nuo ten dirbančių žmonių. Stipri ir viena kryptimi žiūrinti komanda – svarbiausias faktorius. Labai džiaugiuosi, kad grįžusi po vaiko priežiūros atostogų radau mūsų visų mylimą Vytautą Bliūdžių jau dirbantį, jo dėka centras atrado puikią nišą - keramikos gaminiai, vaikų ir suaugusių studija. Kiek vėliau prie kolektyvo prisijungė ir Klara Pozingienė kartu su savo aistra vėtrungėms. O jau kai visi kartu „susiklijavome“, tuomet visa tradicinių amatų veikla išjudėjo dar smarkiau.
Labiausiai įsimintinas momentas turbūt buvo šiais metais. Kai parašiusi projektą Lietuvos kultūros tarybos programai gavau finansavimą moliūgų-žibintų festivaliui „Mes už šviesą“. Džiaugsmą labai greitai pakeitė nerimas, nes iki paskutinės minutės nebuvo 100 procentų tikimybės, kad renginys apskritai įvyks. Tačiau Švėkšnos bendruomenė nepabūgo, ir visi kartu nutarėme įgyvendinti projektą, žinoma, su įvairiais apribojimais, kurie vis pasipildydavo kasdien ir tekdavo laviruoti ir ieškoti sprendimų. Ir vis dėlto esu labai laiminga, kad festivalis įvyko, kad turėjome galimybę pasikviesti tokius gerus atlikėjus, kad pritraukėme didelį kiekį žmonių ir Švėkšnos miestelio vardas nuskambėjo plačiai. 

- Ačiū už pokalbį. Linkime darbingų ir produktyvių metų!