Kraštą, kur vanduo kuria gyvenimą, saugo ir karalienė Estakada

2021-03-06
„Ledai tebėra užkišę Atmatos vagą nuo Aukštumalės iki žiočių. Blokuotas Šyšos kaimas šiaurinėje pusėje. Šyšos upė pristumta ledų. Todėl gyventojams užkirstas kelias išplaukti“, - teigė R. Žalgevičius.
„Ledai tebėra užkišę Atmatos vagą nuo Aukštumalės iki žiočių. Blokuotas Šyšos kaimas šiaurinėje pusėje. Šyšos upė pristumta ledų. Todėl gyventojams užkirstas kelias išplaukti“, - teigė R. Žalgevičius.
„Didelis vanduo“ – taip vadinamas potvynio vanduo. Jo su nerimu kasmet laukia Pagėgių ir Šilutės krašto žmonės. Taigi, pasirodęs ledonešis pradžiugino daugelį, o ketvirtadienio rytą ne vienas socialiniuose tinkluose dalijosi jau ir potvynio akimirkomis.

Džiugina ledonešis

Rusnės saloje upėmis pradėjo plaukti lytys. Iš įvairių kampelių skubėjo žmonės gamtos paveikslu pasidžiaugti. Ledonešis žavi ir didelį, ir mažą.

Juo iš savo kiemo džiaugėsi kaimo turizmo sodybos šeimininkas Albinas Bagočiūnas. Ledai buvo pajudėję, tačiau vėl sustojo, mat jų nepriima marios.

„Judėjo ledas, dabar sustojo. Pašalo naktį ir vėl stovi viskas. Turėtų greitai pajudėti. Mariose turi vėjas pakilti, turbūt ledai yra susigrūdę prie pat marių dėl to ir nepriima jų. Vėjas truputį pakils, išjudins ir praplaus, pajudės keletą dienų“, - trečiadienį pasakojo Albinas.

Nuotraukose užfiksuota daug tų akimirkų, kuriose ant krantų susigrūdusios ledo lytys sudaro tarsi baltus kalnus.

Prasideda potvynis

Ketvirtadienio rytą Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė pranešė, kad kelyje į Uostadvarį, ties tvenkiniais, vietomis apsemtas kelias. Todėl prašoma naudotis tvenkinių pylimo paviršiumi, kuriuo galima važiuoti.

Potvynio vandeniu apsemtos savo sodybos vaizdu dalijosi salos gyventojas Raimondas Plikšnys.

Netelpančios savo krantuose Pakalnės upės paveikslais džiaugėsi Birutė Gustienė.

Tad prasideda potvynis. Bet rusniškiams šiemet jis nebėra toks baisus - seniau potvynių metu iš Šilutės į Rusnę automobilius tekdavo kelti traktorių tempiamais tralais, o žmones – net amfibijose, o dabar užliejamo kelio vietoje iškilusi 750 metrų ilgio dviejų eismo juostų estakada. Ji sumontuota ant 416 spraustinių polių, 64 kolonų,16 rygelių ir 170 perdangų sijų. Iš viso monolitinėms konstrukcijoms sunaudota 5 250 tonų betono ir 208 tonos armatūros, kuri, sujungus į vieną strypą, apytiksliai sudarytų apie 131 kilometro ilgį. Be pastatytos estakados dar rekonstruota kelio Šilutė-Rusnė 5 kilometrų atkarpa. Vienintelis į Rusnę vedantis kelias kasmet potvynių būdavo užliejamas ir trikdydavo susisiekimą, o perkėlimai per užlietą ruožą valstybės biudžetui atsieidavo apie 250 tūkst. eurų.

Baugina polaidžio vanduo

Kaip įprasta, jau apsemti Žalgirių kaimo sodybų kiemai, vandens smarkiai padaugėjo kanaluose netoli Kintų. O Šilininkų kaimui grasina ne potvynio, o polaidžio vanduo. Jo tiek, kad užliejo ne tik pievas, bet ir visai priartėjo prie pažliugusio žvyrkelio.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šiųmetis potvynis gali prilygti 2010 metų stichijai, kai trys savivaldybės (Kauno, Panevėžio ir Tauragės rajonų) paskelbė ekstremaliąsias situacijas, dar trys savivaldybės (Šilutės, Joniškio r. ir Pagėgių sav.) nustatė ekstremalųjį įvykį.
Pasak specialistų, pasiruošti potvyniui pirmiausia turėjo rizikingose vietose gyvenantys žmonės. Būtina pasirūpinti, kad rūsiuose laikomi maisto produktai nebūtų apsemti, kad gyvuliai laiku būtų perkelti į aukščiau esančias vietas, o svarbiausia - sekti informaciją ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.


Straipsnio komentarai

dzin2021-03-06
tas potvynis...išmokome gyventi ir dirbti nuotoliniu būdu... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. @ komentaras2021-03-06
nežinau ar tai skaitosi kaip įkalimas jeigu prakalėjau šitame pragare jau beveik 50 metų ir visiškai neaišku už ką, kodėl, už kokias nuodėmes, tt. už savo ar svetimas? Nuo pat kūdikystės, pas baisiausius gyvulius, be jokio teismo, be jokio nuosprendžio, nežinau nei savo vardo nei pavardės, tt. Kažkas panašaus į šiuolaikinius guantanamo makaronus, kur atseit irgi vyksta kažkas panašaus tik atskaitos sistemos kitokios, nes taip kaip žalias vynas ne vanduo, taip ir antavilių kalėjimas atseit ne vaikų darželis. Matai jeigu kalbėti apie "kūrybišką" vandens lašėjimą tai lašas po lašo turėtų pratašyti ir akmenį ir akmenines sienas jeigu prieš jas yra maištaujama. Su sienomis visada yra "problema" nes neaišku atskaitos sistema. Va mes aborigenai gyvenama ant plokščios lietuvos žemės. Ir tokiame pokalbyje jeigu nenurodyta kitaip visada atrodo kad kalba eina apie dvimatę plokštumą, kur siena yra saugumo metodas. Čia nesvarbu ar užtvanka, ar teritorija, tt. Kitas reikalas kai kalba eina apie trimačių ar dar kitokių objektų sienas. Pvz vandentiekio vamzdžių sienas, laivo, lėktuvo, kosminio laivo sienas. Dar "aukštesnė" sistema tai sienos kurios egzistuoja visiškai kitoje atskaitos sistemoje. pvz lietuva su savo sienomis yra dalis ir europos sąjungos ir europos tarybos, kuri yra žymiai žymiai didesnė negu europos sąjunga. Kažkas panašiai kaip su tarybų sąjunga, tik pateikimas kitoks. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
komentaras2021-03-06
vertas Oberdumkopf nominacijos. Meistriškai pilstyt vandeneli, be talento dar reikia atitinkamai įkalti... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2021-03-06
Neturėjau jokios galimybės nuvykti, pažiūrėti savo akimis ir priimti to karališko objekto. Ar kartais ta estakada nėra statoma ruošiantis tam "karališkam" jūrų kadetų mokyklos. Nu žodis karalius tai ir yra nuo žodžio karas. Karalienė pvz šachmatuose turi žymiai daugiau "kariškos" jėgos negu karaliaus figūra. Bet vaivorykščių ir vienaragių laikais nežinosi kas čia karalius ir kas karalienė. Pvz prieš kelis mėnesius trakuose švedijos karalienė atidarė šiek tiek kitokią "estakadą". Atseit lietuvoje labai trūksta slaugos ir globos įstaigų. Ir tai karalienei tupint švedijos "rūmuose" kažkaip stebuklingai "matosi" lietuvos padėtis. Ir nežinosi kurios šalies vėliava garbina kryžiaus kalnas. neaišku kokia prasme panaudotas žodis "kuria"? Iš pirmo žvilgsnio turėtų susiprasi prasmė apie prasmingumą, kūrybą, meną, tt. Bet jeigu žodis panaudotas ta prasme kur kalba eina apie krosnis, malkas, degimą, kūrikus ar panašiai tai tada čia kalba eina apie kažkokį nepilnai apibudintą vandenį su nutylėtais epitetais ir būdvardžiais. Pvz ugninį vandenį, ugningai pilstomą vandenį, geltoną vandenį, tt. Ir to vandens atžvilgiu jūs esate aborigenai, nes vartojate tokį "purviną" vandenį. Turėtumėte vartoti gryną vandenį, švarų, be kažkokių epitetų. Aišku yra ir problema, nes visas vanduo visur yra užterštas. Negali nueiti į šyšą pasisemti su stiklinę ir gerti tą vandenį. Atseit blogai. Taip daro tik laukinia. Jeigu jau nori tai užsivirink ir tada gerk. Net iš krano gerti ir tai turbūt nėra saugu, nes va kiek visokių filtrų siūlo parduotuvėse. Ir ką reiškia kurti gyvenimą? Nes jeigu kalbame apie ugningo vandenėlio pilstymą tai tose atskaitose yra kalėdų kalėdos visus metus. Na žinot kaip per pasakas ir multikus atgimsta negyvi daiktai, per kūčias gyvuliai pradeda kalbėti. Va estakada yra karalienė ir tos karalienės gyvenimas prasidėjo kai tą karalienę pradėjo kažkas statyti. Nu jūs visiški aborigenai kurie garbina cemento gabalą. Ir nėra taip kad tai "neteisinga" aborigenų atžvilgiu. Nes tai architektūros ir inžinerijos stebuklas. Kažkas panašaus į egipto piramides ar Taj-Mahal. Turbūt lygiai taip pat brangiai kainuoja. Matot egipte už tas piramides turbūt turėjo viską susimokėti. Liko tik dykuma. Ir vienas dalykas karalienės fizinis lipdymas, kitas dalykas karalienės gyvenimas kuris atsispindi geltono vandenėlio pilstymo sistemose: projektai, architektūra, standartai, planai, derinimai, žiniasklaida, tt. Ta karalienė nors pagaminta iš betono ir armatūros, bet tose vandenėlio pilstymo sistemose gyvena žymiai pilnavertiškesnį gyvenimą negu vietiniai aborigenai. Kam reikalinga anglams tas keistas himnas "god save the queen" (dieve (iš)gelbėk karalienę)? Tarsi karalienė pavojuje, tarsi griūva, tt. Komentaras patinka Komentaras nepatinka