Valdžiai – popierinis nepatogumas ant sėdimos vietelės?

Tarybos narį neramina tendencija

Savivaldybės tarybos politikui kilo nerimas dėl Savivaldybės informacijos ribojimo vietinės žiniasklaidos puslapiuose. Apie tai buvo diskutuojama praėjusį ketvirtadienį. Besibaigiant nuotolinio Tarybos posėdžio darbui šį kartą transliacija nebuvo išjungta. Todėl galėjome stebėti Tarybos narių pasisakymus dėl klausimų, kurie nebuvo numatyti posėdžio darbotvarkėje. Negalėjome neatkreipti dėmesio dėl liberalo Audriaus Endzino pastebėjimo žiniasklaidos priemonių atžvilgiu.

Pasak Tarybos nario, jis stebi tendenciją, kad po kritiškų Savivaldybės atžvilgiu straipsnių popierinėje žiniasklaidoje nebelieka Savivaldybės užsakomosios informacijos sklaidos. A. Endzinas teigia: „Savivaldybė turi prievolę viešinti savo veiklą ir tai turėtų daryti priimtinais būdais“. Savivaldybės vadovai, atsakydami į politiko A. Endzino nuogąstavimus, paneigė, kad yra mėginimų riboti informaciją. Skaitytojų įdomumui ir tiems, kurie nestebėjo posėdžio transliacijos, pateikiame atsakymų stenogramą (kalba netaisyta, - red. pastaba):

V. Laurinaitis: „Neribojame mes informacijos.“

V. Pozingis: „Visi pilnai gauna, jeigu žiniasklaida tik nori papildomos informacijos, mes visiem pateikiam. O čia kad skelbimas ar apmokamas tas dalykas, tai mes matom kiek turim lėšų, kuris laikraštis informaciją laiku išspausdina, visiem duodam, nematom jokių problemų.“

A. Endzinas: „Tai priklausomai nuo to ką rašo, jūs duodat?“

V. Pozingis: „Gerbiamas Audriau jūs atstovaujat vieną asmenį, nu tai atstovaukit asmenį, aš galiu pasakyti kurį atstovaujat. Šiandien mūsų internetinis puslapis yra viešas, pilnai sutvarkytas ir šiandien pilnai pagal įstatymą visą informaciją viešinti užtenka mūsų internetinio puslapio“.

Viešo pirkimo vingrybės

Mes negalime kalbėti dėl visų žiniasklaidos priemonių. Tačiau turime teisę išsakyti savo poziciją ir paviešinti kai kurias faktines aplinkybes, susijusias su informacijos sklaidos vietinėje spaudoje pirkimu. Pirmiausia paminėsime tai, kad informacijos sklaidos vietinėje žiniasklaidoje paslaugos pirkimui Savivaldybės administracijai prireikė dviejų pirkimų, dėl mums nežinomų priežasčių. Pirmojo pirkimo metu „Šilokarčemos‘ laikraščio pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Tačiau nugalėtoju laikraštis nebuvo paskelbtas, o pirkimo procedūra buvo nutraukta, dėl pirkimo sąlygų keitimo. Po to įvyko kitas pirkimas, kurio pasekmėje buvo sudarytos trys sutartys su visais konkurso dalyviais. Iš esmės tokia praktika galioja nuo neatmenamų laikų. Kiekvienais metais Savivaldybė skelbia informacijos sklaidos pirkimą, kuriame dalyvauja visi trys Šilutės rajono laikraščiai. Sutartys visuomet sudaromos solidariai, pagal mažiausiai pasiūlytą kainą ir dėl to nėra kilę jokių klausimų per nusistovėjusį laikotarpį.

Tačiau 2020 metais įvykusio pirkimo aplinkybės su pačiu konkursu ir pirkimo sąlygomis tapo šiek tiek kitokios. Bent jau pirkimo sąlygoje buvo reikalaujama, kad laikraštis būtų leidžiamas 2 kartus per savaitę. Šis reikalavimas iš karto eliminavo laikraštį „Pamarys“, kuris tuo metu buvo leidžiamas tik kartą per savaitę. O ir pirkimas buvo stabdomas ir keičiamos sąlygos tik tuomet, kai paaiškėjo mažiausios kainos siūlymas. Kyla klausimas: dėl ko tai buvo daroma? Tačiau atsakymą belieka tik numanyti.

Lygiava išsisklaidė tarsi rūkas

Nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos ir iki dabar Savivaldybės administracija neužsako „Šilokarčemos“ laikraščio mokamų informacijos sklaidos paslaugų. Matydami, kad mūsų laikraščio skaitytojai negauna aktualios informacijos, nėra sveikinami švenčių progomis nuo Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio, kreipėmės į Savivaldybės administraciją su atitinkamu paklausimu.

Administracijos direktorius savo atsakymuose šiek tiek painiojosi. Pirmiausia atsako, kad administracija neįsipareigojo kiekvieną mėnesį „Šilokarčemos“ redakcijai teikti informaciją. Tačiau paklaustas antrą kartą, cituojant sutarties punktus, paneigiančius direktoriaus teiginį dėl įsipareigojimų, V. Pozingis teigė, kad informacijos neriboja nurodydamas per metus sumokėtą sumą. Jis taip pat pabrėžė, kad privalomą skelbti informavimo paslaugą perka ir iš kitų respublikos bei vietinių tiekėjų. Jokiu būdu nekvestionuojant Savivaldybės administracijos pirkimo teisių, tačiau lyginant informacijos sklaidos pirkimų paslaugas išspausdintuose visuose rajono laikraščiuose akivaizdžiai galime pamatyti prioritetus. Nuo gruodžio mėnesio lygiava, kuria pasibaigė paslaugos pirkimas 2020 metų kovo mėnesį, išsisklaidė kaip dūmas. Per pastaruosius tris mėnesius „Šilokarčema“ negavo nė vieno užsakymo. Tačiau Savivaldybės administracija nėra pagrindinis laikraščio užsakovas, todėl pirkimų apribojimai įtakos laikraščio leidybai negali turėti iš principo. Ir ne apie tai šiandien kalbame.

Ar siekiama daryti įtaką?

Tarsi „Hamleto“ poemos klasikinis klausimas „būti ar nebūti?“ ir perfrazuotas šios dienos aktualijos linkme „daroma įtaka ar nedaroma?“. Taip skamba iškeltas viešumon klausimas: ar tai nėra vietinės valdžios pastangos daryti įtaką žiniasklaidai, kuri negieda ditirambų „šventos trejybės“ naudai? Ir kiek tokie veiksmai iš esmės nereguliuoja laisvos rinkos ir nedaro įtakos žmonių valiai pasirinkti? Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas Dainius Radzevičius teigia, kad vietinės valdžios mėginimai daryti spaudimą žiniasklaidai dėl kritikos nėra naujiena Lietuvoje. Tokių bandymų būta, ir ne vieno. Tačiau daugelyje atvejų tokie valdžios veiksmai sulaukia Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio ir būna atitinkamai įvertinti.

O perskaitę Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnį sužinome, kad „valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, <...>, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje“.

Kaip Šilutės rajono savivaldybės administracija laikosi įstatymų, spręskite patys.