Saugant perinčius paukščius iki rugpjūčio nebegalima pjauti medžių

2021-03-16, am.lrv.lt

Prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui, kovo 15 d. įsigalioja draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis. Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą ir savivaldybės leidimą.

Aplinkos ministerija ragina nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų – sparnuočiams reikia ramybės. Jeigu nėra galimybės nenupjauti augalo, ministerija prašo įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų.

Saugotiniems priskiriami medžiai, kurie pagal augimo vietą, rūšį ir matmenis atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus: taiąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skirpstai, skroblai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, augantys daugiabučių namų ir kitų gyvenamųjų pastatų teritorijose. Privačioje žemėje mieste saugotinas yra didesnio nei 20 cm., ne mieste – didesnio kaip 30 cm. skersmens medis.

Žemės ūkio paskirties ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje saugotini didesni nei 30 cm. skersmens minėtų rūšių medžiai; kurortuose, kurortinėse teritorijose – didesnio kaip 20 cm. skersmens. Atkreiptinas dėmesys, kad kurortuose saugoma daugiau želdinių rūšių.

Taip pat saugotini medžiai ir krūmai, įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus. Savivaldybių sprendimu privačioje žemėje saugotini dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi ir kultūros paveldui bei kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai.

Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d. draudimui kirsti ir genėti gali būti taikomos išimtys, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama ornitologo eksperto pažyma, kad kertamame ar genimame medyje ir greta augančiuose nesiveisia laukiniai paukščiai.

Draudimą numato Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka. Daugiau informacijos čia.


Straipsnio komentarai

..2021-03-16
labai nesmagus straipsnis iš tos serijos kur kažkokie ministerastai nepastebi rastų savose akyse, bet gali iš šapelio jūsų akyse priskaldyti vežimą malkų krematoriumui. Ir galima visaip žiūrėti į tokius keistus "išsidirbinėjimus", kur žinių ekonomika, informacinė visuomenė, valstybės tarnyba, tt yra akivaizdžiai naudojama ne pagal paskirtį. Vienas variantas kad tai pavyzdys kaip savi šaudo į savų kišenes iš serijos kur naudojamasi daktarų grupuotės metodais kad svarbiausia "nepakenkti". Aplinkos ministerija "ragina". Aplinkos ministerija "prašo". Kaip tai įmanoma? Aiškinama tarsi ministerija yra gyvas "asmuo", senelis šaltis, tt. Čia kaip tas episodas iš priparkuotų pietų, kur sviesttinukas pradėjo garbinti amerikietišką regitrą, tarsi tai būtų šventas objektas. Su kuo jie čia šnekasi tuose straipsniuose? Jugi žmonės negali pjauti jokių medžių visus metus. Nei su paukščių lizdais, nei su elektros lizdais, nei saugotinų, nei nesaugotinų, tt. Nu ką reiškia žodis "saugotinas"? Nu kad jie nėra tikri dėl kažkokio saugumo. Gal būt ir saugotų tuos medžius jeigu būtų kiti laikai, kiti veidai, kita santvarka, kitokie pajėgumai, kitokios priemonės, tt. Kažkas nesuprasta apie kažką. Va valstybinė siena yra saugoma, vadovybė yra ne saugotina, bet saugoma, tt Kita problema tai aklųjų karalystė. Jugi ant medžių nėra užrašyta tie pavadinimai, nėra lentelių kaip ant gatvių. Nors ir pragyvenau lietuvoje jau beveik 50 metų bet pirmą sykį girdžiu tokius pavadinimus kaip vinkšnos, skirpstai, tt. Skamba kaip invazinės rūšys. Jau bananai, mangai ir avokadai skamba kaip savesni augalai, nes kiekviename prekybos centre galima nusipirkti saldžių vaisių. Komentaras patinka Komentaras nepatinka