Ar leisime nugriauti mažlietuvių paminklą – Gudų tiltą per Vilką?

Atliko apžiūrą

Tilto apžiūra atlikta 2015 metais. Jau prieš šešerius metus specialistai nustatė nemažai defektų. Atlikus patikrinimą surašyta nemažai aktų. 2017 metais gautas leidimas šį tiltą rekonstruoti. Leidimas tuomet išduotas VĮ „Tauragės regiono keliai“. Pagėgių savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Valdemaras Dikmonas patikino, kad gautas leidimas atitinka visus teisinius reikalavimus ir yra suderintas su visomis reikiamomis institucijomis.

Apie aistras socialiniame tinkle vedėjas nežinojo, tačiau maloniai pateikė informaciją: „Darbo praktikoje taip yra: specialistai, numatę perspektyvinius planus, rengia suderinimus, leidimus, tuomet laukia atitinkamų programų finansavimo ir turėdami visus reikiamus dokumentus pradeda vykdyti darbus. Šiuo atveju įmonė VĮ „Tauragės rajono keliai“ viską atliko teisėtai, nes tiltas nebuvo įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą ir rangovai laukė reikiamo momento darbams pradėti.“

Kalbinome Pagėgių savivaldybės merą Vaidą Bendaravičių: „Bendradarbiavimo su Valstybine automobilių kelių direkcija visada trūko ir trūksta. Jie tarsi valstybė valstybėje nelinkę niekada nieko derinti. O šiuo atveju kelias priklauso jiems.“

Apie socialiniuose tinkluose paplitusią diskusiją dėl istorinio tilto išlikimo meras nieko nežinojo ir patikino tuoj pat pasidomėsiąs. Paklaustas, ar palaiko visuomenės nuomonę, jog senąjį tiltą reikėtų palikti kaip kraštovaizdžio elementą, meras teigė: „Taip, mintis graži ir, jeigu visuomenė kreipsis, būtinai į tai reaguosime. Žinoma, tuomet laukia labai dideli darbai: žemių nuosavybių peržiūrėjimai, planų koregavimas, paties projekto keitimas ir t. t., bet kolegų praktikoje taip yra buvę. Tokią kliūtį įveikė Kazlų Rūdos savivaldybė, keitė projektus ir išsaugojo senąjį tiltą, greta pastatydama naują.“

Reikia laiko

Ar savivaldybės vadovai patys inicijuos istorinio objekto išlikimą, meras nepaminėjo.

Susisiekėme su UAB „Kelprojektas“ projekto vadovu Modestu Tvysa. Deja, M. Tvysa atsakė, kad projekto užsakovai yra Lietuvos automobilių kelių direkcija ir informacijos apie tilto rekonstrukcijos projektą galime kreiptis į užsakovą – VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“. Atsakymui gauti reikia laiko, tad klausimą pateiksime ir vėliau pasistengsime skaitytojus informuoti apie atsakymą. Nes laiko išsaugoti istorinį objektą reikia ir tiems, kurie norėtų šį tiltą išsaugoti, mat darbai turi būti pradėti jau kovo mėnesį.

Ar rekonstrukciją pavyks pradėti be papildomų kliūčių – klausimas, nes krašto istorijos puoselėtojai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės skyrių prašydami šį inžinerinį objektą įtraukti į Kultūros paveldo registrą. Kiek mums žinoma, šiuo metu paveldosaugos specialistai šį klausimą spręs pasitelkdami Kultūros paveldo vertinimo tarybą.

Ką gi byloja istorija apie šį istorinį tiltą ir šio krašto gyvenimą? Tiltas statytas 1894 metais.

Išliko iki šių dienų

Dr. Martynas Purvinas knygos „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ (2011 m.) straipsnyje „Gudų kaimas“ mini, kad 19-ojo amžiaus antrojoje pusėje, pertvarkant didesnių krašto kelių tinklą, nuo tarptautinio plento Tilžė-Mikytai-Tauragė-Ryga per Gudus ir Natkiškius buvo nutiestas plentas iki pasienio su Žemaitija (Sartės upelio). Kiek vėliau nuo šio plento buvo nutiesta ir atšaka į Pagėgius. Tokia kelių struktūra išliko iki šių dienų.

Dr. Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė knygoje „Šiaurės Skalva“ (2007) rašo, kad Natkiškių miestelio plėtrą lėmė 1897 metais nutiestas kelias į Sartininkus.

Taigi, šiame kelyje, kurio ilgis apie 15 kilometrų, 1894-1897 metais buvo pastatytas tiltas per Vilką ir dar apie 12 mažesnių tiltų, kurie sudarė įspūdingą tiltų grandinę. Iš 12 pastarųjų apie 10 tiltų yra išlikę iki šių dienų, nunykusios tik viršutinės jų dalys – stulpai ir tvorelės, bet ir jų vienur bei kitur dar galima pamatyti.“ Stulpai su vokiškais užrašais išlikę ir ant minėtojo Gudų tilto.

„Tiltas per Vilką, atlaikęs abu karus, ne tik kad beveik nepakito, bet iki šiol sėkmingai tarnauja, tarnautų ir ateities kartoms, jei nebūtų sumanyta jo nugriauti“, - socialiniame tinkle savo nuomonę išsako visuomenininkai.

Socialiniame tinklo sekėjai išdėstė ypatingai patrauklią mintį - senąjį tiltą palikti ir pritaikyti dviratininkams bei pėstiesiems, juolab, kad Pagėgių savivaldybės vizija šiame kelyje įrengti nacionalinio lygmens dviračio trasą ir bendrojo apskrities plano dviračių trasos „Karšuvos dviračių žiedas“ atkarpą. Paliktas senasis tiltas galėtų būti šios vizijos įgyvendinimo pradžia.

Kol kas planai

Apie dviračių takus Pagėgių savivaldybėje kalbame nuo pirmosios Pagėgių savivaldybės įkūrimo dienos, bet kol kas tai tik planai ir nuolatiniai turistų priekaištai Pagėgių savivaldybės vadovams, kad tenka važiuoti respublikinės reikšmės keliu, kuriame nėra net šalikelių, nekalbant jau apie dviračių takus, o tai ypač pavojinga.

Tai galėtų būti atskira tema, kiek kartų projektuose Pagėgių savivaldybė buvo numačiusi dviračių takus ir kiek jų realiai įrengė. Šiuo metu asociacija Pagėgių bendruomenė inicijuoja parašų rinkimą dėl dviračių tako Pagėgiai-Rambynas, nutiesimo. Tikėkimės, kad akcija sulauks teigiamo vadovų atsako.

Apie šio tilto rekonstrukciją prieštaringai pasisako VšĮ „Archeologijos centras“ direktorius Linas Tamulynas: „Manau, kad tai tik apsisprendimo ir lėšų klausimas. Likusių šio kelio tiltelių rekonstravimas į pralaidas yra gėdingas Kelių direkcijos ir Pagėgių savivaldybės požiūris į paveldą ir regiono perspektyvą. Vietoj dviračių takų įrengimo išlikusiuose istoriniuose keliuose uždega žalią šviesą sunkiasvorės technikos važinėjimui. Manau, kad reikėtų kalbėti apskritai apie šio istorinio kelio pritaikymą turizmui ir sunkiasvorių sunkvežimių nukreipimą kitais keliais.“

2021 m. sausio 20 d. „Delfi“ portalo straipsnyje „Jau pavasarį – tilto per Vilkos upę Pagėgių savivaldybėje rekonstrukcija“ išsakyti argumentai, kad tilto konstrukcijos yra nusidėvėjusios. Socialiniame tinkle diskusijoje dalyvavusios istorikės, Mažosios Lietuvos enciklopedijos I tomo vienos iš sudarytojų Laimos Rupšytės, puikiai žinančios šią vietą, nes tai jos po lopinėlį ištyrinėtas kraštas - gimtinė, nuomonė yra tokia: „Taip, sunkiasvorei technikai jis nėra pritaikytas, bet tokiai technikai nėra pritaikytas ir visas kelio ruožas Gudai-Natkiškiai-Sartininkai. Manyčiau, kad šis tiltas, kaip Gudų kaimo simbolis ir svarbiausias kelio Gudai-Natkiškiai-Sartininkai tiltų grandinės tiltas, turi būti išsaugotas.“

O ką manote Jūs, brangūs kraštiečiai, Mažosios Lietuvos kultūros mylėtojai, mokytojai, Savivaldybės tarybos nariai? Apie tai skaitykite kitose laikraščio numeriuose.