Į Lietuvą sugrįžo pirmieji gandrai
Prasidėjus pavasariškiems orams į Lietuvą ėmė grįžti svetur žiemoję paukščiai, tarp jų ir vieni lietuvių mylimiausių - gandrai. Ornitologas Marius Karlonas papasakojo, kuo šie paukščiai tokie svarbūs mūsų kraštui ir kaip juos įkurdinti netoli namų.
Renkasi Afriką
M. Karlonas pasakoja, kad gandrai yra tolimieji migrantai ir paprastai žiemoja Afrikoje, o į Lietuvą grįžta apie kovo mėnesio vidurį. Šiuo metu, anot jo, jau būtų galima suskaičiuoti gerą 10-tį sugrįžėlių. Jie pastebėti Šiaurės Lietuvoje, Suvalkijoje, Pamaryje, netoli Vilniaus ir kitur.
„Afrikoje būdami gandrai nežino, kokios pas mus oro sąlygos, ar jau šilta. Jie vadovaujasi tik nustatyta dienos trukme ir saulės padėtimi danguje, vadinamu fotoperiodu. Pagal tai gandrai, kaip ir kiti tolimieji migrantai, nustato, koks metų laikas yra tuo metu. Jie žino, kiek jie trunka kelionėje, ir nusprendžia, kada reikia išskristi iš Afrikos, kad pasiektų mūsų šalį ar kitas perimvietes Europoje laiku“, - sako specialistas.
„Būna grįžtant užeina audros ar pasitaiko nepalankios orų sąlygos. Jie turi sustoti. Daugiausiai gandrų, kaip žinom, pasirodo gandrų dieną - kovo 25-ąją“, - pasakoja ornitologas.
Galima pamatyti ir žiemą
„Pastaraisiais metais atsirado tokių gandrų, kurie pradėjo tinginiauti - neskristi iki Afrikos. Kartais jie žiemoja Pietų Europoje, aplink Viduržemio jūrą. Ir Lietuvoje, Lenkijoje vis pasilieka pavieniai individai ištisą žiemą“, - sako M. Karlonas.
Anot jo, tokių Lietuvoje žiemoti pasirinkusių pavienių gandrų galima pastebėti net ir sausio ar vasario mėnesiais. „Ir lizde vasario pradžioje yra nufotografuotų“, - sako specialistas ir juokiasi, kad žmonės kartais pamano, kad tai - pirmieji sugrįžėliai.
„Tačiau daugiau pabendravus su vietiniais gyventojais, kur tokie gandrai pastebėti, tampa aišku, kad jie ten būna visą žiemą. Ypač tose vietose kur sniego buvo mažai, pavyzdžiui, žinau, kad Suvalkijoje, prie Kybartų, vienas gandras peržiemojo“, - tikina jis.
Naujos pradžios pranašas
Paklaustas, ar gandrai kuo nors išsiskiria iš kitų paukščių, M. Karlonas juokiasi, kad tai turbūt labiausiai lietuvių mylima ir laukiama paukščių rūšis.
„Gandrai yra vienas geriausių indikatorių, kad aplinka, kurioje jis gyvena, yra ekologiškai sveika. Jei gandras ten gyvena, reiškia, kad ekosistema gera, aplink kelių kilometrų spindulių esančios buveinės yra sveikos. Jam yra įvairaus maisto“, - sako ornitologas.
Anot jo, dažnai žmonės nustemba sužinoję, kad šie paukščiai plėšrūs. „Gandras minta viskuo, kas gyva ir ką randa. Jis nesirenka: ar tai - driežas, ar gyvatė, ar paukščio jauniklis, žuvis, varlė, vabalas“, - sako specialistas.
Nemažai šis paukštis susijęs ir su lietuviškomis tradicijomis. M. Karlonas sako girdėjęs ir ne vieną prietarą apie gandrus.
„Žinau, kad labai svarbu, kokį gandrą pamatysi patį pirmą, ar tai bus skrendantis gandras ar tupintis. Jeigu skrendantis, reiškia, metai bus geri, viskas seksis, jei gandras tupi - bus vangūs. Visi šeimos nariai turėjo su gandrais susijusių tradicijų. Jaunimui reikėjo verstis kūliais, gandrų grįžimo dieną nebuvo galima taisyti tvorų, reikėjo paglostyti ir sėjai paruošti grūdus. Tą dieną artojus pradeda maitinti, nes parskridęs gandras yra ženklas, kad tuoj prasidės pavasariniai darbai, todėl reikia pasistiprinti“, - pasakoja ornitologas.
Daug kur nyksta
Ornitologas sako, kad Lietuvoje baltųjų gandrų tankumas yra didžiausias Europoje, čia jiems yra geriausios sąlygos veistis. Anot jo, gandrų tankumas mūsų šalyje parodo, kad Lietuvos ekosistemos yra pakankamai sveikos.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Centrinėje ir Vakarų Europoje dėl intensyvios ūkių chemizacijos gandrai jau yra išnaikinti ir jei anksčiau ten gandras buvo dažnas paukštis, dabar belikęs tik vienas kitas.
„Labai greitai situacija gali pasikeisti ir Lietuvoje. Žemės ūkis intensyvėja, vis daugiau laukų melioruojama, jie purškiami pesticidais, todėl tiesiog nelieka balų, kur gandras galėtų pasigauti maisto, nebelieka vabalų. Blogėjant gandro mitybinei bazei nebelieka ir jų“, - sako M. Karlonas.
Sugrįžę gandrai netrunka ieškoti perėjimo vietos ir pasitaiko, kad kokio nors namo kaminas jiems pasirodo kaip tik tinkama vieta. Ornitologas sako, kad imtis veiksmų, kad gandras lizdo ten nesusisuktų, reikia vos tik pastebėjus jo susidomėjimą. Vėliau - kai gandras pradės perėti - bus vėlu.
„Jei žmogus mato, kad gandras nori sukti ten gandralizdį, reikėtų imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, ant kamino padaryti konstrukcijų, galbūt iš spyglių, kad jis negalėtų nutūpti, ar kokių pagalių pridėti. Nuo kovo galo iki balandžio vidurio jau gandrai bus susiradę lizdą, taigi bent jau 3 savaites tą kaminą reikia padaryti nepatogiu gandrui ir taip parodyti, kad jam reikia pasiieškoti kitos vietos“, - pataria paukščių žinovas.
Anot jo, jei gandras domisi konkrečiu kaminu, labai gali būti, kad jam tiesiog trūksta perėjimo vietos, o apylinkėse gausu maisto, todėl gandras būtų linkęs įsikurti netoliese.
„Žmogus gali iškelti pagamintą platformą gandro lizdui. Kai kurie žmonės kelia ratą, akėčias ar ką kitą. Užtenka pagaminti ir iškelti kokią tvirtą konstrukciją plokščiu padu. Galima ir ant stogo, ji turi atsiremti į abi stogo puses. Žmonės ir į medžius kelia, kiti specialiai stulpą iškelia ir ant jo padaro konstrukciją. Jeigu gandrui trūksta perėjimo vietos, tai jis tikrai mielai ją užims“, - tikina pašnekovas.
Delfi.lt