Šilutės „važnyčiotojai“ pralaimi eilinį karaliaus gambitą, bet partija nebaigta

Vienu svarbesniu pastarųjų dienų įvykiu drąsiai galėtume įvardinti Šilutės valdžios dedamas pastangas įrengti žiedinę sankryžą mūsų miesto urbanistinėje dalyje, kuri akivaizdžiai ir galutinai sunaikins istorinę Žibų aikštę. Šiam sumanymui įgyvendinti buvo žengtas beprecedentis miesto naujojoje istorijoje žingsnis – surengta gyventojų apklausa... per elektroninius valdžios vartus. Tačiau kokia reali nauda iš tokio valdžios „ėjimo žirgu“ ir kiek bus atsižvelgiama į apklauso rezultatus?

Principinis apklausos dalykas

Trumpai priminsiu istoriją, besitęsiančią daugiau nei metus. Turbūt tai pirmas atvejis Šilutėje, kai taip įkyriai yra brukamas projektas, kuriam visuomenė nepritarė net tris kartus. Esminė nepritarimo priežastis – tai istorinės miesto dalies kraštovaizdžio galimi pokyčiai, kurie šiuolaikiškais elementais pakeis tradicinės susiformavusios gyvenvietės senųjų gatvių netaisyklingas formas. Esminė „brukimo“ priežastis – tai eismo saugumo gerinimas.

Tačiau miesto bendruomenė neprieštarauja, kad būtų pagerintas saugumas, o tik prašo tai padaryti kitaip. Bet, regis, valdžia akla savo rinkėjų valiai ir griebiasi įvairių triukų bei manipuliacijų savo ketinimams įgyvendinti. Vienas iš tokių triukų - tai valdžios paskelbtas balsavimas dėl žiedinės sankryžos įrengimo. Dar vasario 25 dieną, nuotolinio Tarybos posėdžio metu, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis apie tai ryžtingai pareiškė Tarybos nariams.

„Bus klausimas dėl žiedinės sankryžos. Iš principo. Pats principinis dalykas. Jeigu bus pritarta, kad darome, tada jau diskutuojame, kaip tai turi atrodyti“, – dėstė valdžios poziciją meras.

Politinis svorio matomumas

Tokiu būdu V. Laurinaitis pasiuntė žinutę bendruomenei, kad apklausos rezultatais siekiama spręsti šios sankryžos likimą. Bendruomenė tai išgirdo ir buvo aktyvi, kiek leido apklausos apribojimai. O apribojimų būta tokių, kad balsuoti galėjo tik deklaravusieji savo gyvenamąją vietą Šilutėje ir tik naudojantys elektronines prisijungimo priemones, tokias kaip elektroninė bankininkystė ar mobilus parašas. Prie apribojimų dar pridėkime administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio darytą įtaką, apie kurią rašėme praėjusiame laikraščio numeryje.

Sprendžiant iš visumos apribojimų ir įtakos aplinkybių, akivaizdžiai matosi, kad valdžia žūtbūt siekia visuomenės pritarimo šiam projektui. Tai reiškia, kad šis projektas yra gyvybiškai svarbus ir ne toks kaip antai Laisvės alėjos ar K. Kalinausko gatvės rekonstrukcijų projektai, kurie nugulė į valdininkų stalčius po pirmojo nepritarimo. Tačiau likimas piktai pasijuokė iš valdžios desperatiškų pastangų, kurių atsiradimui įtakos turėjo tos pačios bendruomenės primestos žaidimo taisyklės. Juk prieš projekto viešą svarstymą sausio 14-ąją buvo Savivaldybės administracijai įteikti lapai su daugiau nei šimtu parašų, pasisakančių prieš žiedinės sankryžos projektą. 

Administracijos direktoriaus V. Pozingio, vadovaujančio visam šitam pristatymo paradui, reakcijos nereikėjo ilgai laukti. Jis tik pasišaipė ir pažadėjo surinkti du tūkstančius parašų už žiedinės sankryžos projektą. Kaip jam sekėsi tai padaryti, įskaitant ir daromą spaudimą seniūnams, parodo pačių surengtos apklausos rezultatai. Už žiedinę sankryžą V. Pozingis tesugebėjo surinkti tik 276 parašus. Jei į apklausą žiūrėtume ir platesne prasme, galime netiesiogiai suprasti ir administracijos direktoriaus politinį svorį visuomenėje. Ir tai tame fone, kuomet žiedinės sankryžos nenori 330 respondentų.

Ar paistoma strateginio plano?

Ar tai gali atspindėti visų gyventojų nuomonę? Žinoma, ne. Tačiau ir savivaldos rinkimuose dalyvauja toli gražu ne visi rinkimų teisę turintys asmenys. Todėl nepriklausomai nuo dalyvavusių apklausoje asmenų skaičiaus, jos rezultatas turi būti gerbtinas. Ypač, jei įsiklausysime į merą V. Laurinaitį, teigiantį, kad apklausa tai principinis dalykas. Kiek tas principinis reikalas išliks principiniu esant ne tokiam rezultatui, kokio tikėjosi apklausos rengėjai, netruksime sužinoti.

Tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų. Na, tarkime, ar strateginiame Šilutės miesto plėtros plane yra numatyta šios sankryžos rekonstrukcija? Iš principo? Juk be kita ko, tai yra esminis dokumentas, kuriuo valdžia privalo vadovautis. Todėl kreipiuosi viešai į Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių ir prašau atsakyti, ar Šilutės miesto strateginiame plėtros plane yra numatyta sankryžos M. Jankaus, Lietuvininkų ir Tilžės gatvių sankirtoje rekonstrukcija?

Vis tiek einama įgyvendinimo keliu

Tikriausiai valdžios įsitikinimas, kad jų pačių surengtos apklausos metu bus užtvirtintas gyventojų pritarimas šiam žiedinės sankryžos projektui, buvo neabejotinas. Todėl nelaukiant šio rezultato, buvo patvirtintas reikšmingas dokumentas, kuris įžiebia žalią šviesą tolimesniems projekto įgyvendinimo veiksmams. Tai Šilutės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio Savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 165 Šilalė-Šilutė sankryžos su Šilutės miesto M. Jankaus g., esančios 56,64 km, rekonstravimo į žiedinę sankryžą projektiniams pasiūlymams, paskelbtas šių metų kovo 2 dieną.

Ir papūskite jiems į uodegą, kaip nuo seno sako lietuviai. Tačiau tai yra esminis dokumentas, kuris suteikia teisę toliau vykdyti projektinius sprendinius.

Ataskaitos šališkumas akivaizdus

Kiek čia svarbi gyventojų nuomonė? Ogi, nė kiek. Svarbiausia, kad į viešo svarstymo metu pateiktus pasiūlymus ir pastabas buvo motyvuotai atsakyta. Kiek motyvuotai, tai čia jau klausimas, tačiau įstatymai nenumato atsakymų stilistinės ir giluminės analizės. O motyvų patikslinimo paklausėjai laukia jau daugiau nei mėnesį ir panašu nesulauks.

„Lauk šuneli, kol stips kumelė“, - sako liaudies išmintis. Gal greičiau sulauksi valdininkų, važinėjančių arkliais. Bet visų pateiktų siūlymų atmetimo pagrindinis motyvas yra susijęs su eismo saugumo sprendiniais, remiantis pateikta poveikio kelių saugumui ataskaita, atlikta 2019 metais. Jei trumpai apibendrintume šią ataskaitą, kuri buvo atlikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto APF kelių tyrimo instituto, tai galime pasakyti, kad buvo analizuojamas eismo saugumas per 10 metų visoje Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse nuo geltonojo tilto iki geležinkelio pervažos, o ne konkrečioje sankryžoje. Bet per dešimties metų laikotarpį centrinėje miesto gatvėje vidutiniškai įvyko tik 4 eismo įvykiai, įskaitant ir dviratininką, nukritusį prie šviesoforo ir kitus mažiau kurioziškus.

Tačiau galbūt svarbiausias dalykas - ne kiek ir kokių eismo įvykių įvyko, o kokios eismo reguliavimo alternatyvos buvo tiriamos. O jų yra tik dvi. Tai esama situacija ir žiedinės sankryžos įrengimas. Žinoma, kad esama situacija su išblukusiu horizontaliu ženklinimu, nutrupėjusiais šaligatviais ir gausa „medžių, trukdančių patogiam eismui bei ribojančių matomumą“, jokiu būdu negali būti priimtina. Todėl išvadoje ir siūlomas antras - žiedinės sankryžos įrengimo variantas.

Štai tokia viena iš pagrindinių argumentacijų, kuri, šių eilučių autoriaus nuomone, akivaizdžiai vienapusiška ir šališka, be alternatyvaus sprendimo, kurio ir reikalauja bendruomenės dalis. Jei įsigilinsime į tiek šio dokumento išaiškinimus ir tiek į projektuotojo atsakymus dėl pasiūlymų ir pastabų, akivaizdžiai suprasime kas yra šio projekto patronas. Tai Šilutės rajono savivaldybės administracija, kuri dar įgaliota ir iš Kelių direkcijos pusės, žūtbūt siekia tokio projekto įgyvendinimo.

Nekiršinkite žmonių

Ko gero, dar ilgai liepsnos aistros, kaip turi atrodyti senamiestis ir koks turi būti eismas. Tikriausiai yra teisi, neįtikusi dabartinei valdžiai, buvusi Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, kurios nuomonė išreikšta socialiniame tinkle. „Ši apklausa yra žmonių kiršinimas ir, manyčiau, už tai yra atsakinga Šilutės savivaldybės administracija, o KPD (Kultūros paveldo departamentas) turi aiškiai pasakyti, ar galima miesto senamiestyje elgtis kaip savo kieme? Tai iškertame medžius, tai trinkelizuojame parkus, sugalvojame žiedinę sankryžą lyg greitkelyje ir t. t. O Jūs, žmonės, gaiškite laiką, ginčykitės? Jeigu galima, tai prašome panaikinti miesto istorinės dalies statusą ir bus ramu“, – siūlė R. Šikšnienė.

Tai gal vertėtų vis tik atsižvelgti į daugumos nuomonę, atidėti esamą projektą ir pamėginti profesionaliai ištirti visas galimas alternatyvas ir tik po to priiminėti sprendimus?