Save vadina nesurimtėjančia moterimi

Paveldėjo iš tetų

„Mezgėja buvo mano senelio sesuo Petronėlė gimusi 1911 m. Jos dukros, mano tetos Irena, Bronislava ir Antanina, teta Antanina Freitakienė - ypatingos mezgėjos. Paveldėjau tai iš jų“, - sakė Daiva. Ją, kaip puikią riešinių mezgėją, mums padėjo atrasti facebook‘as. Išvydus socialiniame tinkle paviešintas jos megztų riešinių fotografijas buvo sunku patikėti, kad tai ta pati Daiva, kuri vienuoliktus metus dirba socialinį darbą.

Gerai, kad anuomet būdavo Darbščiųjų rankų būrelis, jo dėka mergaitės daug ką išmokdavo. Daivos pradžia buvo šiame būrelyje. Nors Daivos mama Albina Gaidienė, Pagėgių vaikų lopšelio darželio buvusi vedėja, Pagėgių himno muzikos autorė, buvo puiki siuvėja ir mezgėja. Jos rankose gimdavo gražiausi rūbai, kilimų rišimai, pynimai, viskas Gaidžių šeimoje buvo išbandyta.

„Mama dar vesdavo privačias akardeono pamokas vaikams, o aš sėdėdama stebėdavau. Vakare, parėjusi namo, viską, ką grodavo mamos mokomi vaikai, atkartodavu. Kažkoks nesuprantamas noras įsiminti, skaičiuoti, nenuleisti rankų. Mama visada sakydavo: „Kam tau užsiimti, jei nežadi pabaigti“. Taip manyje išugdė kantrybę ir užsispyrimą viską visada pabaigti“, - prisiminė Daiva.

Pašnekovė, rankdarbių nepadėjusi visą savo gyvenimą, pasakojo: „Narplioju tai kojines, tai pirštines, tai dar kažką, o apie tokį nuostabų aksesuarą kaip riešinės anais laikais net nebuvome girdėję. Pažintis su riešinėmis prasidėjo nuo Zitos Kelminckaitės laidos „Ryto suktinis“, kurioje Zita kalbino unikalią mezgėją. Po laidos sau pasakiau, kad ne aš būsiu, jei neišmoksiu.“

Tada Daiva „atakavo“ rankdarbių parduotuvę, prisipirko krūvas karoliukų, siūlų. Žinoma, pradžioje karoliukus, siūlus nusipirkdavo ne tokius. Paaiškėjo, kad reikia išmanyti jų akutes, dydį ir t. t. Viskas parkeliavo į spintą, kurioje dabar tikras sandėlis anuomet nupirktų netinkamų medžiagų. O kokia solidi suma išleistų perniek pinigų...

Vyras Celestinas juokavo: „Kaip norėčiau, kad tas dėžučių su karoliukais bokštas nuvirstų“.

Ir yra sugriuvęs ne kartą. Tada abu su Celestinu rinkę juos kaip Pelenė grūdus iš pelų. Nors Celestinas galėjo ir nepadėti, nes būtent jis nukenčia, kuomet Daiva panyra į savo aistrą. Tada negali bendrauti ir Celestinas, metęs repliką „Ar jau pasinėrei?“, vakaroja vienas. Dabar Daivos mezgimo aruodai sutvarkyti: dėžutės sunumeruotos, ant jų užrašyti kodai, kiekiai, visas sąvadas, ką turi žinoti mezgėja.

Mokytojas – visagalis internetas

„Pradėjusi megzti riešines užsiregistravau mezgėjų interneto puslapiuose. Ten yra nuostabių moterų, kurios nešykšti pasidalinti patirtimi, raštais. Turiu nuolatinę mokytoją, kuri mane nuolat skatina judėti į priekį. Šiuo metu ji mane moko marketingo, kaip pateikti savo gaminį. Man ši sritis dar nepažinta. O ji man suteikė daug pamokų, parodė, kokia kompiuterine programa naudotis, kad fotografijos išeitų patrauklios ir t. t. Bet yra ir tokių, kurios paprašytos rašto, į jokias kalbas nesileidžia. Taip žingsnis po žingsnio ir įveikiau riešinių mezgimą. Kiek džiaugsmo buvo išmezgus pirmuosius raštus, sugebėjus teisingai suskaičiuoti reikiamus karoliukus - juos suvėrusi, jaučiuosi nugalėtoja. Tačiau kai komentaruose mane pavadina  auksaranke, jaučiuosi nesmagiai, juk visos moterys turi auksines rankas ir aš nesu išimtis. Pradedu megzti ir matau viziją, ką noriu išgauti, kuriu, fantazuoju, pamatau

Siūlus, iš kokių noriu megzti, spalvas, raštus ir užvaldo aistra kuo greičiau pradėti“, - kalbėjo Daiva.

Tai - jos prasmingi vakarai

Anot Daivos, yra kažkokia mistika, jei mezgant nei iš šio, nei iš to sugalvoja pasitikrinti, ar gerai mezga raštą, būtinai noras pasitikrinti užeina tada, kai jau tik ką praleidusi vieną karoliuką, o tai jau didžiulė klaida, rašto griūtis. Toks tai ryšys su mezgimu, tokia intuicija. Ta intuicija leidžia Daivai mezgant pažiūrėti ir filmą, nes žino, kad jai bus duotas signalas reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje.

Dabar Daiva jau įvaldžiusi riešių mezgimą iš kelių spalvų karoliukų. Pati galėtų suteikti konsultacijas ne vienai pradedančiai mezgėjai. Jos kraičio skrynioje yra daugiau nei šimtas numegztų riešinių. Daug jų išsiųsta į užsienį.

„Sau riešinių taip ir nenusimezgiau. Visada sakau: kitos bus tikrai man. Mezgant suskamba telefonas: „Gal neturi, noriu padovanoti... Ir vėl ne mano. Ne kartą teko išgirsti repliką: „Kas tau jas pirks?“. Štai jums ir įrodymas gerokai per šimtą porų riešinių parduodu dar nesuspėjusi jų numegzti“, - džiaugėsi Daiva.

Apie tai, kiek kainuoja jos numegztos riešinės, tegul lieka komercine paslaptimi. Pagrindinis tikslas mezgant – ne parduoti, o įveikti vis kitą, sunkesnį, įdomesnį raštą. Kad ir visos liktų namuose, Daiva tikrai nenuogąstautų, nes tai jos prasmingi vakarai.

„Ir taip trumpai trunka mezgimo sezonas: rugsėjy, kada pabaigti visi sodo, daržo darbai, kada pradedi kurti krosnį, spragsint malkoms užplūsta jaukuma ir imuosi mezgimo“, - teigė Daiva. Ji mezgimą vertina kitaip: be finansinių išlaidų dar ir įtemptos akys, nugara, įtemptas sprandas. Vienai porai riešinių numegzti reikia savaitės. Jei reikia labai greitai, tada trys-keturios dienos. Visas azartas baigiasi, kuomet tenka numegzti antrąją identišką riešinę. Ne todėl, kad paprasta, bet todėl, kad nieko naujo. O Daiva gauna peno, kuomet turi išnarplioti, perskaityti ir suprasti kaskart vis kitą raštą.

„Šis aksesuaras puošia moterį visose situacijose. Žinoma, yra moterų, pirmenybę teikiančių apyrankėms, kitai bižuteriai. Tačiau riešinės ne tik nuostabiai atrodo, bet atlieka didžiulį gydomąjį poveikį. Tai sąnarių apsuga Jas galime nešioti žiemą, vasarą“, - pasakojo moteris.

Planai ateičiai

Riešines visur ir visada matanti Daiva svajoja surengti parodą. Rodos, nesunkiai įgyvendinama svajonė, tačiau dėl minėtos priežasties, kad nė vienos riešinės neužsiliko namuose, Daiva jos surengti negali. Tada jau tektų skambinti ir surinkti jas iš užsakovių.

Planuoja D. Karpienė dalyvauti Žąsų turguje, mugėse, gal net vyrą įtraukti į prekybos procesą, bet kad nėra kuo prekiauti.

„Daug riešinių dovanoju. Tik kad nešiotų. Jei sužinau, kad įkištos į toliausią stalčių ir nenešiojamos – jausmas ne koks, nes dovanoju dalelę savo širdies. Kai pamatau moteris, pasipuošusias mano megztomis riešinėmis – labai geras jausmas“, - džiaugėsi riešių mezgėja.

Riešių Daiva mezga visokiausių - ilgų, trumpų, vaikškų. Jauniausioji klientė - šešerių metų Godutė.

Komunikabili, linksma Daiva save vadina niekaip nesurimtėjančia moterimi. Nors tai netiesa. Daiva rimta ir atsakinga, vienuolika metų dirbanti socialnį darbą. Gyvenimas padovanojo antrą santuoką, kurią Daiva ypatingai brangina ir laiko Dievo dovana. Pora įdomi, Celestinas kažkada aktyviai muzikavo, Daiva pasinėrė į mezgimus. Vienas namų kambarys virto muzikos instrumentų, aparatūros, mezgimo reikmenų sandėliu.

„O kas po mūsų ? Kol kas niekas nemezga ir nemuzikuoja... Bet mes esame laisvi savo pasirinkimuose ir be galo laimingi iš dviejų likimų sulipdę vieną“, - pokalbiui baigiantis ištarė Daiva.