Švėkšnos bažnyčios skliautus papuošė rekordinis sodas

Pirmieji pasiruošimo darbai prasidėjo dar pernai, kuomet reikėjo atrinkti tinkamus šiaudus, juos džiovinti. Paruošti reikiamo ilgio, išvengiant sąnarėlių (šiaudo narelių, šiaudo bamblių), padėjo darbščiosios sambūrio moterys. „Išdalinau kiekvienai po maišą šiaudų ir liepiau šiukšlinti namuose“, - pasakojo I. Riterienė. Iš tiesų, šiaudų rankdarbiams paruošimas užima didžiausią rankdarbio kūrimo dalį. Švėkšniškės taip pat paruošė atskirus sodo elementus. O paties sodo rinkimo ėmėsi vadovė I. Riterienė.

Kaip mums pasakojo Ingrita, viena iš svarbiausių lietuviškų rankdarbių tradicijų ji susidomėjo jau seniai. Kūrybos paslapčių išmoko pati, naudodamasi internetu. Kuomet dar dirbo Tradicinių amatų centre, vedė ir edukacijas, mokė, kaip rišti kabančius sodus. Prieš keletą metų jos pagamintas didžiulis sodas papuošė Švėkšnos seniūnijos administracinio pastato erdves. 

Sodu papuošti Švėkšnos bažnyčią I. Riterienę prieš keletą metų paragino tuometis parapijos klebonas Saulius Katkus. Nors šiuo metu švėkšniškių sielovadai vadovauja jau kitas dvasininkas, moteris sakė sulaukusi padėkos žinutės ir iš buvusio klebono.

I. Riterienės vadovaujamas „Švėkšniškių sambūris“ pasižymi itin aktyvia veikla. Jie nuolat užsiima įvairiais rankdarbiais. Vadovė vis ieško būdų, kaip galėtų visi kartu pasidžiaugti bendryste. Taip ir šį kartą, dar vienas sumanymas leido visiems prisidėti prie bendro tikslo, kurio rezultatu gali pasidžiaugti ir kiti. Tiesa, karantino ribojimai veiklą šiek tiek suvaržė, tačiau galima rasti išeičių, kaip saugiai veikti. „Baiminamės dėl sveikatos, todėl darbais pasidaliname ir ruoštis galime kiekvienas savo namuose. Tik jau esant būtinybei susieiti, imamės atsargumo priemonių“, - paaiškino I. Riterienė. Paklausus asociacijos moterų, ar neatsibodo vis raitotis rankoves ir kibti į naujus darbus, šios atsakė, jog kaip tik smagu būti reikalingomis ir turėti „zabovą“ (pramogą, užsiėmimą).   

Švėkšnos bažnyčios skliautus papuošusiam kūriniui būdingi senosios baltų kultūros elementai, jis atspindinti senąją pasaulėžiūrą, tradicijas. Taip pat jame įkomponuoti ir angeliukai. O pasirinkta eksponuoti vieta perteikia tarsi dviejų erų (iki ir po krikščionybės) sąlytį, tai - tarsi užburtas simbolis.

Naująjį švėkšniškių darbą bus siekiama įrašyti į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausią pasaulyje kabantį šiaudinį sodą.

Primename, kad Švėkšnos bažnyčioje iki šiol eksponuojamas ir pernykštis „sambūriečių“ darbas - didžiausia verba. O jeigu ne pandemija, atvykus į Švėkšną būtų galima pamatyti net tris rekordinius kūrinius vienoje vietoje. Dėl koronaviruso šiemet vėl atsisakyta prie bažnyčios margučiais papuošti medį. Paskutinį kartą Velykų medis Švėkšnoje stovėjo 2019 metų pavasarį.

„Švėkšniškių sambūrio“ vadovė dėkoja visiems, kurie padėjo gimti šiam kūriniui. Ačiū I. Riterienė taria: visiems fotografams, parapijai ir bažnyčios darbuotojams, Mindaugui Bočkui už tvirtinimo detalių pagaminimą.

Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia paprastai dienos metu būna atrakinta. Tad atvykti pamatyti rekordinį sodą galima, tik derėtų laikytis saugumo reikalavimų. Kabančio sodo reikėtų ieškoti kiek paėjus į bažnyčios priekį, kairėje pusėje (ties Švenčiausios Mergelės Marijos altoriumi).

Sveksnosnaujienos.lt