Pasakojimas apie „kvalifikuotą“ investicinių projektų lėšų skirstymą

Daugiau viešumo – daugiau tiesos

Jei giliau pažvelgsime į kai kurių verslo įmonių klestėjimo istoriją, tai daugeliu atvejų pamatysime, kad sėkmingiausiai verslas vystosi ten, kur yra užsakymai, apmokami biudžeto lėšomis. Verslas, kaip vanduo, radęs laisvą nišą, ją visuomet užpildys. Tai yra tokia realybė. Ir labai daug priklauso nuo valdininkų, kurie dalyvauja tokių užsakymų dalybose.

Čia visuomet gali atsirasti pagunda pasipelnyti kokiam nors apsukruoliui. Taip pasėjama sėkla nedorų valdininkų ir tokių pat verslininkų junginių atsiradimui. Toks uzurpuotas viešųjų pirkimų procesas nesuras vietos sąžiningai konkurencijai, todėl kalbėti apie racionaliai taupų lėšų naudojimą nėra prasmės.

Tačiau laikas palikti apibendrinimus ir šiek tiek konkrečiau pažvelgti į galimas situacijas. Apie viešųjų pirkimų procesus Šilutėje sklando įvairių kalbų. Deja, gilinantis į atskirų pirkimų aplinkybes, keliančias tam tikrų įtarimų, abejonių kyla dar daugiau. Ypač jos išauga, kai vengiama pateikti informaciją, pasitelkiant Konkurencijos įstatymo nuostatų klaidingą traktavimą. Bet tik viešumas ir ne kas kitas gali ištraukti tiesą į dienos šviesą. Todėl ir yra prievolė viešai skelbti vienus ar kitus dokumentus, susijusius su valstybiniais užsakymais. Jų pagrindu ir remsimės šios dienos temoje.

Laimėjo pagrindinis tiekėjas

Praėjusiais metais Šilutės rajono savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą, kuriuo siekė įsigyti investicijų projekto „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir rangos darbus. Mūsų žiniomis, mažiausią kainą pasiūlė UAB „Transjuda“, tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas dėl konkurso minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo. Laimėtoju pripažintas ir 726 tūkstančių eurų vertės sutartį Šilutės rajono savivaldybės administracija pasirašė su UAB „Šilutės polderiai“.

„Verslo žinių“ duomenimis ir pateikiama vieša informacija, ši įmonė yra pagrindinis Šilutės rajono savivaldybės tiekėjas. Tačiau ši viešo pirkimo istorija nebuvo baigta ir turėjo savo tęsinį teismuose. Užbėgdami įvykiams už akių galime pastebėti, kad teismų sprendimuose išsakyta nuomonė yra ganėtinai įdomi ir netgi pamokanti. Taip pat šiais sprendimais išaiškinama, kaip turi būti taikoma įstatymo raidė viešųjų pirkimo proceso metu. 

Sprendimas pripažintas neteisėtu

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Transjuda“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime panaikinimo. Kokias gi faktines šio ginčo aplinkybes nustatė teisėjų kolegija? Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) teisėjų kolegija konstatavo: „Tarp šalių ginčas kilo dėl to, nuo kada ieškovė (UAB „Transjuda“, – red. pastaba) turėjo būti įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas“.

Atsakovė šioje civilinėje byloje (Šilutės rajono savivaldybės administracija,  – red. pastaba) išreiškė savo poziciją, kad ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovė būtų įgijusi atitinkamus kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus pasiūlymo pateikimo metu. Trumpiau ir aiškiau tariant, perkančiajai organizacijai užkliuvo su žemiausią pirkimo kainą pasiūliusia įmonės kvalifikacinių dokumentų dėl kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų įgijimo laikotarpis. Ji laikėsi tos nuomonės, kad UAB „Transjuda“ tokių dokumentų nepateikė pasiūlymo pateikimo metu. Tačiau teismo, išnagrinėjusio visus pateiktus šalių argumentus ir rašytinius įrodymus, nuomonė buvo kitokia. Teisėjų kolegija pabrėžė: „Ieškovė turėjo įgijusi kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartus, atitinkančius pirkimo sąlygas pasiūlymo pateikimo metu (iki galutinio pasiūlymo pateikimo momento).“ 

Tokia teismo pozicija paneigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuomonę, kad UAB „Transjuda“ pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Šio bylinėjimosi logiškas finalas, kuriame pripažinta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ pasiūlymas, pripažintas neteisėtu. Tačiau ieškovė neskundė darbų rangos sutarties, todėl šių darbų pirkėjas ir vykdytojas nesikeičia. O štai Šilutės rajono savivaldybės administracija teismo sprendimu privalės atlyginti bylinėjimosi išlaidas. O jos sudaro 2 205 eurų teisme patirtų ieškovo išlaidų, kurios, panašu, bus atseikėtos ne iš ko kito, kaip iš mūsų visų mokesčių mokėtojų kišenės.

Abejonių teismas neišsklaidė

Paprašėme situaciją pakomentuoti asmens, kuris tiesiogiai susijęs su polderių priežiūra ir eksploatavimu, bei dalyvavęs minimame procese kaip trečioji šalis. Tai UAB „Šilutės polderiai“ direktorius Arūnas Jagminas. Tiesą sakant, pokalbio metu vadovo išsakytos mintys atvertė ir kitą medalio pusę, kuri tikrai palieka nevienareikšmius pojūčius. A. Jagmino teigimu, įmonė, kuri verčiasi transporto priemonių nuoma, neturi specialistų, kurie atliktų kvalifikuotus polderių siurblinių rekonstrukcijos darbus. Jam yra tekę matyti šios įmonės atliktų darbų rezultatus Klaipėdos rajone esančių polderių siurblinėse.

„Baisu. Mes Šilutėje nenorime, kad taip tvarkytų, ne specialistai jie yra“, – dalinosi savo įspūdžiu ilgametės polderių eksploataciją vykdančios įmonės vadovas. Dėl minimalią kvalifikaciją patvirtinančių pateiktų dokumentų, kaip teismo proceso  dalyvis, A. Jagminas suabejojo. Pasak jo, kvalifikacinius atestatus išduodančios įmonės ne visada laikosi principinės pozicijos. Deja, skaitytojui negalėsime pateikti iš viešo pirkimo eliminuotos įmonės atstovų pozicijos. Viešai skelbiamais telefonų numeriais su UAB „Transjuda“ atstovais susisiekti nepavyko.

Kas ir kada atsakys?

Dėl viešųjų pirkimų proceso vykdymo Šilutės rajono savivaldybės administracijoje yra daug skirtingų nuomonių. Jų pagrindu galima sukurti daug sąmokslo teorijų, tačiau reikia pripažinti ir liaudies išminties tiesas: „Be ugnies dūmai nerūksta“.  Dėl konkretaus atvejo susidaro įspūdis, kad mažesnės kainos pagrindu į rinką norėjo ateiti žemesnės kvalifikacijos specialistai. Tai sakau todėl, kad vis tik ši įmonė turi patirties panašaus pobūdžio darbuose. O dėl jų darbų kokybės taip pat galėtų būti atskiras ginčas, bet tai užsakovo pareiga kontroliuoti atliktų darbų kokybę. O šiuo atveju galutinis rezultatas - daugiau nei dviejų tūkstančių eurų papildoma suma iš Savivaldybės biudžeto.

Kas tai? Kvalifikacijos stoka ruošiant technines pirkimo sąlygas ir jų praktinis pritaikymas? Ar vis dėlto konkurencinė kova dėl vietos prie dalybų iš valstybės iždo, suteikianti dar vieną pamoką, apmokamą iš to paties iždo?

Ir belieka dar vienas retorinis klausimas – gal bus kada nors įgyvendinta ir personalinė atsakomybė specialistams bei jų vadovams dėl  nekvalifikuotai atliekamo darbo, nešančio materialinius nuostolius?