Mero institucija kratosi tyrimo

Psichologinis spaudimas darbe

Su mobingu dažnas savo gyvenime galime susidurti tiesiogiai ar būti jo liudytoju. Todėl pirmiausia paaiškinkime, kas tai yra. Žodis mobingas kilęs iš anglų kalbos ir reiškia tikslinį, sisteminį, ilgesnį laiką pasikartojantį elgesį kolektyvuose, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors narį, sumažinti jo vertę, atitolinti arba net atskirti narį nuo kolektyvo; tai patyčių atmaina ar psichologinis teroras. Žeminimas, izoliacija, gąsdinimas ar kompetencijos žeminimas yra mobingo taktiniai veiksmai. Jie dažniausiai atliekami tokiais būdais, kaip priekabiai, boikotas, apjuokimas, skundimas, klaidingos informacijos pateikimas (šmeižtas) ar net smulkios vagystės. Taip pat psichologijos mokslas skiria mobingo kryptis į horizontalųjį ir vertikalųjį.

Horizontalusis – kai mobingą vykdo to paties hierarchinio lygio kolektyvo nariai. Vertikalusis – kai mobingą vykdo aukštesniems hierarchiniams lygmenims priklausantys nariai. Tai viršininkai ar kolektyvo lyderiai. Mobingo atsiradimo priežastimi gali būti keletas veiksnių. Tai gali būti pavydas, kaip pavyzdys darbuotojo, kuris taiko mobingą, nesugyvenamumas, dirglumas. Dažnai pavydima jaunesniam, sėkmingesniam kolektyvo nariui, taip pat ir mažiau patirties turinčiam individui. Paprastai mobingo galima sulaukti iš vyresnių ir ilgiau kolektyvui priklausančių narių, kurie tiesiog bijo prarasti savo padėtį. Dažnai mobingą taiko nesugyvenami kolektyvo nariai, kurie patys neretai tampa mobingo aukomis.

Kartais mobingas taikomas išsiskiriančiam iš kolektyvo dėl savo amžiaus, pažiūrų, tautybės, rasės ar kitko nariui. Retsykiais toks spaudimas laikinas ir yra savotiškas „krikštas“ į kolektyvo narius. Mobingo auka gali tapti ir patyręs kolektyvo narys, kurį pradėjo vertinti kolektyvo lyderiai, vadovybė. Kartais mobingo priežastis gali būti perdėtas drąsumas, skundai, pastovi kritika, bendros veiklos ignoravimas, provokuojamas elgesys.

Prašė ištirti...

Kaip rašėme, Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojo našlė parašė laišką Tarybos narei Sandrai Tamašauskienei, kuriame pasidalino nuoskaudomis dėl galimo psichologinio spaudimo velioniui vyrui. Pasak moters, apie tai pasakojo jai vyras dar būdamas gyvas. Šio laiško pagrindu Tarybos narė kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės merą prašydama ištirti Savivaldybės administracijos darbuotojų galimai taikytą psichologinį smurtą velionio atžvilgiu.

Pasak mero pavaduotojo Sigito Šepučio, mero institucija neturi įgaliojimų atlikti tokio tyrimo administracijos darbuotojų atžvilgiu. Todėl pareiškimas buvo persiųstas Seimo kontrolieriui, lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją. Iš pastarosios gautas paklausimas. „Atsiuntė aibę klausimų, į kuriuos dabar Savivaldybės administracija jiems teikia atsakymus, – teigė S. Šeputis. - Po to, kai bus sulauktas darbo ginčų komisijos atsakymas, tai jis perduotas Tamašauskienei“.

Mero pavaduotojas taip pat pažymėjo, kad Seimo ir lygių galimybių tarnybos kontrolieriai atsisakė tirti pareiškimą, kadangi tokių prašymų nagrinėjimas nėra priskiriamas šių tarnybų kompetencijai. Paklaustas, ar mero institucija atliks savo tyrimą, S. Šeputis teigė, kad „mero institucija neturi tokių įgaliojimų atlikti“. Jo nuomone, pakaks ir nešališkos Darbo ginčų komisijos tyrimo rezultatų. Taigi, aplinkybes dėl galimų darbo santykių pažeidimų, tarp jų ir dėl galimo taikomo psichologinio smurto (mobingo) nagrinėja Valstybinė darbo inspekcija.

Turės įvertinti skundą

Kadangi redakcijai pavyko susipažinti su Seimo kontrolierės Mildos Vainiutės nuomone dėl Šilutės rajono merui persiųsto pareiškimo, todėl manome, kad tikslinga pasidalinti turinio esme. Seimo kontrolierė išaiškino, kad tirti skundus dėl darbo santykių pažeidimų ji nėra įgaliota. Darbo teisės normų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją atlieka Valstybinė darbo inspekcija. Seimo kontrolierė taip pat atkreipė Šilutės rajono mero dėmesį į tai, kad „įstatymas nenumato savivaldybės mero, savivaldybės tarybos narių teisės perduoti pareiškėjų skundus Seimo kontrolieriui“. Ji nurodė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus administracinių procedūrų pagrindus, kuriais remiantis „viešojo administravimo subjektas (Šilutės rajono meras – red. pastaba), bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu“. Taip pat Seimo kontrolierė nurodė Šilutės rajono savivaldybės merui išnagrinėti skundo aplinkybes ir atsakymo pareiškėjai kopiją per 30 dienų pateikti jai. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymu suteiktus mero įgaliojimus.

Jų pagrindu ir reglamento nustatyta tvarka meras gali siūlyti atleisti iš pareigų administracijos vadovą ir jo pavaduotoją, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui. 

Atsakomybė – tabu?

Kodėl rašome šia tema? Galbūt iš pirmo žvilgsnio situacija gali pasirodyti pernelyg asmeniška. Tačiau susipažinus iš arčiau, o, svarbiausia, domintis valstybės tarnautojų veiksmais ir sprendimais, į pirmą planą iškyla jų principinis požiūris į suteiktus įgaliojimus ir kompetencijas. O tai jau yra ne asmeniniai, o visos rinkėjų bendruomenės interesai.

Ar po asmeninių bėdų skraiste nesislepia atskirų politikų nebaudžiamumas? Susidaro įspūdis, kad deklaratyvi rinkėjų valia tikrai gyvybinga yra tik rinkimų dieną. O štai ketverių metų laikotarpiu jos pakeisti niekas negali, net ir pats rinkėjas, nepriklausomai nuo savo nuomonės kaitos. Ar tai įstatymų netobulumo, ar jų interpretacijos pasekmės? Ypatingai jautriu galėtume pavadinti požiūrį į atskirų Savivaldybės tarnautojų ir politikų personalinę atsakomybę. Galbūt tiksliau būtų išsireikšti - tos atsakomybės išvengimo siekius.

Ypač jei prisiminsime netolimoje praeityje padarytus Savivaldybės tarybos narių tokius administracinius nusižengimus, kaip transporto priemonių vairavimas neblaiviems ar sukeltų avarijų nuslėpimas. Jie visi išvengė kolegų įvertinimo ir politinės atsakomybės. Tuomet pelnytai norisi paklausti: ar koalicijos partnerių susitarimai dėl politinių tikslų įgyvendinimų neperžengia kažkokių ribų? Ar jie gali eliminuoti ne tik pačią politiko administracinę atsakomybę, bet ir visas eskalacijos galimybes ta linkme?

Grįžtant prie galimo mobingo kyla ir klausimas: o gal tikrai už to gali slypėti neteisėti veiksmai? Ir kodėl mero institucijai nurodyta ištirti skundo aplinkybes iš vienos pusės, jei pastaroji neturi tokių įgaliojimų iš kitos pusės? Ir, galų gale ,ar Tarybos veiklos reglamente yra numatyta politinio pasitikėjimo pareigybių, tokių kaip administracijos direktoriaus nusižengimų ištyrimo procedūra? Ar gal tai yra pareigybė, apsaugota kažkokia neliečiamybe, kurios supratimas mums, mirtingiesiems, yra tabu?