Dėl nuostolių kaltinama šildymo kainų nustatymo metodika

Pateikta ataskaita atspindi nuostolingą veiklą

Tarybos nariams pristatytoje UAB „Šilutės šilumos tinklai“ ataskaitoje pabrėžiama, kad praėjusiu 2020 metų laikotarpiu Savivaldybės valdoma įstaiga dirbo nuostolingai. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė patyrė 262 272 eurų nuostolių. Per 2020 metus prie bendrovės tinklų buvo pajungti šeši nauji vartotojai, o vidutinė šilumos kaina sudarė 4,04 cnt/kWh, neskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Karšto vandens vidutinė kaina praėjusiais metais buvo 4,76 Eur/kub. m be PVM. Daugiausia bendrovė aptarnauja vidutinio efektyvumo šilumos vartojimo namų.

Ataskaitoje teigiama, kad 2020 metais išaugo vartotojų skolos įstaigai iki 5 proc,, kai tokių 2019 metais buvo tik 1 proc. Įspėjimai buvo išsiųsti dėl daugiau kaip 61 tūkst. eurų skolų vartotojams. Socialinių būstų skolos ataskaitinių metų pabaigoje sudarė beveik 53 tūkst. eurų. Didelės reikšmės ataskaitinių metų rezultatui turėjo neįprastai šilti 2020 m. šildymo sezono mėnesiai, dėl ko gauta 528 tūkst. eurų pajamų mažiau nei 2019 metais.

„Vėluojantis bazinių šilumos kainų nustatymas ir vėluojantis jų kasmetis perskaičiavimas lemia, kad veikla vykdoma šilumos kainomis, suformuotomis neadekvačiai realioms sąnaudoms, visiškai išbalansuoja einamuosius piniginius srautus, nebeįmanomas realus investicijų ir pirkimų planavimas, iškyla savalaikio atsiskaitymo su paslaugų, žaliavų, kuro tiekėjais problemos, iškyla rizika, kad tiekėjams kreipiantis į teismą, bus areštuotos bendrovės sąskaitos”, – teigiama UAB “Šilutės šilumos tinklai” ataskaitoje.

Opiausia vieta – kainų skaičiavimas

Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje, o taip pat ir komitetų nariams pristatęs įstaigos ataskaitą bendrovės direktorius Vaidotas Mačiulis įvardino dvi pagrindines priežastis, kurios lėmė nuostolingą įstaigos veiklą. Jam pritarė ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Pagrindine priežastimi, kuri it akmuo traukė bendrovės veiklą į dugną, įvardinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) veikla ir kainodaros principai. „VERT-o veikla ir kainų skaičiavimo metodikos netobulumas – opiausia vieta. Dabar kainų perskaičiavimas vėluoja metus laiko, prieš tai vėlavo 3 metus“, – teigė tarybos nariams šilumininkų vadovas. Pasak V. Mačiulio tik neseniai, balandžio 22 dieną, buvo patvirtinta nauja šildymo kaina, kurios laukiama nuo praėjusių metų lapkričio. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Savivaldybės administracijos direktorius.

„Svarbiausias dalykas yra produkcijos kainos nustatymas. Įmonė negali išlaikyti vartotojų iš savo sukauptų lėšų. Turi būti tinkama kaina nustatyta, turi atsipirkti ir įmonė turi turėti investicijų ir turi žiūrėti į priekį“, – Socialinių reikalų komiteto nariams paaiškino V. Pozingis.

Kita reikšminga nuostolingos veiklos priežastimi UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius įvardino besitęsiančią pusės milijono eurų permokos grąžinimą vartotojams. Skaitytojams priminsime, kad dar 2017 metais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė, kad UAB „Šilutės šilumos tinklai“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki  2016 m. gruodžio 31 d. dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo gavo nepagrįstų papildomų pajamų 564,0 tūkst. eurų, kuriuos turėjo grąžinti vartotojams per sek trejus metus.

Taip pat įtakos nuostolingai veiklai turėjo šešios didelės investicijos pastaraisiais metais, kurios nepadengtos perskaičiuota kaina, bei rekordiškai šiltas praėjusių metų šildymo sezonas.

Bus ieškoma išeičių

Svarstant 2020 metų UAB „Šilutės šilumos tinklai“ veiklos ataskaitą, Tarybos nariai vadovo klausė, kokią išeitį iš susidariusios situacijos įstaigos direktorius mato, kiti domėjosi, ar nemato savo asmeninės atsakomybės, ir siūlė mažinti administracinę naštą. Į tai V. Mačiulis atsakė, kad administracinė našta per trejus metus jau sumažinta dvylika etatų investicijų į naujas technologijas dėka. Šiuo metu ji, palyginus su kitomis panašiomis šilumos tiekėjų įmonėmis, darbuotojų skaičius yra pats mažiausias – tik 62. Ir šiems esamiems darbuotojams tenka didelis darbo krūvis.

Išeitimi bendrovės direktorius mato sąskaitos kredito limito, vadinamo „overdrafto“ didinimą, kad išgyventi iki naujo šildymo sezono, taip pat planuojamą apyvartinių taršos leidimų pardavimą biržoje, kas gali atnešti iki 150 tūkstančių eurų įplaukų ir nenaudojamo nekilnojamo turto pardavimas, tokio kaip Traksėdžių katilinė. O pritardamas Savivaldybės įstaigos tokiai veiklos ataskaitai, administracijos direktorius V. Pozingis reiškė abejones nustatytai kainų reguliavimo tvarkai:

„O kad kainų komisija metodika yr netobula ir kad šiandie mes esam nuo jūs taryb esat tos įmonės savininkai ir reiškia teisės yra suvaržytos, tai čia toj mūsų Lietuvos sistemoj mes matom“ (kalba netaisyta, - red. pastaba).

Norėtų nustatyti šildymo kainas

Tačiau klausantis tokių administracijos direktoriaus abejonių dėl šildymo kainų metodikos, aplanko prieštaringos mintys. Juk tokia sistema įmonėms, kurios turi monopolinę padėtį rinkoje, yra sukurta ne šiaip sau. Be to, Seime priimtas Šilumos ūkio įstatymas ir įpareigoja nustatyti centralizuotą kainodaros metodiką kiekvienam subjektui. Tokia kainodara taikoma reguliuojamose monopolinėse energetikos įmonėse, tarp jų centralizuoto šilumos tiekimo bendrovėse. Ji turi užtikrinti šilumos tiekėjų ir vartotojų ekonominį saugumą. Gera šilumos kainodara turi garantuoti, kad šilumos vartotojai būtų patikimai ir kokybiškai aprūpinami šilumine energija optimaliomis kainomis. Būtent, tokia sistema, kurios tobulumu abejoja administracijos direktorius, saugo eilinį vartotoją, kurio dėka ir jam pačiam mokamas atlyginimas.

Tačiau V. Pozingis norėtų pats nustatinėti šildymo kainas vartotojams: „Iš tikrųjų tai yra Savivaldybės įstaiga ir Savivaldybė turėtų spręsti, kokia kaina yra.“ O čia norisi atšauti jam klausimu: o gal priežastis slypi ne tik kainodaroje, bet ir finansinės veiklos planavime? Ir tokį klausimą pamėginsime pagrįsti tolimesnėje viešai skelbiamų dokumentų ir sprendimų apžvalgoje. Dėl šios priežasties susipažinome su ankstesnių metų UAB „Šilutės šilumos tinklai“ veiklos ataskaitomis, audito išvadomis, aiškinamaisiais raštais bei kai kuriais VREK sprendimais.

Nedžiuginanti kelerių metų tendencija

Pirmiausia, apžvelgdami ankstesnių periodų UAB „Šilutės šilumos tinklai“ veiklos ataskaitas, sužinome, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir anksčiau. 2019 metais bendrovė patyrė 215 666 eurų nuostolių. Vartotojams ataskaitiniais metais grąžinta 434 357 eurų (77 proc.). Tai metiniame pranešime įvardinama nuostolingų metų priežastimi, kaip ir dviejų metų vėlavimas perskaičiuoti kainas. 2018 metais turėta 151 294 eurų nuostolio. Bendrovė vartotojams grąžino 195 458 eurų (35 proc.) dėl ankstesniais periodais nepagrįstai gautų pajamų. Tai buvo taip pat įvardinama pagrindine nuostolingos veiklos priežastimi, turėjusia įtakos finansiniam 2018 metų rezultatui. Priežastimi, dėl ko bendrovė gavo papildomas pajamas iš vartotojų, čia nuolat įvardinamas kainų perskaičiavimo vėlavimas.

 2017 metais bendrovė patyrė 77 760 eurų nuostolių. 2016 metais – 176 378 eurų nuostolių. O štai 2015 metais gautas 107 497 eurų pelnas. Negalima nepastebėti, kad tai buvo paskutinis ilgamečio bendrovės vadovo Algirdo Mykolo Šaulio pasirašytas metinis pranešimas. Nuo 2016 m. veiklos ataskaitas teikia naujasis bendrovės vadovas V. Mačiulis. Šis faktas gali kažkam kelti klausimų ir dėl pastarojo kompetencijų. Taigi, 2020 metais patyrus 262 272 eurų nuostolių, dar vartotojams buvo sumokėta 108 103 eurų permokos už ankstesnius periodus, teigiama viešai skelbiamame dokumente.

Visa grąžinta permokos suma per trejus metus, gauname, kad vartotojams grąžinta iš viso 737 918 eurų O tai yra gerokai didesnė pinigų suma, nei buvo nustačiusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kyla natūralus klausimas: kodėl taip yra ir kas padaryta tiek iš bendrovės vadovybės pusės, tiek iš Savivaldybės administracijos pusės. Nes atlikę nesudėtingus skaičiavimus pamatysime, kad kone du trečdaliai patirtų nuostolių - ataskaitiniais metais. Ir ar nėra rizikos ryškiam šildymo kainų šuoliui dėl šios priežasties? Deja, apie tai Tarybos nariai nesidomėjo.

Tarybos nariai klaidinami?

Kita vertus, jei atidžiai atkreipsime dėmesį į 2016–2020 metų periodo nuostolingos UAB „Šilutės šilumos tinklai“ veiklos nuolat įvardinamas priežastis, tai nesunkiai pamatysime, kad pagrindinis įvardintas kaltininkas yra ne kas kitas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri nuolat vėluoja perskaičiuoti šildymo kainas.

Bet jei šis procesas turi pastovumo požymių, tai galbūt įmanoma prie to pritaikyti finansinės veiklos planavimą, kaip kad daro kita Savivaldybės įstaiga, vadovaujama Alfredo Markvaldo? Apie tai vieno iš komitetų posėdyje ir užsiminė pelningai dirbančios UAB „Šilutės vandenys“ direktorius. Beje, čia galėtume prisiminti ir V. Mačiulio teiginį Tarybos nariams, kad VERT patvirtino naujas kainas balandžio 22 dienos posėdyje. Tačiau švelniai tariant, Tarybos nariai galimai buvo klaidinami. Pateikiame skaitytojams pranešimą, skelbiamą internetinėje svetainėje:

„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), patikrinusi Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas UAB „Šilutės šilumos tinklai" šilumos kainų dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, konstatavo, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu bendrovei šilumos kainos dedamosios nustatytos su pažeidimais. Šilutės rajono savivaldybės taryba, perskaičiuodama bendrovės šilumos kainų dedamąsias, neteisingai įvertino pastoviųjų sąnaudų pokytį dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudų, investicijų grąžos ir kt.

Šilutės rajono savivaldybė VERT konstatuotus pažeidimus turi ištaisyti per 30 kalendorinių dienų. To nepadarius, VERT šilumos kainą gali nustatyti vienašališkai.“

Visa posėdžio medžiaga publikuojama: http://www.regula.lt/SiteAssets/posedziai/2021-04-22/silutes-silumos-tinklai.pdf.

Taigi, artimiausiu metu Šilutės šilumos gamintojai dar negaus didesnių pajamų, kol nebus ištaisyti pažeidimai. Panašu, kad ir šie metai, su rekordiškai užsitęsusiu šildymo sezonu, gali tapti dar vienais nuostolingais V. Mačiulio vadovavimo metais.